Spalio 19 d. 18 val. Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje (Didžioji Vandens g. 2, Klaipėda) atidaroma uostamiesčio menininko Ernesto Žvaigždino ir Klaipėdos Karalienės Luizės jaunimo centro dailės studijos „Varsa“ paroda „Pėdos Klaipėdoje“.
Ji skiriama Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos 100-mečiui.
Parodos atidaryme koncertuoja Klaipėdos Karalienės Luizės jaunimo centro tautinės muzikos ansamblis „Ralio“ (vad. Rima Spalinskienė, Irmantas Mikalonis).
Renginys nemokamas.
Paroda veiks iki lapkričio 18 d.
Tai, kad Klaipėdoje vyksta “”Pėdinė” paroda skiriama, palyginus, neseniems laikams, tikrai džiugu. Tačiau norėčiau ir priminti, kad žodis KLAIPĖDA išsikoduoja kaip LAIKPĖDA, žyminti laiką kad čia, įėjime į Kuršių marias, pirma gyvenvietė kaip pėda buvo įkurta14.270 m. pr. Kr. laiku. Ji priklausė Prūsijos baltų valstybei su centru Arnava, šiuo metu esančiu Rusijos administruojamoje Kaliningrado srityje netoli Kaliningrado. Pietvakariuose ji siekė Vyslos upės žemupį, o šiaurės rytuose – dabartinę Palangą. Į ją, be pačių prūsų, įėjo dar pamedėnų ir kuršių žmonių gentys. Ledynas dar buvo tolokai (maksimumą pasiekė tik 25 tūkst. m. atgal). To meto miškatundrėje pakako uogų, paukščių ir šiltakraujų gyvūnų, nekalbant jau apie žuvis upėse, mariose, jūroje ir ežeruose. Žmonių tada buvo labai mažai, nes, pavyzdžiui, “šiuolaikinio” Žalgirio mūšio metu 1.410 m. planetoje tegyveno vos 425 mln. gyventojų. Kokie seni mes esame, baltai, tiesa? Priklausome Žemės senbuviams.
„Priklausome Žemės senbuviams.” –
BŪTENT! Puiku! Nuostabu! A Č I Ū !!!
Data yra nustatyta pagal dabartinę Liūto (šiaurėje Vilko) žvaigždyno ryškiausios žvaigždės Regulas, esančios šiaurinės dangaus sferos ekliptikoje, padėtį, lyginant ją su buvusia seniausiais laikais padėtimi. Tai pagrindžianti medžiaga yra patalpinta knygos “Istorija pareinant į Lietuvą” II – oje (elektroninėje) dalyje, įklijuotoje į I – os dalies ofsetą. Ji knygynų lentynose pasirodys dar šiemet. Esam, taigi, daug senesni, negu iki šiol buvo mums tai pateikiama. Iki.
Ko gero, greitai galėsime didžiuotis, kad ir dabartinės Gudijos teritorijoje, Rimdžiūnuose ,Pelesoje ar Brėslaujos apylinkėse neseniai dar buvo kalbama lietuviškai… Svarbu didžiuotis praeitimi, o ne reikalauti iš valdžios, kad ši pareikalautų iš Gudijos valdžios vėl atidaryti uždarytas lietuviškas mokyklas?