Nacionalinės Jono Basanavičiaus premijos komisija 2021 metų premiją nusprendė skirti muziejininkui, etninės kultūros tyrinėtojui humanitarinių mokslų daktarui Eligijui Juvencijui Morkūnui.
Premija jam paskirta už reikšmingą indėlį į Lietuvos tradicinės architektūros ir amatų tyrimus, išsaugojimą, populiarinimą ir kūrybingą muziejinę veiklą puoselėjant etninės kultūros gyvybingumą.
Penkis dešimtmečius Lietuvos liaudies buities muziejui paskyręs buvęs ilgametis direktoriaus pavaduotojas informacijai ir muziejininkystei dr. E. J. Morkūnas, šiuo metu einantis vyriausiojo muziejininko pareigas, daug nuveikė įvairiose muziejinio darbo, formuojančio tautinę savimonę ir reprezentuojančio krašto istoriją, etninę kultūrą ir paveldą, srityse.
Dr. E. J. Morkūnas dalyvavo daugybėje etnografinių ekspedicijų, fiksavo, žymėjo tradicinės architektūros pastatus, rinko medžiagą apie įvairius amatus, liaudies techniką (kalves, malūnus, aliejines ir pan.), įgijo apie 30 tūkst. eksponatų, atspindinčių regionų etninę kultūrą, rengė ar kuravo daugiau nei 30 muziejaus ekspozicijų ir parodų.
Jis taip pat kuravo muziejinių rinkinių tyrimus, prisidėjo formuojant muziejaus ekspozicijas, parenkant tradicinius pastatus, vadovavo jų perkėlimui į Lietuvos liaudies buities muziejaus teritoriją, prižiūrėjo atstatymo procesą ir tolesnį pritaikymą.
Šiųmetis Nacionalinės Jono Basanavičiaus premijos laureatas yra apgynęs humanitarinių mokslų daktaro disertaciją „Lietuvos vėjo malūnai XIX a.–XX a. pr.“. Jis yra dešimčių mokslinių publikacijų autorius, knygų „Lietuvos miestelių atspindys: muziejaus miestelis“, „Lietuvos technikos paminklai. Vėjo malūnai“, „Senieji amatai“, „Įdomiausi Lietuvos technikos paminklai“, „Vandens malūnai Rytų Lietuvoje“, Lietuvos liaudies buities muziejaus vadovų „Žemaitija“, „Suvalkija“, „Dzūkija“, „Aukštaitija“ sudarytojas, autorius ar bendraautoris.
Dr. E. J. Morkūnas rengė ir kitus projektus, susijusius su muziejininkyste ir etnokultūros sklaida. Nuo 1991 m. Lietuvos liaudies buities muziejuje organizavo didelio susidomėjimo sulaukusias amatininkų dienas, kurios išpopuliarėjo visoje Lietuvoje.
Kartu su kolegomis daugybę metų rengė masiškiausią muziejuje šventę – Užgavėnes, taip pat Žirginio sporto šventes, 2011 m. – dviračių žygį muziejuje „Aplink Lietuvą“, prisimenant Matą Šalčių.
Jis taip pat buvo aktyvus Kraštotyros draugijos narys, daugelio ekspedicijų dalyvis (1973 m. KGB fiksuotas vadinamojoje „Kraštotyrininkų byloje“), Krakių kompleksinės kraštotyrinės ekspedicijos sumanytojas ir organizatorius. Jo rūpesčiu buvo surasta ar išsaugota ne viena kultūros vertybė, pavyzdžiui, dievdirbio Vinco Svirskio kapas.
Kultūros ministerijos iniciatyva Jono Basanavičiaus valstybinę premiją Vyriausybė įsteigė 1992 metais, 2017-aisiais ji įgijo nacionalinės premijos statusą. Pagal premijos nuostatus ji išmokama ne vėliau kaip vasario 16 dieną, premijos dydis – 800 bazinių socialinių išmokų.
