I. Vėgėlė. Viliuosi, nebus išbarstytas taip sunkiai iškovotas pasitikėjimas Lietuvos policija

Premjerė Ingrida Šimonytė po sausio 13 dienos minėjimo renginio visiems dalyvavusiems priminė, kad laisvė buvo iškovota ir tam, kad susirinkusieji galėtų švilpti prieš juos netenkinančius valdžios sprendimus: „…tai, kad jūs šiandien galite man švilpti, yra taip pat tos iškovotos laisvės dalis“.Vytautas Landsbergis susirinkusius priskyręs „jedinstvo“ ir fašistams, pavadinęs juos pamišėliais ir nežmonėmis, viešai vakar jų atsiprašė: „…man išsprūdo netinkami žodžiai apie kai kuriuos dalyvavusius“.

Maždaug savaitę prieš tai viešą atsiprašymą dėl pavienių šūksnių ir švilpimo sausio 13-ąją vienuolės Bernadetos Mališkaitės kalbos metu pateikė Šeimų maršo atstovai. Tokie veiksmai Lietuvos katalikų bažnyčios kronikos bendradarbės kalbos metu iš tiesų buvo neetiški. Atrodo, viskas pasakyta ir įsivertinta.

Tačiau. Sinchroniškai žiniasklaidoje pasirodė pranešimai apie tai, jog Jurgis Razma išsiuntė raštą Policijos Generaliniam Komisarui Renatui Požėlai prašydamas bausti asmenis, kurie šaukė, švilpė ir kitaip trikdė Laisvės gynėjų minėjimo renginio rimtį. Politikas nurodė policijai tikįs, kad „esant panašioms situacijoms ateityje policija imsis aktyvesnių veiksmų užtikrinant, kad nebūtų trikdoma viešoji rimtis valstybinių renginių metu ir už viešosios rimties trikdymą atsakingiems asmenims būtų surašyti ANK protokolai ir skirtos nuobaudos“.

Komisaras Renatas Požėla sureagavo nedelsiant: policija jau yra pradėjusi 10 teisenų dėl Susirinkimų įstatymo galimo pažeidimo ir viešosios rimties trikdymo. Komisare, ar tikrai Policija nepainioja etikos su administraciniais nusižengimais: noriu tikėti, kad asmenys nėra baudžiami už švilpimą ar balsu reiškiamą nepasitenkinimą gatvėje politikų sprendimais. Nes tokias teises garantuoja Lietuvos Konstitucija: 33 str. įtvirtina piliečių teisę kritikuoti valstybės įstaigų ir pareigūnų darbą, o jos 36 str. draudžia trukdyti piliečiams rinktis be ginklo į taikius susirinkimus.

Jei paaiškėtų, kad Policija ima už tai bausti, tuomet vertėtų suklusti dėl tos iškovotos „Laisvės” būklės, o policijai tiesiog patarčiau nebesislėpti už keistų ANK straipsnių. Taikykite iš karto politikų kritiką „drausminantį“ ANK 507-ąjį: „valstybės politiko, valstybės pareigūno, valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens garbės ir orumo pažeminimą, reiškiamą raštu, žodžiu, gestais, įžeidžiančiu, įžūliu, provokuojančiu ar kitokiu elgesiu.“ Įvairialypis tas mūsų administracinių nusižengimų kodeksas: pasirausus, ką nori gali atrasti, svarbiausia „išmaniai“ jį taikyti…

Kaip skelbia žiniasklaida, Policijos Komisaras laiško pabaigoje nuolankiai pažymėjo, jog „ateityje policija imsis visų teisėtų ir leistinų taktiškai įvertintų priemonių siekiant užtikrinti viešąją tvarką bei patraukti atsakomybėn galimus pažeidėjus“. Toks nuolankumas, noriu tikėti, nereiškia nieko daugiau, o tik pagarbą?

Viliuosi, nebus išbarstytas taip sunkiai iškovotas pasitikėjimas Lietuvos Policija. Žmonės ir jų nuotaikos keičiasi. Triukšmingoje „F**k the Police“ akcijoje anuomet jūsų nebaudžiami dalyvavo garsūs šiandienos politikai. Tie patys, kurie šiandien gali prašyti bausti tuos, kurie nepritaria jų dabarties sprendimams. Policijos įstatymas pabrėžia, kad policija gina visus asmenis, esančius Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisydama jų rasės, lyties, kalbos, kilmės, socialinės ar turtinės padėties, religijos ar tikėjimo, įsitikinimų, politinių ar kitokių pažiūrų ir t.t.

Įstatymas pabrėžia, kad policija privalo būti nešališka, o jos veikla yra grindžiama profesinės etikos, pagarbos žmogaus teisėms, humanizmo, visuomenės moralės, teisėtumo, politinio neutralumo, veiklos viešumo ir konfidencialumo derinimo. Iššvaistyti pasitikėjimą yra lengviau, nei jį atgauti.

Vietoje epilogo. Fair Trials nurodo, kad Europoje vis daugėja bylų, kurios baigiamos be teismo proceso: žmogus prisipažįsta padaręs nusikaltimą net ir tais atvejais, kai tokia jo veika pagal baudžiamuosius įstatymus nėra pripažįstama nusikaltimu.

Fair Trials skelbia, kad tai liečia beveik 50 proc. visų baudžiamųjų bylų Europos Tarybos organizacijai priklausančiose valstybėse. Tokiose situacijose svarbiausia neišsigąsti ir gintis. Kreiptis į teismą, jei neteisingai esate nubaustas. Nes Policija ir Prokuratūra nebūtinai visuomet išlieka nepriklausomos ir nešališkos.

Autorius yra Lietuvos teisininkų draugijos pirmininkas, Lietuvos universitetų rektorių konferencijos teisės komiteto pirmininkas, Advokatų kvalifikacinio egzamino komisijos pirmininko pavaduotojas, Notarų kvalifikacinio egzamino komisijos narys, Europos teisės asociacijos valdybos narys.