Prūsų vardas Bruzi minimas jau IX a. Ispanijos keliautojas Ibrahim-ibn-Jakūbas, apie 965 metus lankęsis slavų kraštuose, prūsus vadina Brūs. Jis nurodo, kad jų sodybos esančios prie Okeano, kad jie nemoka kaimynų kalbų, kad garsūs savo narsumu, kad juos dažnai puldinėja vikingai. Lotyniškuose dokumentuose ši tauta vadinama Pruzze, Prussiae, Pruzzi, rusų metraštininkai ją vadina Пруси. Tačiau niekur nėra jokios pastabėlės, kodėl prūsai tokiu vardu vadinami.
XVII a. prūsų istorijos tyrinėtojui Kristupui Hartknochui prūsai (Porussi) tai „žmonės, kurie gyvena prie Rusijos“. Tokiai nuomonei buvo linkęs pritarti ir įžymusis prūsų kalbos tyrinėtojas vokiečių kalbininkas Reinholdas Trautmanas (Trautmann, 1883–1951). Tačiau kiti mokslininkai su tokiu aiškinimu nesutiko.
Lenkų baltistas Janas Otrembskis (Otrębski, 1889–1971) prūsų vardą mėgino sieti su sanskrito žodžiu púrusas ‘žmogus, vyras’. Semantiškai toks siejimas būtų labai įmanomas. Tačiau visa bėda, kad baltų kalbose nėra jokių šio žodžio pėdsakų.
Mūsų kalbininkas akademikas Vytautas Mažiulis prūsų pavadinimą sieja su lietuvių kalbos veiksmažodžiu praũsti, iš kurio turėjo kilti atitinkamas vandenvardis, o iš jo ir pačios tautos pavadinimas. Su šiuo veiksmažodžiu prūsų vardą gretino jau ir lenkų kalbininkas Aleksandras Briukneris (Brückner, 1856–1939).
Kitas mūsų kalbininkas Simas Karaliūnas prūsų vardą sieja su lietuvių kalbos žodžiu prùsti ‘gerai augti, tarpti’, latvių prausties ‘storėti, didėti, stiprėti’. Iš pirmo žvilgsnio šis aiškinimas atrodo gana keistas, tačiau žodžių prasmės pasikeitimą hipotezės autorius argumentuoja įtikinamai. Iš reikšmės ‘didėti, pilnėti, kilti, augti’, jo nuomone, turėjo atsirasti reikšmė ‘žmonių būrys’, o iš šio ir tautos pavadinimas.
Kaip iš ‘žmonių būrio’ atsiranda atitinkamos tautos vardas, liudija Vokietijos ir Olandijos pavadinimai: gotų thiuda ‘tauta’ yra Vokietijos pavadinimo Deutsch ir angliško Olandijos pavadinimo Dutch šaltinis. Be kita ko, šie visi žodžiai yra lietuvių tautà giminaičiai.
Jonui Kazlauskui (1930–1970) atrodė, kad kraštovardis Prūsa galėjo būti susijęs su veiksmažodžiu prùsti, kaip ir mūšà ‘mušimas, pyla, stiprus bangų plakimas’ bei upėvardis Mūšà yra susiję su veiksmažodžiu mùšti.
Olegui Trubačiovui atrodė labai įmanomas prūsų pavadinimo ryšys su ne taip toli nuo šios baltų tautos gyvenusių germanų fryzų vardu.
***
Priminsime įdomią tolesnę šio tautovardžio reikšmės raidą.
Prūsų vardą perėmė juos pavergę vokiečiai. Tačiau čia žodžio raida dar nesibaigė. Rusų, lenkų, baltarusių kalbose tuo pačiu žodžiu vadinamas tarakonas, plg. rusų прусак ‘juodasis tarakonas’, lenkų prusak, baltarusių прусак. Iš slavų šis žodis atėjo ir į baltų kalbas, plg. lietuvių prūsokas ‘rudasis tarakonas’, latvių prusaks.
