I. Vėgėlė. Konstitucinis teismas nuvylė

Vakar Konstitucinis teismas priėmė sprendimą, kad galimybių pasas neprieštaravo Konstitucijai. Konstitucinis teismas (KT) nuvylė.
Ne vien dėl to, kad byla negali būti sprendžiama, išklausant tik vienos pusės argumentus.

Jei KT prideda ir atskirai pamini p. G.Dudo kaip „specialisto“ apklausos protokolą, kodėl neapklausė farmakologo doc.dr. Rimanto Jankūno, epidemiologo doc.dr. Rimo Kavaliūno, imunologo dr. Rimanto Zaleskio, visuomenės sveikatos prof. dr. Miglės Helmersen? Tiesa, nereikėtų jų net atskirai apklausti – juk 2021 m. rugsėjo 10 d. „Demokratija karantine: susikalbėjimo galimybės“ likus kelioms dienoms iki galimybių paso įvedimo mes kartu su doc. dr. Rimantu Jankūnu kreipėmės į įstatymų leidėjus iš Seimo tribūnos.

Būtų užtekę tos dienos posėdžio įrašą Youtube peržiūrėti – docentas ekrane demonstravo, kad registruojant vakcinas nebuvo tirtas mRNR vakcinų įtaka viruso plitimui. Jau tuo metu, kai buvo įvedinėjamas „galimybių pasas“, duomenų apie tai buvo daugiau nei apstu. Tuomet žeminimas, niekinimas ir bandymas nutildyti buvo pagrindiniai ginklai prieš sveiką protą ir mokslu pagrįstus duomenis.

Primenu, tai ne 2020-ieji, kuomet Covid augimas ir baimė buvo sukaustęs visą visuomenę. Kalbame apie 2021-ųjų rudenį, kuomet dalis kaimyninių valstybių jau buvo pripažinę, kad virusas nesudaro rimtos grėsmės visuomenei, todėl visi apribojimai naikintini (pvz., Danija) – juk apie tai irgi rašiau FB (2021-09-06).

Paradoksalu tai, kad Konstitucinis teismas netiesiogiai pripažįsta, kad priemonės buvo neproporcingos ir nepagrįstos. Konstitucinis teismas rašo: „pagal tuo metu turimus mokslinius duomenis ir ekspertų pateikiamą informaciją, Vyriausybė turėjo pagrindo manyti, jog asmenų, pasiskiepijusių nurodyta vakcina… ir šių kriterijų neatitikusių (nepasiskiepijusių) … galimybės užsikrėsti COVID-19 liga ir ją platinti buvo nevienodos“. „Turėjo pagrindą manyti…“ Kad taip nemanytų net iš Seimo tribūnos kalbėjome !

Sprendimas akivaizdžiai politinis – teisė jame yra pasiklydusi. Galėčiau pateikti visą pluoštą argumentų, bet pataupysiu Jūsų laiką pateikdamas vieną ryškesnių. Įstatymas leido riboti „ūkinės veiklos laisvę“, tačiau nenumatė galimybės riboti jokių kitų laisvių, pavyzdžiui, žmogaus laisvės neliečiamumo ar asmens neliečiamumo.

Primenu, šias vertybes akivaizdžiai apribojo Vyriausybė „galimybių paso“ nutarimu – ne įstatymu kaip to reikalauja Konstitucija.
Aiškindamas tai, Teismas primena savo nuoseklią praktiką:

„Apribojimai gali būti nustatomi tik įstatymu, kuris viešai paskelbiamas, o jo normos suformuluotos pakankamai aiškiai; įstatymais apibrėžiant teisių įgyvendinimo ribas, būtina atsižvelgti į atitinkamos teisės (ar laisvės) paskirtį ir prasmę ir Konstitucijoje numatytas jos ribojimo galimybes ir sąlygas (1997 m. gegužės 6 d. nutarimas)“.

Tam, kad pagrįstų, jog įstatymo nereikėjo, Teismas remiasi Konstitucijos 28 str.: „Įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, žmogus privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių”.

Šios Konstitucinės normos citatos teismui pakanka paneigti 30 metų teisės aktų hierarchijos doktriną! Juk Konstitucijos 28 straipsnis nereguliuoja, kokiame teisės akte turi būti įtvirtinti ribojimai – jis tesako, kad asmuo turi veikti taip, kad nepažeistų įstatymų ir Konstitucijos, be to, neturi varžyti kitų asmenų teisių. Juk bet kokiu atveju, konstitucinių asmens teisių suvaržymas turi būti atliekamas įstatymu.

O Teismas daro išvadą – bala nematė, kad įstatyme jokių kitų apribojimų nebuvo leista nustatyti. Jei jau pandemija, tai ir ribojimai gali būti nustatomi, apeinant teisės aktų hierarchijos reikalavimus. Juk, kaip trumpai paaiškina teismas, „…apribojus ūkinės veiklos laisvę, tam tikrų suvaržymų gali patirti ne tik ūkinės veiklos subjektai (paslaugų teikėjai, renginių organizatoriai), bet ir tomis paslaugomis siekiantys pasinaudoti ar būti aptarnaujami … asmenys“. Va tiek.

