Susisiekimo bei Ekonomikos ir inovacijų ministerijos ir Vilniaus miesto savivaldybė pasirašė istorinį susitarimą dėl verslui ir atvykstamajam turizmui svarbių maršrutų skatinimo. Susitarimo tikslas – suvienyti ir koordinuoti skirtingų institucijų pajėgumus, kad strateginėmis kryptimis būtų užtikrinti tvarūs skrydžiai ir keleivių srautai. Susisiekimo ministerija ir Lietuvos oro uostai įsipareigojo vystyti sprendimų, kuriais skatinama skrydžių pasiūla, įgyvendinimą, o Ekonomikos ir inovacijų ministerija bei Vilniaus miesto savivaldybė – skirti išteklius keliautojų iš prioritetinių krypčių pritraukimui.
Išbandomas naujas modelis
„Pasirašydami šią sutartį, konstatuojame, kad skrydžių srityje pirmą kartą Lietuvoje sutelkėme jėgas kryptingam darbui: pritraukti šaliai svarbias skrydžių kryptis, skatinti atvykstamąjį turizmą, dar labiau didinti Vilniaus konkurencingumą ir patrauklumą bei sudaryti geresnes sąlygas verslo ir turizmo plėtrai. Lietuvos vidinė rinka yra pakankamai nedidelė, todėl skrydžių skaičius – taigi ir Lietuvos pasiekiamumas – didele dalimi susijęs su atvykstamojo turizmo plėtra“, – po sutarties pasirašymo Vilniaus oro uosto Konferencijų centre sakė susisiekimo ministras Marius Skuodis.
Ministras atkreipė dėmesį, kad Lietuvos oro uostai jau yra sukaupę patirties įgyvendindami pilotinį naujojo skrydžių skatinimo modelį. Pagal pasirašytą investicijų sutartį nuo šių metų spalio 1 d. vykdomi reguliarūs skrydžiai tarp Vilniaus (VNO) ir Londono Sičio (LCY) oro uostų.
Taip užtikrinamas patogus susisiekimas tarp Vilniaus ir Lietuvai strategiškai svarbaus pasaulio finansų centro, o tuo pačiu plėtojamos galimybės atvykstamajam turizmui. Pagal šį rizikos pasidalinimo modelį numatoma įgyvendinti skrydžių skatinimo projektus kitomis strateginėmis skrydžių kryptimis, kurios šiuo metu yra ministrų įsakymu patvirtintame sąraše.
Rūpinsis srautų užtikrinimu
Vilniaus miesto meras pažymi, kad sostinė, kurioje yra įsikūręs didžiausias šalies oro uostas, natūraliai suinteresuota, kad valstybės palaikomos kryptys būtų kuo tikslingesnės, o Vilniuje nusileidžiantys lėktuvai – kuo labiau užpildyti.
„Skrydžių skatinimo modelis, kurį įgyvendinsime nuo 2024 metų, atspindi institucijų norą realizuoti bendrus ilgalaikius politikos tikslus ne konkuruojant, o telkiant resursus. Į sprendimų priėmimą dėl prioritetinių krypčių bus įtrauktos visos suinteresuotos šalys, o vėlesniuose etapuose atsakomybės bus gana aiškiai padalintos. Susisiekimo ministerija ir Lietuvos oro uostai užtikrins skrydžių pasiūlą, o Vilniaus miestas bei Ekonomikos ir inovacijų ministerija – kad skrydžiai būtų kuo populiaresni, nes srautų maksimizavimas yra tiesiogiai susijęs su ekonomine nauda miestui. Pagal šį susitarimą, Vilnius kitais metais skrydžių paklausiai kurti galėtų skirti iki 2 mln. eurų“, – sakė Vilniaus miesto meras Valdas Benkunskas.
Siekiant didinti skrydžių į Vilniaus oro uostą paklausą, savivaldybė rinkodaros priemonėms skirs iki 30 proc. lėšų iš turisto rinkliavos ir tokio pat dydžio sumą iš savivaldybės biudžeto. Finansavimo mechanizmas sukonstruotas taip, kad būtų susietas su programos rezultatais. Jei pažintinio ir verslo turizmo srautai didės, didės ir surenkama turisto rinkliavos suma, taigi – ir lėšos skrydžių skatinimo priemonėms.
Tikslas – turistų ir investicijų pritraukimas
Šiuo metu tarp 27 prioritetinių krypčių yra tokie pasaulio miestai kaip Niujorkas, Briuselis, Dublinas, Londonas, Amsterdamas, Paryžius, Berlynas, Varšuva, Krokuva ir kiti. Visi sąraše esantys maršrutai tarp Lietuvos ir pasaulio miestų yra pripažinti kaip svarbūs verslui ir atvykstamajam turizmui, tad jų kryptingam pasiekiamumui užtikrinti gali būti įgyvendinamos skrydžių skatinimo priemonės, numatytos strateginiuose ministerijų veiklos planuose.
„Patogus susisiekimas su kitais pasaulio miestais Lietuvai yra strategiškai svarbus. Šiandien žengėme dar vieną žingsnį kuriant daugiau galimybių auginti Lietuvos ekonomiką ir turizmą. Neseniai radome sprendimą, dėl gero susisiekimo su Londono verslo centru, tikiuosi, greitai turėsime dar daugiau skrydžių Lietuvos žmonėms ir turistams svarbiomis kryptimis“, – sakė ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė.
Ministrės teigimu, skrydžių skatinimas žymi naujo kokybinio lygmens projektų valdymo ir šalies institucijų bendradarbiavimo praktiką, kuri ateityje užtikrins ilgalaikę naudą visoms pusėms, nes tiesioginis susisiekimas su prioritetinėmis valstybėmis yra nepaprastai svarbus tiek mūsų verslui, tiek Lietuvoje dirbantiems užsienio investuotojams.
Būtinos investicijos
Apžvelgdamas istorinį susitarimą, Lietuvos oro uostų generalinis direktorius Simonas Bartkus pabrėžė, kad dokumente atsispindi sisteminis požiūris į Lietuvos ryšių su pasauliu vystymą.
„Sutartimi sukuriamas naujas bendradarbiavimo mechanizmas, aiškiai apibrėžiantis institucijų funkcijas, atsakomybes ir įsipareigojimus panaudoti tikslines priemones, skirtas Lietuvos pasiekiamumui gerinti. Tai leis aktyviai įgyvendinti bei plėtoti skrydžių paklausos, atvykstamojo turizmo skatinimo ir investicijų pritraukimo sprendimus“, – sakė S. Bartkus.
Jo teigimu, pagrindą institucijų susitarimui padėjo geras pasirengimas ir realiai veikiantys reguliarių skrydžių skatinimo modeliai. Suvienytos pajėgos įrodo, kad Lietuvoje yra tarpinstitucinis supratimas ir sutarimas, jog šalies investicijos į prioritetinių skrydžių skatinimą yra būtinos. Aktyvia veikla su partneriais bus siekiama įrodyti, kad Lietuva gali efektyviai tęsti tvarių skrydžių plėtrą, suvaldydama esmines verslo rizikas.