Šį nemalonų vabzdį žmonės dažnai vadino vardais tautų, kurių jie nelabai mėgo. Pavyzdžiui, čekų kalboje rudasis tarakonas dar kartais vadinamas šváb, kurio pagrindinė reikšmė yra ‘švabas, vokietis’. Rusų таракан šaltinis yra tiurkų kalbos, bet ten šis žodis reiškė ne šiaip sau vabzdį, bet labai aukštą pareigūną, dignitorių. Iš slavų šis žodis jau be jokių aukštos kilmės liekanų atėjo ir į baltų kalbas.
***
Peterburgo viešojoje bibliotekoje prieš Pirmąjį pasaulinį karą buvęs prūsiško katekizmo egzempliorius, kurio tituliniame lape apie 1700 m. kažkieno ranka vokiškai buvo įrašyta: „Šita senoji prūsų kalba dabar yra visiškai išnykusi. 1677 metais numirė vienintelis Kuršių nerijoje gyvenęs senelis, kuris ją dar mokėjo, tačiau tenai tokių dar esą.“
Matyt, prūsų kalba XVII a. labai sparčiai nyko. Yra, pavyzdžiui, išlikusi žinia, kad į pietus nuo Kuršių marių esančios prūsų srities Sembos Lorenco miestelio bažnyčioje jau nuo 1602 m. pamokslai sakomi be vertėjų. Vadinasi, tuo metu šios gintaru garsėjusios srities prūsai tikriausiai pakankamai gerai suprato vokiškai.
Prūsų istorijos tyrinėtojas Kristupas Hartknochas 1679 m. rašė, kad „kaimų, kuriuose šią kalbą mokančių dar pasitaiko, randama ne vienas, o daugybė“. Po penketo metų tas pats istorikas praneša, kad „nebėra nė vieno kaimo, kuriame visi žmonės prūsiškai suprastų, betgi šen bei ten dar esą keletas senelių, suprantančių šią kalbą“.
Taigi paskutinio prūso mirties ir prūsų kalbos išnykimo datą visiškai tiksliai nustatyti nėra galima. Akademikas V. Mažiulis spėja, kad dar ir XVIII a. pradžioje galėjusi būti viena kita prūsų šeima, kuri namie, savųjų tarpe, vartojusi savo gimtąją kalbą.
***
1970 m. Taline įvyko III tarptautinis finougristų suvažiavimas. Tarp daugybės įžymių mokslininkų čia maišėsi ir pagyvenusi moteriškė, kuria suvažiavimo delegatai, įvairūs korespondentai ėmė domėtis labiau negu garsiais akademikais ir profesoriais. O susidomėjo ja todėl, kad ji vienintelė pasaulyje dar mokėjo savo gimtąją kamasų kalbą.
1926 m. buvo oficialiai paskelbta, kad Sajanų kalnuose mirė paskutinis žmogus, kalbėjęs šia finougrų šeimos kalba. Kai po oficialiosios kamasų kalbos išnykimo datos prabėgo keli dešimtmečiai, prie vietines tarmes tyrinėjusių studentų grupės priėjo moteriškė ir pasigyrė, kad ji galėtų jiems pakalbėti tokia kalba, kurios, išskyrus ją pačią, pasaulyje jau niekas nesupranta. Kai moteris prabilo, apstulbę ekspedicijos dalyviai atpažino, kad ji kalba kamasiškai.
Pasirodo, kad savo gimtąją kamasų kalbą ši gyventoja išlaikė melsdamasi.
Ji įsivaizdavo, kad Dievuliui sunku susigaudyti, kai iš karto daugybė žmonių prašo jo malonių įvairiomis kalbomis. Visai kas kita, kai ji meldžiasi kamasiškai, t. y. kalba, kurią moka tik ji ir Dievas.
***
Prūsų kalbos išnykimas buvo labai ilgas ir be galo skaudus. Pasaulio tautų istorijoje turbūt negausu pavyzdžių, kad dėl savo laisvės ir gimtosios kalbos kuri nors tauta būtų praliejusi tiek daug kraujo kiek prūsų.
