Antradienis, 10 birželio, 2025
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra Architektūra

Atgyjantis Vilkėno dvaras nepalieka abejingų

www.alkas.lt
2023-10-21 09:00:27
0
Atgyjantis Vilkėno dvaras nepalieka abejingų | kpd.lrv.lt nuotr.

Atgyjantis Vilkėno dvaras nepalieka abejingų | kpd.lrv.lt nuotr.

Dar visai nesenai Vilkėno dvaro sodyba Šilutės rajone buvo apleista ir vandalų niokojama.

Ši nacionalinio reikšmingumo kultūros paveldo vertybė, susidedanti iš aštuonių kompleksinių dalių, atrodė, pasmerkta pražūčiai.

Savaiminiais želdiniais apaugęs kadaise ištaigingas buvęs parkas dvelkė niūruma, aptrupėję, pajuodę rūmų fasadai, byrantis tinkas patalpų viduje prašyte prašėsi restauravimo darbų.

Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos (KPD) administracinės pastangos užsandarinti ir nuo prašalaičių niokojimo bent kažkiek apsaugoti šią vertybę, iš esmės nuo nykimo jos negelbėjo.

Akivaizdu buvo, kad daug dėmesio reikalaujanti savo architektūriniu, dailės, inžineriniu, istoriniu, kraštovaizdžio, želdynų vertingųjų savybių pobūdžiu reikšminga vertybė (kodas Kultūros vertybių registre 666) atgimti ir suklestėti gali tik turėdama šeimininkus.

Esminis posūkis dvaro istorijoje įvyko 2022 metais, dvaro sodybą įsigijus naujiems valdytojams.

Tai, ką jie jau suspėjo padaryti per metus, ir apskritai jų požiūris į valdomą turtą nepalieka abejingų.

Vilkėno dvaro sodyba, laukusi naujų valdytojų, kėlė vieną svarbią sąlygą – šiam dvarui reikės be galo daug meilės ir investicijų.

Panašu, kad meilės ir dėmesio dvaro sodyba tikrai sulaukė.

Įsigiję avarinės būklės pastatus naujieji šeimininkai – verslininkas Aidas Guzauskas ir menotyrininkė Olga Prokofieva – pradėjo restauruoti juos nestokojami teigiamo nusiteikimo ir jėgų.

Jų vizijoje – išlaikant XIX a. papročius atkurta dvaro sodyba turėtų tapti patraukliu kultūros centru.

Įkvėpimo šiems darbams sutuoktinius įkvepia ir gražūs sutapimai: kaip naujieji šeimininkai prisipažino portalui klaipedasutavim.lt, kažkada šiame dvare viešėdavo Aido prosenelė, o jo giminės didikų Urbanavičių herbas labai panašus į Švėkšnos dvaro valdytojų (Vilkėno dvaras iki 1820 m. priklausė Švėkšnos dvarui).

Taip pat gražus sutapimas, kad rūmų statytojas grafas Aleksandras Konstantinas Michailas Broel Pliateris, vedęs Mariją Ciechanovską, savo dukrai suteikė Olgos Marijos vardą.

Tokį vardą Aidas ir Olga davė ir savo Londone gimusiai dukrai.

Vilkėno dvaras | welovelithuania.com nuotr.
Vilkėno dvaras | welovelithuania.com nuotr.

Priklausė garsiai Pliaterų giminei

Vilkėnų dvaras priklausė plačios, turtingos Lietuvos bajorų magnatų, grafų Pliaterių giminės atstovams.

Pirmą kartą paminėtas 1695 m. Švėkšnos dvaro inventoriuje, o dvaro pavadinimas kildinamas nuo daugybės vilkų, kurie kitados čia klaidžiojo.

Dvaras susijęs su Švėkšnos dvaru, nes iki 1820 m. priklausė Švėkšnos dvarui, o 1820 m. mirus grafui Jurgiui Pliateriui, jam priklausiusi Švėkšnos valda buvo padalyta keturiems jo sūnums Jurgiui, Pranciškui, Kazimierui, Steponui.

Vilkėnuose įsikūrė Jurgio sūnus Pranciškus (1798–1867), kurio sumanymu 1843 m. buvo patvenkta Švėkšnalės upė, pastatytas iki šių dienų išlikęs vandens malūnas.