Naujoji konstitucinė doktrina iš kelių sakinių apie tai, kad 30 metų galiojusi konstitucinė teisės aktų hierarchijos doktrina nebeteko galios.

Dar primenu, pandemija kilo 2020-ųjų pavasarį, Vyriausybės nutarimu įvesti ribojimai 2021-ųjų rudeniop. Laiko priimti įstatymą – į valias. Pusantrų metų tam, kad bent jau formaliuoju pagrindu reguliavimą būtų galima laikyti teisėtu. Ką į tai Konstitucinis? Nieko. Bet prie konstitucinio proporcingumo ir nediskriminavimo principų sprendime vis grįžtama. Lygiai kaip ir prie asmenų lygybės ir nediskriminavimo. Juk solidžiau skamba – tiek iš tų principų tame sprendime belikę.

Tiesa, dar ir kelios užsienio teismų bylos aprašytos – gal kad būtų didesnė sprendimo apimtis, o gal kad pasiteisinti? Lyg pasirinktinai atrinktas užsienio teismo sprendimas gali būti rodiklis, kaip turėtų būti aiškinama Lietuvos Konstitucija.

Atskleisiu paslaptį, kurią supranta kiekvienas sąžiningas ir profesionalus teisininkas, bet retas drįsta viešai pasakyti. Būtent toks sprendimas tinka visiems valdžios svertus šiuo metu turintiems politikams ir valstybės pareigūnams. Labiausiai Seimo valdančiajai daugumai ir Vyriausybei, kurie ir įsuko visą šią žmogaus teisių pažeminimo karuselę.

Tinka ir jo Ekscelencijai, galimybių pasui „įsivažiuojant“ barusiam Vyriausybę, kad suvakcinuota vos 70 procentų gyventojų ir nubrėžusiam naują uždavinį – suvakcinuoti visą 90 nuošimčių. Tinka ir daliai opozicijoje esančių politikų. O drąsesni ir sąžiningesni opozicijos atstovai – marginalizuoti, šioje temoje – pavieniai, todėl – neįtakingi. Turbūt todėl ir sprendimas toks?

Vėliau nereikia kaltinti visuomenės, kuri šaipydamasi teigia, kad teismai bylas „išvarto kaip patogu“. Keista, kad „teisės neužsikrėsti“ Konstitucinis šiame sprendime neįtvirtino – ji čia tiktų. Sarkastiškai.

Ir nepykite, kad bus sunku visuomenei įrodyti, kad teismą reikia gerbti.

Konstitucinis teismas nuvylė, nes net ir buvęs Seimo narys, dalyvavęs pandemijos valdymą reguliavusių teisės aktų svarstyme, lyg niekur nieko dalyvauja ir šioje konstitucinės justicijos byloje. Tik jau kaip Konstitucinio teismo teisėjas.

Nepriklausomumo ir nešališkumo principų standartas lyg ir reikalautų tokioje situacijoje nusišalinti?

Bet labiausiai nuvylė dėl to, kad Teismas pametė žmogiškumą. Neįsivaizduoju, kaip KT teisėjai pažvelgs į akis Mamai, kurią per patį vakcinacijos įkarštį patys guodė netekus sūnaus. Nešini baltomis gėlėmis, tyliai, kad niekas neįtartų – lyg šnabždėdamiesi apie šalutinį vakcinų poveikį. Juk kalbame ne apie daiktą, pinigus ar kitokį turtą, o apie „rusišką ruletę“ žmonių gyvybėmis ir sveikata.

Nejau, tas mirtis ir sužalojimus jau nurašėme? O gal tiesiog pasidavėte pagundai svajoti apie ateities karjerą? Suprantu, kad tie, kurie karjeros neiškelia aukščiau teisės (pavyzdžiui, aukščiausios kvalifikacijos teisėjas prof. dr. Egidijus Šileikis, nuolat teikdavęs itin taiklias atskirąsias nuomones Konstituciniame teisme) gali iš teisėjų apskritai būti išmesti. Aukščiausiojo teismo durys buvo užtrenktos jam prieš pat nosį, vos tapo teisėju Vyriausiajame administraciniame teisme. Bet tai ir yra sąžiningo ir teisingo Teisėjo kelias.

Teisinė valstybė nepadovanota visiems laikams – ją reikia nuolat puoselėti ir ginti. Tame tarpe ir nuo politikų įtakų, ir nuo teisėjų silpnumo. Taip mus mokė universitete. Teisingas ir Sąžiningas Teisėjas elgiasi principingai ir drąsiai. Jis ieško Teisingumo.

Kai teisė, teisingumas ir žmogiškumas ima buksuoti paspęstuose sistemos spąstuose, darosi akivaizdu, kad tokioje teisinėje sistemoje Žmogui ir Visuomenei nebelieka vietos. Tuomet būtina ieškoti kitokių veikimo priemonių ir būdų, kurie leistų šią ydingą sistemą pertvarkyti.

Autorius yra teisininkas, tarptautinės ir Europos teisės teisėtyrininkas, Mykolo Romerio universiteto profesorius, advokatas.