Prūsus puolė skandinavai. Prie savo žemių juos ginklu norėjo prisijungti kaimynų lenkų kunigaikščiai. Kryžiaus žygius prieš juos skelbė Romos popiežiai. Ugnimi ir kalaviju visos Vakarų Europos remiami juos naikino kryžiuočiai.
Kiek krartų drąsieji prūsai mėgino numesti svetimųjų jungą! 1273 m. mūšyje kardu pervertas krito ir įtūžusių riterių ant medžio buvo pakartas Didžiojo prūsų sukilimo vadas Herkus Mantas. Tačiu net ir po jo mirties dar praėjo keturi šimtmečiai, kol mirė paskutinis prūsų kalbą mokėjęs senelis.
Iš tikrųjų prūsai buvo „žmoniškiausi žmonės“ (homines humanissimi). Taip juos apibūdino XI a. gyvenęs vokiečių kronikininkas, kanauninkas Adomas Brėmenietis. „Hamburgo vyskupų istorijoje“ jis rašė, kad prūsai visada skuba į pagalbą tiems, kurie žūsta jūroje arba kuriuos užpuola jūros plėšikai. Prūsų esančios mėlynos akys, rausvi veidai ir ilgi plaukai. Jie nepakenčia savo tarpe jokių ponų. Bėda esanti tik ta, kad jie netiki Kristų ir žiauriai persekioja jo mokslo skleidėjus.
***************
Ištraukos iš skyrelių „Kodėl mus taip vadina“ ir „Kada mirė paskutinis prūsas“ žymaus kalbininko Algirdo Sabaliausko knygoje Mes baltai (Kaunas: Šviesa, 1986, p. 33–35, 73–75).
Parengė Dainius Razauskas
antrą kartą? Išpirktų!
Ši knyga yra pardavime, tačiau versta į vengrų, italų ir norvegų kalbas. Lietuviškai šios knygos nerasime ir kažin, ar paskaitysime. Puiku, kad išversta į užsienio kalbas, tačiau nesuprantama, kodėl Lietuvių kalbos instituto leidykla nepakartoja lietuviško leidimo.
Ačiū už paaiškinimą. Kodėl nėra lietuvių kalba, galima nesunkiai atspėti.
Toks pats likimas ir a.a. Jūratės Statkutės de Rosales knygų. Man kažkaip pavyko išsikrapšyti internete “Europos šaknys ir mes, lietuviai“ el. formate, bet kitų jos knygų nerasi ir su žiburiu. Ir kas svarbiausia, apie jos knygas net nekalbama. Tarsi jų nebūtų. Tik prieš keletą savaičių žiniasklaida paamžinaatilsino ir vėl įsivyravo tyla.
Toks pat likimas ir a.a. Jūratės Statkutės de Rosales knygų. Man kažkaip pavyko išsikrapštyti internete „Europos šaknys ir mes, lietuviai“ el. formate, bet kitų jos knygų nerasi ir su žiburiu. Ir kas svarbiausia, apie jos knygas net nekalbama. Tarsi jų nebūtų. Tik prieš keletą savaičių žiniasklaida paamžinaatilsino ir vėl įsivyravo tyla.
Mano atsakymai po “moderavimo” mistiškai dingsta. Tad negaliu jo patalpinti. Gal rytoj pasiseks, kai moderatorius miegos, išvargęs po naktinių darbų.
Ilgai kalbėjausi su etninių prūsų kultūrinės bendrijos Lenkijoje (tėvai kilę nuo Vyslos žemupio) pirmininku Petru Lukašiavičiumi – Pratteniu (dešininis kirtis ant “e”), kuris yra žynys. Jo vos juntamą tarmę, lyginant su gramatine lietuvių kalba, galima suprasti žymiai lengviau kaip, pavyzdžiui, žemaičių tarme tariamus žodžius. Save ir savo prūsus jis laiko lenkų okupuota (o, taip ir yra) neatsiejama lietuvių tautos dalimi, nors lenkai stengiasi visaip juos nutautinti. Norėčiau paklausti LRT vadovybės: kodėl nėra radijo ir televizijos laidų valandų skirtų prūsų tautinei mažumai Lenkijoje? Jų, Prattenio teigimu, Lenkijoje yra 10 tūkstančių. Gal pareikalauti iš Lenkijos, kad už Lenkijos pinigus jiems tokios laidos būtų skiriamos Varšuvoje? Mes, lietuviai, tai už savo pinigus lenkų tautinei mažumai per LRT laidas transliuojame kultūrines laidas lenkams.