Beje, Pranciškaus brolis Jurgis Pliateris (1810–1836) yra vienas iš žymiausių XIX a. Lietuvos istorijos, kalbos ir kultūros tyrinėtojų, kurio darbai dažnai vardijami kartu su Simono Daukanto, Simono Stanevičiaus, Dionizo Poškos, Jurgio Pabrėžos nuopelnais Lietuvos kultūrai ir švietimui.

Šis senųjų knygų žinovas ir kolekcininkas (dalis išlikusių jo knygų saugomos M. Mažvydo bibliotekoje), daug dirbęs kartu su S. Stanevičium, gyveno Gedminaičių dvare netoli Švėkšnos.

Neorenesanso stiliaus Vilkėno dvaro sodybos rūmus 1897 metais pastatė Pranciškaus sūnus Aleksandras Pliateris (1845–1922).

Pilnas jo vardas – Aleksandras Konstantinas Michailas Broel Pliateris. Iškilo dviejų aukštų su rūsiu ir neįrengta palėpe pastatas.

Vakarinėje pusėje įkomponuotas apžvalgos bokštelis. Interjero likučiai puikiai atspindi Pliaterių giminės turtingumą ir skonį.

Aleksandro valdymo metais užveistas didelis angliško stiliaus parkas.

Jis taip pat fundavo naujosios Švėkšnos bažnyčios statybą, žmona Marija garsėjo visuomenine ir labdaringa veikla.

Pirmojo pasaulinio karo metais grafai pasitraukė į Rusijos imperijos gilumą.

1918 m. Lietuvai paskelbus Nepriklausomybę, įvykdyta žemės reforma dvarui paliko 80 ha.

20 metų rūmai stovėjo be stogo!

Karo metai, kaip ir daugeliui, dvaro sodybai buvo sunkūs. 1944 m. dvaro rūmuose buvo įrengta karo ligoninė, 1945 m. dvare įkurti Švėkšnos vaikų namai.

1958 m. buvęs dvaro arklidės pastatas rekonstruotas ir pritaikytas mokyklai.

1959 m. Švėkšnos vaikų namai pertvarkyti į Švėkšnos internatinę mokyklą, 1967 m. į Švėkšnos sanatorinę mokyklą-internatą.

Nuo 1979 m., sodybos teritorijoje pastačius naują mokyklos pastatą, dvaro rūmai liko tušti.

Kol veikė vaikų namai, dvaras ir jo teritorija buvo toliau kruopščiai tvarkoma ir puoselėjama.

Padėtis pasikeitė 1980 m., kai dvaras atiteko Šilutės hidraulinių pavarų gamyklai. Rūmai buvo stipriai apgadinti gamyklos vadovybei nusprendus čia įrengti poilsio bazę.

Buvo nuplėštas stogas, bet dėl kažkokių priežasčių darbai nebaigti. Pastatas apie 20 (!) metų prastovėjo be stogo.

Įdomi ir šalia rūmų stovėjusios skulptūros „Rebeka‘ istorija.

Skulptūra

1981 m. ji buvo išvežta į Vilnių restauruoti, tačiau po atnaujinimo nebegrąžinta, o pastatyta prie Palangos grafo Tiškevičiaus rūmų.

Ant palikto pjedestalo prie Vilkėno rūmų pastatyta gipsinė jos kopija. Kas šios mitinės vandens nešėjos Rebekos skulptūros autorius?

Vieni šaltiniai kažkodėl nurodo prancūzų skulptorių Hubertą Louis Noelį, nors postamente įrėžta šio skulptoriaus patėvio J. Dechin pavardė.

Grįžo į paveldėtojų rankas

Lietuvai atgavus nepriklausomybę, 1993 m. dvaro rūmus ir parką susigrąžino paveldėtoja, grafienė Felicija Laimė Broel-Pliaterienė (1921–2015).

Jos sumanymu buvo uždengtas stogas ir 2007 metais restauruota rūmų išorė.

Viduje išlikęs dekoras konservuotas, tačiau daugiau darbų, nors ir turėdama didelių norų, grafienė atlikti nespėjo.

Felicija Laimė Broel-Pliaterienė 1921 m. kovo 1 d. gimė Kairiuose, Šiaulių apskrityje. Šeima netrukus persikėlė į Kauną.

Čia baigusi šv. Kazimiero mergaičių gimnaziją, Felicija įstojo į Vytauto Didžiojo universitetą, kur studijavo prancūzų kalbą.

