Ar žinojote, kad pasaulyje arbata populiarumu nusileidžia tik vandeniui? Tiesa, lietuviai dažniau arbatą renkasi atvėsus orams, o sulaukus žiemos šalčių jos pardavimai pasiekia piką. Beje, prekybos tinklo „Maxima“ duomenimis, pasaulyje populiariausias juodąją bei žaliąją arbatas Lietuvoje aplenkė žolelių arbatos. Tokių arbatų gamybos procesus iš arti stebintis ir prie naujų skonių kūrimo prisidedantis ekspertas Andrius Čeplinskas įsitikinęs, kad profilaktiškai geriamos žolelių arbatos kūnui gali atnešti neįtikėtinos naudos.
Ilgai lauktas žolininkystės tradicijų pripažinimas
Tai, jog natūralios, iš žolelių pagamintos arbatos ir jų mišiniai pastaraisiais metais išgyvena renesansą, patvirtina ir A. Čeplinskas, Švenčionyse gimstančių arbatų „Žolynėlis“ prekinio ženklo vadovas. Beveik trisdešimt metų gyvuojanti įmonė nuo pat įsikūrimo pradžios turėjo viziją, kad arbatos iš vietinių žolynų bei uogų taps pirmu Lietuvos pirkėjų pasirinkimu. Pasak A. Čeplinsko, ši vizija virto realybe: arbatų sektoriuje dėmesys vietinei produkcijai stipriai išaugo – jos pelnė pirkėjų pagarbą, o atvežtinių arbatų skoniai nebeidealizuojami kaip seniau.
„Galime pagrįstai didžiuotis, jog Lietuvoje auga ir arbatoms puikiai tinka kmynų vaisiai, natūralūs linai, pelynas, ramunėlės, pipirmėtė, avietės, žemuogės, šaltalankiai, svarainiai bei daugybės kitų augalų lapai, vaisiai, šaknys. Vos pradėję veiklą, į pagalbą telkėmės specialistus bei žolininkus, kurie išmanė žolelių poveikį, gebėjo tobulinti žolelių mišinius. Taip pradėjome kurti arbatas, kurios atspindėtų žolininkystės tradicijas bei savo kokybe išsiskirtų iš kitų. Tikėjome ir tikime, kad žolelės kaip ir senovėje, mūsų protėvių laikais, taip ir dabar turi kone magišką galią ir, tinkamai jas pasirinkus, gali atnešti visokeriopos naudos žmogaus kūnui“, – įmonės filosofija dalijasi A. Čeplinskas.
Rinktines žoleles siūloma gerti profilaktiškai
Būtent funkcines arbatas – žoleles bei jų mišinius skirtus gerinti savijautą, A. Čeplinskas įvardija kaip savo mėgstamiausias ir dažniausiai rekomenduojamas kitiems.
„Tokios arbatos pagamintos iš tikslingai atrinktų, sukomponuotų ir išdžiovintų žolelių, kurių geriausios savybės gali padėti sušvelninti tam tikrus negalavimus, pavyzdžiui, peršalimo, kosulio ar virškinimo sistemos. Vis dėlto, dažnai akcentuoju, jog šios arbatos nėra vaistas, tad jas naudoti reikia ne susirgus, o profilaktiškai ir prevenciškai“, – atkreipia dėmesį specialistas ir priduria, kad šiuolaikiniai funkcinių arbatų mišiniai yra malonaus, išraiškingo skonio, o ne primenantys vaistus, tad jų baimintis ar bodėtis tikrai neverta.
A. Čeplinskas pasakoja, kad prieš kokius septynerius metus iš tradicinių lietuviškų arbatų pirkėjai dažniausiai rinkdavosi vaisines – dėl salsvo malonaus skonio ir aromato. Tačiau dabar žmonės kur kas palankiau žiūri į žoleles, nesirenka jų vien tik susirgus ar pasijutus blogai, o mėgaujasi ir paprastomis akimirkomis.
Teisingas plikymas
Norint mėgautis maksimaliai geru bet kokios arbatos skoniu bei poveikiu, A. Čeplinskas pataria atkreipti dėmesį į ant arbatos pakuotės esančias vartojimo rekomendacijas. Vis dėlto net ir jų neskaičius galima įsidėmėti kelias arbatos ruošimo taisykles.
„Vaisines, aromatines arbatas geriausiai užpilti 90 laipsnių vandeniu ir palaikyti 3-5 minutes. Tai geriausiai padės atsiskleisti skoninėms savybėms ir užtikrins reikiamą gėrimo rezultatą. Tuo metu žolines arbatas reikia užpilti visiškai verdančiu vandeniu. Daug kas mano, jog tai sumažins vaistines ar gydomąsias arbatžolių savybes, tačiau toks įsitikinimas tėra mitas. Įsidėmėkite, jog prieš geriant tokios arbatos turi pastovėti bent 10 min. – tik tuomet jos „atiduos“ geriausias savo savybes. Svarbu ir tai, ar žolelių arbatos mišinyje yra įkomponuota šaknies, pavyzdžiui, valerijono ar kitos – tokiu atveju arbatai pastovėti po užplikymo reiktų net ir 20 min, pavyzdžiui, užplikius ją termose. Ignoruojant šias rekomendacijas, arbata nebus tokia veiksminga“, – teigia A. Čeplinskas.
Arbatų ekspertas atkreipia dėmesį ir į dar vieną svarbų aspektą – arbatos laikymą. Norint, kad ji išliktų kvapni, skani ir veiksminga kuo ilgiau, arbatą būtina laikyti sandarioje pakuotėje ar nepermatomoje dėžutėje, vengiant intensyvios šviesos, drėgmės – sąlygų, kurios naikina gerąsias savybes ir sudaro terpę veistis maistinėms kandims.
Galiausiai, reikia atminti, jog arbata, kaip ir dauguma kitų produktų, turi savo galiojimo terminą. Jį geriausiai indikuoja ant pakuotės esanti informacija.
„Norite, kad arbata išlaikytų naudingąsias medžiagas kiek įmanoma ilgiau? Laikykite ją tamsioje vietoje sandariame inde. Tačiau ir tai jums nepadės mėgautis geru rezultatu dešimtmečiais. Paprastai arbatas galima naudoti iki dviejų metų, tačiau kaip ir visur, taip ir jų pasaulyje – kuo šviežesnė, tuo geriau“, – sako „Žolynėlio“ atstovas.