LRT Radijo ringas 2023.09.22 09:05
– lrt.lt/mediateka/irasas/2000295408/lrt-radijo-ringas-ar-kova-del-kompensaciju-uz-darzelius-vilniaus-rajone-politine
LRT Radijo ringas. Ar kova dėl kompensacijų už darželius Vilniaus rajone – politinė?
Vilniaus rajone kilo politinis mūšis dėl kompensacijų už privačius darželius. Meras siūlė, kad tokios kompensacijos turi siekti 120 eurų, tačiau Lenkų rinkimų akcijos atstovai sumą mažina beveik penkis kartus – iki 25 eurų.
Į lietuviškus darželius vaikus norintys vesti žmonės piktinasi, kad tai – būdas juos priversti deklaruoti gyvenamąją vietą, o tai reiškia ir balsuoti Vilniuje.
Ar kova dėl kompensacijų už darželius Vilniaus rajone – politinė?
Laidoje dalyvauja Vilniaus rajono savivaldybės tarybos nariai Waldemar Urban, Ruslanas Baranovas, Renata Sobieska ir Riešės bendruomenės atstovė Evelina Jacikaitė Bojarskienė. Argumentus vertina politologė Gabrielė Burbulytė – Tsiskarishvili.
Ved. Liepa Želnienė ir Marius Jokūbaitis
Gerai, kad organizuojamas toks radijo ringas. Panašius radijo ringus Lenkijoje prūsų klausimu galėtų organizuoti ir patys lenkai (kreiptis į Prūsų kultūrinę bendriją). Gal lenkai gąsdintųsi dėl Petro Lukašiavičiaus žynio titulo? Galiu nuraminti – žynys yra ne religinė, o mokslinė kategorija, kaip kad įvairių mokslo sričių daktarai žyniais pagal senovę ir šiandien gali būti tokiais vadinami. O Petras Lukašiavičius Prattenis yra prūsų istorijos žynys, tik tiek.
žinau, kad nieko nežinau — kiekvienas iš savo varpinės (taip ir su istorijos ,,tiesomis”) – pagal esamus poreikius.. Prūsas iš ruso, rusas – iš ryžo, ryžas iš dar kažko ir t.t…
Gal prūsai išnyko, nes neturėjo monoteistinės valstybinės religijos. Lietuviškumas kaip tik sustiprėjo tarpukario Lietuvoje esant stipriai krikščionybės įtakai. Manau, tautoms, jų kalboms formuotis ankstesniais laikais padėjo žmonių sėslus gyvenimo būdas. Jo nebelikus, o marksizmui sunaikinus religiją, kuri galėjo būti tautos išlikimo pagrindu, iškilo grėsmė lietuviams sekti įkandin prūsų.
Ypač aplink Vilnių tada lietuviškumas sustiprėjo, „esant stipriai krikščionybės įtakai“.
lenkams krikščionybė kažkodėl nepakenkė, priešingai – tik stiprino jų lenkybę ir plėtė į kitas teritorijas. Kodėl gi lietuviams krikščionybė negalėjo būti taip pat naudinga, kad išsaugotų lietuvybę savo teritorijose ir dar prasiplėstų toliau? Manau, kad ne krikščionybėje čia priežastis.
.Tenka pasakyti, kad karingi chazarai iš pietryčių nuo lietuvių po rusų variagų smūgių Romos popiežiaus pastangomis, aplenkiant sarmatus, buvo perkelti į Oderio ir Vyslos aukštupį, kur buvo perkrikštyti ir Gniezne įkurta jų vyskupija (A. Lileika). Gyventojų Europoje tada buvo labai mažai (1410 m. planetoje gyveno vos 425 mln. gyventojų). Todėl gerai apginkluoti chazarai, pervadinti į lenkus, tapo, greta vokiečių, kryžiaus žygių į prūsus iniciatoriais (Popiežiaus Aleksandro IV 1.260.IX.9, bulė duota Sobiake 5 d. prieš idas). Lenkams, kilusiems iš karingų chazarų, krikščionybė nepakenkė, kadangi davė jiems dingstį grobti jiems prūsų, plečiant teritoriją, žemes toli nuo jų į pietus ir pietryčius.