Vokiečiams uždarius universitetą, studijas tęsė Vilniaus universitete ir 1942 m. įgijo filologės romanistės specialybę.

1942–1943 m. Žemaičių Naumiestyje dėstė lietuvių kalbą ir literatūrą.

Pagal specialybę ji dirbti negalėjo, nes vokiečių okupacinė valdžia karo metais draudė Lietuvos mokyklose dėstyti prancūzų kalbą.

1943 m. liepos 1 d. ji ištekėjo už švėkšniškio grafo Aleksandro Adomo Broel-Pliaterio, persikėlė į Švėkšną ir dėstė lietuvių kalbą ir literatūrą Švėkšnos „Saulės” gimnazijoje.

Sovietinei armijai artėjant prie Švėkšnos, 1944 m. spalio 8 d. kartu su vyru, mama bei sesers šeima paliko Švėkšną ir arkliais tris mėnesius keliavo į Vokietiją.

Ten dalyvavo Lietuvių komiteto veikloje, dėstė lietuviškoje mokykloje, dirbo įvairius darbus. 1949 m. kartu su vyru ir mama išvyko gyventi į JAV.

Pradžioje įsikūrė Čikagoje, dirbo įvairiose įstaigose, studijavo Čikagos universitete, ketindama ginti mokslo daktaro disertaciją prancūzų kalba.

Vyrui gavus darbą Vašingtone, šeima persikėlė ten, ir studijas teko nutraukti.

Nuo 1963 m. dirbo Vašingtono Nacionalinėje medicinos bibliotekoje mokslinių duomenų žinove – indeksuodavo medicininę literatūrą prancūzų, vokiečių, lietuvių, anglų ir keliomis kitomis kalbomis, kurias gerai mokėjo.

Savo darbą F. L. Pliaterienė mėgo ir, būdama solidaus amžiaus, dar ilgai darbavosi šioje srityje. Gražiai ir taisyklingai, be amerikietiškojo akcento kalbėjo lietuviškai.

Išsaugojo Lietuvos pilietybę bei buvo tikra Lietuvos patriotė, labai mylėjo Lietuvą. Į visus žiūrėjo su pagarba, ypač gerbė tremtinius.

F. L. Pliaterienė kasmet kelis mėnesius vasaromis praleisdavo Švėkšnoje, dalyvavo miestelio visuomeniniame gyvenime, labdaros akcijose, remdavo Švėkšnoje ir kitur rengiamus kultūros renginius.

Buvo aktyvi bei kritiška Emilijos Pliaterytės atminimo draugijos nare. Visada svajojo sugrįžti gyventi į Lietuvą, kaip sakydavo „kai žydės obelys”.

Po šviesaus atminimo grafienės Felicijos Laimės Broel-Pliaterienės mirties 2015 m. KPD fiksavo sparčiai blogėjančią Vilkėno dvaro sodybos pastatų fizinę būklę, nes nebuvo sprendžiamas dvaro pastatų nuosavybės klausimas ir pastatus tyliai niokojo laikas bei pašaliniai asmenys.

KPD Vilkėno dvaro sodybą įtraukė į Neprižiūrimų kultūros paveldo vertybių sąrašą.

Neišspręstas paveldėjimo klausimas apsunkino ir administracinių priemonių taikymą valdytojams, nes 2 paveldėtojai iš 3 gyveno JAV.

Tačiau 2021 metais pradėjus intensyvias konsultacijas, KPD Klaipėdos teritoriniam skyriui teikiant privalomus reikalavimus, dvaro sodybos pastatų paveldėtojai rado sutarimą ir pardavė Vilkėno dvaro pastatus.

Atkūrimo darbai prasidėjo. Pamažu atveriamas buvęs grožis

Naujieji Vilkėno dvaro sodybos valdytojai su meile ir atidumu pradėjo dvaro rūmų ir jo aplinkos valymo nuo šiukšlių, priežiūros darbus.

Socialiniame tinkle Facebook naujieji valdytojai paskyroje „Vilkėno Dvaras – Vilkėnas Manor“ dalinasi darbų ir atradimų nuotraukomis, mintimis ir sumanymais Vilkėnų dvare.

Vilkėno dvaro savininkai turi planų atkurti parką, rūmus ir 3 kitus istorinius pastatus bei sukurti namą-muziejų, parodų aikšteles, kad kiekvienas lankytojas galėtų pajusti praeities dvasią.

