V. Lukoševičienė. Savivaldybių komunikacija socialiniuose tinkluose – ar pakanka tik gerų darbų?

Šiais laikais, siekiant prisitaikyti prie sparčių globalizacijos ir glokalizacijos procesų, valdymo kokybės problema yra viena svarbiausių. Ieškoma būdų, kaip optimizuoti demokratinio valdymo formas, siekiama didinti valdžios atskaitomybę ir atsakomybę, skatinamas piliečių įsitraukimas, stiprinami valdžios ir visuomenės santykiai. Sparčiai besikeičianti aplinka pasižymi tendencija diktuoti sąlygas ir reikalavimus viešajam sektoriui. Daug yra diskutuojama apie dalyvaujamąją  demokratiją, kurios tokie principai, kaip atvirumas, skaidrumas, dialogas atitinkamomis priemonėmis tarp institucijų ir pilietinės visuomenės suteikia galimybes viešai reikšti nuomones apie įvairias veiklos sritis.

Jeigu tradiciškai visuomenės „dalyvavimas“ suprantamas kaip pareiga balsuoti rinkimuose, ar įvairios viešosios iniciatyvos, tai dabartiniu metu „dalyvavimas“ siejamas ir su socialiniais tinklais.

Šiame amžiuje socialiniai tinklai pakeitė žmonių bendravimo ir keitimosi informacija būdus. Jie tapo priemone, kuri keičia visuomenės įpročius, poreikius, laiko praleidimą. Jie keičia ir vietos valdžios darbo praktiką. Kadangi vietos savivaldos institucijos yra arčiausiai piliečių, jos gali efektyviau vertinti piliečių poreikius ir veiksmingiau juos tenkinti, o socialiniai tinklai leidžia geriau išgirsti ką sako visuomenė, įsiklausyti ir veikti piliečių labui.

Tačiau ar diegiant demokratijos principus yra išnaudojami visi socialinių tinklų būdai ir galimybės įtraukti piliečius į sprendimų priėmimo procesus?

Paprastai socialinių tinklų vartotojai, ieškodami savo savivaldybės paskyros, siekia sužinoti kuo daugiau informacijos apie vietos lygmens aktualijas ir problemas. Savivaldybės gali naudoti socialinius tinklus, kad praneštų apie savo veiklos rezultatus, ir taip didintų inicijuojamų veiklų žinomumą ir poveikį, bei pasiektų platesnę auditoriją.

Tačiau esminė problema savivaldybių komunikacijoje yra ta, jog viešinamoje informacijoje vidinė veikla neatskiriama nuo išorinės, o tada susiduriama su „politizavimu“. Tačiau bet kokiu atveju komunikacija dabar yra pripažįstama kaip pagrindinis bet kurios institucijos valdymo elementas.

Panagrinėkime du pavyzdžius. Štai, Marijampolės savivaldybės komunikacijos skyrius, vietos savivaldos dienos proga, kuri buvo minima spalio 10 dieną, parengė gyventojams atnaujintus savivaldybės administracijos specialistų kontaktus – prie tam tikrų darbuotojų pareigybių atsirado jų specifinės kuruojamos sritys.

Tuo siekiama, kad kreipiantis pagalbos į savivaldybės darbuotojus, marijampoliečiams nekiltų keblumų, o informaciją jie gautų greitai ir efektyviai. 

O štai Alytaus rajono meras Nerijus Cesiulis, sveikindamas savivaldybės darbuotojus vietos savivaldos dienos proga, sakė: „visuomenė nelabai mus mėgsta. Politikų žmonės nemėgsta dėl blogų sprendimų, o savivaldybės darbuotojų, kaip dažniausiai sakoma, – dėl per dažno kavos gėrimo.

Seniūnaičių nėra už ką nemėgti, nes jie dar visai neseniai išrinkti. Ir, atrodo, nesu priėmęs nei vieno „teisingo“ sprendimo. 53 tūkst. Alytaus miesto gyventojų turi skirtingas nuomones – jei asfaltuojamas kelias vienoje vietoje, žmonės teiraujasi, kodėl ne kitoje vietoje.

Jei renovuoji vieną darželį ar mokyklą, tai kodėl ne kitą, ir niekada nėra paties geriausio sprendimo ir, ko gero, niekada jo ir nebus“.  

Nors savivaldybių komunikavimas socialiniuose tinkluose nėra teisiškai reglamentuotas, savivaldybės imasi iniciatyvos, kaip geriau pasiekti vietos gyventojus. Dažniausiai jų informacija yra susijusi su institucijos inicijuojamais projektais ir įgyvendinamais darbais bendruomenėje.

Paprastajai bendruomenei nereikia sudėtingos ar išsamios informacijos –  ji nori tik apžvelgti situaciją, t.y., kas vyksta vietos bendruomenėje. Kita vertus, veiksmingai komunikuoti yra gerokai daugiau, nei tik perduoti informaciją, nes ji turi būti abipusė ir atvira grįžtamajam ryšiui.

Savivaldybės turi išsiugdyti „komunikacinį intelektą“, suderindamos savo institucines darbotvarkes ir visuomenės įtraukimo tikslus. Svarbu tinkamai įsivertinti valdžios galimybes ir būdus, pasinaudojant dalyvaujamosios demokratijos ir subsidiarumo principais. Svarbu nebijoti kritikos, pripažinti klaidas, išgirsti pastabas.

Viešas bendradarbiavimas tarp valdžios ir vietos gyventojų skatina didesnę atsakomybę už rezultatus, didina rūpinimąsi viešąja erdve, o nepasitenkinimas valdžia tada sumažėja iki minimumo.

Piliečiams rūpi skaidrumas. 

Piliečiams rūpi aplinka. 

Piliečiams rūpi ką nors pakeisti. 

Autorė yra  Mykolo Romerio universiteto bakalauro programos studentė