Nors daugelis renkasi žuvį dėl sveikos gyvensenos, tačiau ne visi susimąsto, kokią įtaką šis pasirinkimas turi jūrų, upių ir ežerų ekosistemoms. Ekspertai atskleidžia, į ką svarbiausia atsižvelgti renkantis tvarią žuvį ir jūros gėrybes bei kodėl svarbu įvertinti ne tik žuvies kilmę ar rūšį, bet ir jos dydį.
Žuvies ištekliai pasaulyje sparčiai nyksta dėl neatsakingų žvejybos verslų, todėl tvarus žuvies vartojimas šiais laikais tampa ne tik sveikatai, bet ir aplinkai svarbiu pasirinkimu.
„Dažnai nesusimąstome, iš kur ir kokia žuvis atkeliavo į parduotuvių lentynas, renkamės jūros gėrybes, nes mums atrodo, kad tai yra sveikatai palankus pasirinkimas. Vis dėlto, jeigu ir toliau žuvies ištekliai bus eikvojami neatsakingai, nesilaikant standartų, kai kurios žuvų rūšys išnyks – dalis jų jau dabar yra atsidūrusios ties išnykimo riba. Dėl to tiek pardavėjai, tiek patys pirkėjai turėtų atsakingiau rinktis žuvies gaminius“, – sako Karolina Labulytė, „Lidl Lietuva“ Pirkimų tarnybos tvarumo specialistė.
Renkantis svarbu atsižvelgti ir į žuvies dydį
Robertas Staponkus, Lietuvos gamtos fondo žuvininkystės ekspertas, pataria prieš renkantis žuvį atkreipti dėmesį į žuvies dydį bei rūšį, nes tai irgi gali turėti įtakos žuvies tvarumui.
„Geriausia rinktis didesnes, visiškai užaugusias žuvis arba jų išpjovas, nes gaudant tokias žuvis stengiamasi užtikrinti, kad jos spėtų subręsti ir susilaukti palikuonių neršdamos. Iš mažų žuvų tinkamas pasirinkimas yra Baltijos šprotai. Nors tokios žuvys yra mažos, jos gyvena trumpai, dideliuose būriuose, susilaukia daug palikuonių, todėl žvejyba nesudaro reikšmingos įtakos jų populiacijai. Vertėtų nesirinkti giliavandenių žuvų, tokių kaip jūros ešeriai, bei į tarptautinę (IUCN) ir Lietuvos raudonąją knygą įtrauktų žuvų“, – teigia R. Staponkus.
Kokių gamintojų vengti
Ekspertas pasakoja, kad atpažinti nepatikimus jūros gėrybių tiekėjus ir gamintojus nėra sudėtinga. Įprastai tam tikri ženklai iš karto perspėja, kokių gamintojų žuvies verčiau nesirinkti.
„Reikėtų vengti tos žuvies, kuri atkeliauja iš šalių, kur žvejybos sektorius yra prastai reglamentuotas, todėl gausu įvairių pažeidimų. Tokiose šalyse augintos ar sugautos žuvys dažniausiai būna nekokybiškos dėl auginimo sąlygų ar vandens telkinių kokybės. Taip pat šių šalių žvejybos sektorius nepaprastai stipriai teršia žvejybos plotus ir aplinką, neužtikrina tinkamų darbo sąlygų savo darbuotojams“, – pasakoja R. Staponkus.
Atkreipti dėmesį į sertifikatus
K. Labulytė atkreipia dėmesį, kad tvarūs žuvies ir jūros gėrybių gamintojai savo gaminius žymi tarptautiniais MSC (angl. Marine Stewardship Council) ir ASC (angl. Aquaculture Stewardship Council) sertifikatais.
„MSC yra atsakingos žvejybos sertifikatas, kurio turėtojai turi užtikrinti, kad žvejyba būtų vykdoma laikantis nacionalinių ir tarptautinių įstatymų, nesukeliant grėsmės žuvų populiacijai, atsakingai naudojant žvejybos priemones, siekiant kuo mažesnės priegaudos ir ilgalaikio žuvų bei kitų jūros gyvūnų buveinių išsaugojimo. Tuo metu ASC sertifikatais žymima gaminiai, kuriuos pagamino ar tiekia akvakultūros ūkiai, veikiantys pagal aukščiausius standartus, užtikrinantys laikomų gyvūnų sveikatą ir auginimo sąlygas bei biologinės įvairovės ir vandens išteklių apsaugą, sudarantys tinkamas darbo sąlygas savo darbuotojams“, – pabrėžia K. Labulytė.