Naujiesiems dvaro valdytojams savo ir pagalbininkų dėka pavyko įstatyti trūkstamus stiklus į dvaro rūmų antrajame aukšte esamus langų rėmus, įstatyti laikiną langą rūmų belvederio bokšte, įrengti laiptus į rūsį, atidengti įspūdingo grožio arką rūmų pirmojo aukšto vestibiulyje ir atlikti kitus svarbius darbus, kurie prisideda prie kultūros paveldo vertybės išsaugojimo.

FIXUS Mobilis komanda, padedanti kultūros paveldo vertybės valdytojams vykdyti prevencinius priežiūros darbus, konsultavo Vilkėno dvaro valdytojus vietoje dėl prevencinių priežiūros darbų, padėjo sutvarkyti stogą ir lietvamzdžius.

Dvaro šeimininkai feisbuko paskyroje Vilkėno Dvaras – Vilkėnas Manor kreipėsi į paveldo bičiulius:

„Gerbiami draugai ir visi, kas esate neabejingi Vilkėno dvaro komplekso likimui, mes kreipiamės į Jus, prašydami padėti surinkti lėšų dvaro kompleksui atkurti.

Vilkėno dvaras turi istorinę ir kultūrinę reikšmę.

Jis yra nuostabiame gamtos kampelyje, netoli Klaipėdos ir Baltijos jūros pakrantės, pasižymi nepakartojamu grožiu ir aristokratišku žavesiu.

Labai gaila, kad laikas ir žmonių abejingumas pakenkė dvaro būklei – jis sunyko, ištuštėjo.

Komplekso pastatai ir parkas yra kritinės būklės.

Norint sustabdyti nykimo procesą, reikia skubiai atlikti remonto darbus.

Šiuo metu mes investuojame į dvarą savo asmenines lėšas, kurios, deja, yra ribotos, todėl mes nusprendėme kreiptis į Jus, tikėdamiesi supratimo ir paramos.

Mūsų tikslas – sugrąžinti Vilkėno dvaro kompleksui jo buvusį grožį ir didingumą bei atverti jį lankytojams kaip istorijos ir kultūros paveldo vertybę.

Mes žadame atkurti parką, rūmus ir 3 kitus istorinius pastatus bei sukurti namą-muziejų, parodų aikšteles, kad kiekvienas lankytojas galėtų pajusti praeities dvasią.

Mes būsime nuoširdžiai dėkingi už bet kokią finansinę paramą, kurią Jūs galite suteikti.

Jūsų auka, didesnė ar mažesnė suma, yra ne tik labai svarbi siekiant mūsų svarbiausio tikslo, bet ir yra svarus indėlis saugant ir įamžinant mūsų šalies istorinį ir kultūrinį paveldą.

Jūs galite paaukoti šiais būdais: Pervedimu per banką.

Banko sąskaita:

VŠĮ Vilkėnai

LT737300010172041046

„Swedbank” AB

Mokėjimo paskirtis PARAMA.

„Swedbank”, AB

Konstitucijos pr. 20A, 03502 Vilnius, Lietuva

SWIFT kodas: HABALT22

Taip pat mes esame dėkingi už bet kokią pagalbą, suteiktą skleidžiant naujienas apie mūsų projektą jūsų pažįstamiems ir socialiniuose tinkluose.

Tikimės, kad bendromis jėgomis mes galėsime atkurti Vilkėno dvaro kompleksą ir sugrąžinti praeityje buvusią jo didybę!“

KPD taip pat kviečia visus neabejingus kultūros paveldui ne tik stebėti, bet ir tikrais darbais prisidėti prie šio dvaro atgimimo.

Dvaro valdytojai būtų dėkingi už finansinę paramą ir už statybines medžiagas, kurios pagelbėtų sprendžiant probleminius dvaro pastatų fizinės būklės stabilizavimo klausimus bei sustiprintų pasiruošimą artėjančiam žiemos laikui.

Taip pat jei turite senų dvaro fotografijų ar kitų įdomių, svarbių dokumentų bei galite papasakoti kokių nors istorijų, susijusių su Vilkėno dvaru – nelikite abejingi, pasidalinkite su dvaro savininkais.

Susisiekti su Vilkėno dvaro sodybos valdytojais galima el. paštu vsi.vilkenai@gmail.com.

Parengta pagal KPD pranešimą

Pirmiausia rūmai išvalyti nuo šiukšlių. Naujųjų rūmų šeimininkų feisbuko Vilkėno Dvaras – Vilkėnas Manor nuotrauka

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Atnaujintas paveldotvarkos finansavimo tvarkos aprašas
  2. Pradėti Palūšės bažnyčios stogo tvarkybos darbai
  3. Sapiegų parko atgaivinimui bus skelbiamos architektūros varžytuvės
  4. Kaip išsaugoti Kauno ir Klaipėdos centrinio pašto pastatus?
  5. Atsakingos įstaigos raginamos išsaugoti Kauno Ąžuolyno vientisumą
  6. Lietuvoje vyks Europos archeologijos dienos
  7. Visuomenė susirūpinusi statybomis Vilniaus senamiestyje
  8. Tvarkomas vienas iš aukščiausių ir ilgiausių Lietuvos tiltų
  9. Tvarkoma pusšimtis paveldo vertybių
  10. Baigta tvarkyti Baisogalos dvaro ledainė
  11. Seimo narys N. Puteikis prašo KPD paaiškinti ar teisėtai sumažintos Trakų senamiesčio ribos
  12. Siūloma pertvarkyti Kultūros paveldo centrą
  13. Sutvarkius Kauno centrinio pašto rūmus siūloma įkurti Architektūros centrą
  14. Nacionalinei bibliotekai saugoti turės būti perduodamos elektronine forma paskelbtos knygos, kiti leidiniai ir dokumentai
  15. Paveldo komisijos apdovanojimai – jau rugsėjo 29 dieną

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pasirinkite kategoriją

    Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

    El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

    Naujienos

    Dainius Radzevičius | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.
    Lietuvoje

    D. Radzevičius paskirtas žurnalistų etikos inspektoriumi

    2025 06 10
    KAM, A. Pliadžio nuotr.
    Lietuvoje

    Energetikos objektų apsaugai – antidroninės sistemos

    2025 06 10
    Šviestuvas | enmin.lrv.lt
    Lietuvoje

    Savivaldybėse baigti gatvių apšvietimo atnaujinimo projektai

    2025 06 10
    Vokiečių gatvė
    Lietuvoje

    Atnaujinama sostinės Vokiečių gatvė, bus eimo pokyčių

    2025 06 10
    Lėktuvas | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.
    Lietuvoje

    E. Sabutis ragina EK imtis veiksmų dėl navigacijos trikdžių

    2025 06 10
    Piniginė, pinigai
    Lietuvoje

    Seimas ėmėsi sveikatos priemokų

    2025 06 10
    Kauno geležinkelio stotis
    Lietuvoje

    Atnaujinamos Kauno geležinkelio stoties prieigos

    2025 06 10
    Parduotuvė | pixabay.com nuotr.
    Lietuvoje

    Svarstoma sistemiškai stebėti būtiniausių prekių ir paslaugų kainas

    2025 06 10

    SKAITYTOJŲ PASTABOS

    • P.Skutas apie D. Kuolys. Depersonalizacija, arba Встретимся у Матушки
    • P.Skutas apie D. Kuolys. Depersonalizacija, arba Встретимся у Матушки
    • Rimvydas apie Lietuva – tvirtovė, kuri žvelgia į ateitį: Prezidentas Gitanas Nausėda metiniame pranešime ragina stiprinti gynybą, puoselėti istorinę atmintį ir atskleidžia valdžios spragas
    • P.Skutas apie D. Kuolys. Depersonalizacija, arba Встретимся у Матушки

    NAUJAUSI STRAIPSNIAI

    • D. Radzevičius paskirtas žurnalistų etikos inspektoriumi
    • Energetikos objektų apsaugai – antidroninės sistemos
    • A. Navys: Taika Lietuvoje – regimybė Rusijos hibridinių veiksmų akivaizdoje
    • Savivaldybėse baigti gatvių apšvietimo atnaujinimo projektai

    Kiti Straipsniai

    Per mecenatystę siekia spręsti konkrečias kultūros sektoriaus problemas | I. Vyšniauskaitės, Asociatyvi nuotr.

    Per mecenatystę siekia spręsti konkrečias kultūros bėdas: net ir nedidelis pokytis duoda postūmį visai sričiai

    2025 06 10
    „SHWR“ | K. Štreimikio nuotr.

    Iki šiol anglų kalba kūrusi grupė sukūrė dainą lietuviškai!

    2025 06 10
    Adomas Dominykas Bartuševičius | Marijos Konopkos knygos nuotr.

    I. Randakevičienė. Bartuševičiai – vieni 1863 m. sukilimo Trakų apskrityje rengėjų

    2025 06 10
    Gedulo ir vilties dieną įprasminantiems renginiams skirtas Kultūros ministerijos finansavimas | lrkm.lrv.lt nuotr.

    Gedulo ir vilties dieną įprasminantiems renginiams skirtas Kultūros ministerijos finansavimas

    2025 06 10
    Vilniaus licėjaus komanda D.A.D. prisistatymas | Youtube nuotr.

    Europos statistikos varžytuves laimėjo lietuvių komanda

    2025 06 10
    „FOLK TRIO“ koncertas Utenoje

    Džiazas ir lietuviška dvasia: „FOLK TRIO“ koncertas Utenoje

    2025 06 09
    Gitanas Nausėda

    Prezidentas lankosi Japonijoje

    2025 06 09
    Piliakalnis

    Daugyvenės kultūros istorijos muziejus-draustinis dalyvaus Europos archeologijos dienose

    2025 06 09
    Ekskursijos Panevėžyje

    Šią vasarą – į Panevėžį: kultūra, ekskursijos ir pasivaikščiojimai su vietiniais

    2025 06 09
    Baidarės | pixabay.com nuotr.

    Kodėl sportas lauke yra toks naudingas sveikatai?

    2025 06 09

    Skaitytojų nuomonės:

    • P.Skutas apie D. Kuolys. Depersonalizacija, arba Встретимся у Матушки
    • P.Skutas apie D. Kuolys. Depersonalizacija, arba Встретимся у Матушки
    • Rimvydas apie Lietuva – tvirtovė, kuri žvelgia į ateitį: Prezidentas Gitanas Nausėda metiniame pranešime ragina stiprinti gynybą, puoselėti istorinę atmintį ir atskleidžia valdžios spragas
    • P.Skutas apie D. Kuolys. Depersonalizacija, arba Встретимся у Матушки
    • P.Skutas apie D. Kuolys. Depersonalizacija, arba Встретимся у Матушки
     
     
     
     
     
    Kitas straipsnis
    Lietuvos dirvožemio studijoje – ir blogos, ir geros žinios | fcomm.lt nuotr.

    Lietuvos dirvožemio studijoje – ir blogos, ir geros žinios

    Sekite mus Feisbuke

    Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
    Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
    Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
     Pradžia

    Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas

    Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

     fs22 mods | ket testai | Farming Simulator 25 mods | Inbank vartojimo paskolos | FS25 | fs25 mods | DARBO SKELBIMAI | lėktuvų bilietai

     

    © 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

    • Saulės arkliukai
    • Renginiai
    • Reklama
    • Turinys
    • Apie Alkas.lt
    • Paremkite Alką
    No Result
    View All Result
    • Naujienos
      • Lietuvoje
      • Baltų žemėse
      • Užsienyje
    • Nuomonių ratas
      • Lietuvos kelias
      • Lietuvos kūrėjai
      • Sekmadienio sakmė
      • Akiračiai
      • Lietuvos repolonizacijai – ne!
      • Moksleivių mintys
    • Kultūra
      • Etninė kultūra
      • Mes baltai
      • Kalba
      • Religija
      • Istorija
      • Kultūros paveldas
      • Menas
      • Architektūra
      • Literatūra
      • Kultūros politika
      • Šventės
    • Visuomenė
      • Pilietinė visuomenė
      • Politika ir ekonomika
      • Švietimas
      • Žmonės
      • Užsienio lietuviai
      • Ukrainos balsas
      • Žiniasklaida
      • Laiškai Alkui
      • Pareiškimai
    • Gamta ir žmogus
      • Gamta ir ekologija
      • Šventvietės
      • Energetika
      • Sveikata
      • Psichologija
      • Kelionės
      • Kylam
      • Įvairenybės
    • Mokslas
      • Mokslo naujienos
      • Technika ir technologijos
      • Astronomija ir kosmonautika
      • Mokslo darbai
    • Skaitiniai
      • Žinyčia
      • Lituanistikos klasika
      • Prieškario skaitiniai
      • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
      • Grožinė kūryba
    • Visi rašiniai