Nuo seno išpažinome daugelio lietuvių ir šiandien tebeišpažįstamą dorą (žr 10 Dievo įsakymų + kn. “Rasties versmė” patikslinimą dėl Vieno Aukščiausiojo Dievo buvimo), prigimtine teise tokiais būti išpuoselėtą baltų religiją (tęsėjais yra bajoras kunigaikštis Jonas Klausutis – Beržanskis, Lietuvos Romuva) ir, kadangi tyliai išpažįstame 10 Dievo įsakymų, niekas iš mūsų niekada iš Lietuvos katalikų bažnyčios nebuvo ekskomunikuotas. Mes giedame bažnytiniuose choruose, tyliai doros reikalais mišiose meldžiamės, kovojame už valstybinį baltų religijos pripažinimą, kuris niekaip nebuvo ir nėra nukreiptas prieš Lietuvos katalikų bažnyčią.
chazarai ar avarai ?
ar lenkai nera vandalu/vanduliu ir avaru misinys?
Prisiminkime, kad lenkai krikščionybės įvedimą naudojo kaip priedangą ir įrankį siekti savo politinių tikslų – ta dingstimi užgrobti sau dar daugiau svetimų aplinkinių žemių, o galiausiai sukurti savo galingą imperiją, vienijamą ne tik vieno tikėjimo, bet ir vienos kalbos, savaime aišku. – Juk taip tvirčiau! (Kaip ir vokiečiai, prancūzai kovojo, kas taps katalikų imperijos valdovais.)
Lenkų k. ne tik mums buvo valdovų, atnešusių teisingą tikėjimą kalba. Jie aiškino aplinkinėms tautoms, jog Dievas tik lenkiškai supranta. Tad tapo „šiuolaikiška” kalbėti jos, „pažangesnės, civilizuotesnės”, „daugiau išmanančios” valstybės kalba (kaip ir dabar – kas anglų, o kas lenkų k. mados vaikosi).
Pokariu Vilniaus Žvėryno bažnyčioje per pamaldas ne sykį patyriau, kaip buvo užčiaupiamos maldos ir giesmės lietuvių kalba. Per vieną tokį kriokimą (stengiantis perrėkti kitoje eilėje giedojusius lietuvius) apalpau. Po pamaldų jie visi užsukdavo į greta buvusį turgelį ir jų moterys ten girdavosi, kaip jie taip „užtraukė”, kad lietuvius užčiaupė, nutilti privertė.
Jei neina į rinkimus, kad TIE praeitų. Jūs norite, kad jie eitų ir balsuotų už tuos?
Tai kažkas naujo? Jeigu jiems svarbu, kad TIE praeitų, ar ne logiškiau būtų visiems pulti už TUOS pabalsuoti? Gal neteisingai kažką suprantu?
Turiu (ir turėjau) galvoje tuos, kas jau seniai nebeina balsuoti todėl, kad visų pirma abiem didžiosiomis, bet ir kitomis partijomis galutinai nusivylė, nusprendė savo balsu neprisidėti, vėl atveriant jiems kelią į Seimą. Juk gautų balsų nuošimtis skaičiuojamas ne nuo bendro rinkėjų skaičiaus, o tik nuo dalyvavusių, balsalapius įmetusių skaičiaus! Dėl to partijoms naudingiau, kai jie neateina. Juolab, jei atėję sofasėdžiai IŠBRAUKIMU savo nuomonę apie kandidatus išreikš.
(Na, praleis atsakymą, ar ne).
Nepakenkė, nes juk „Dievas tik lenkiškai supranta”, o lietuviškai – ne!
Todėl reikėjo skubiai pereiti į kaimynės kalbą – pradžiai išmokus lenkiškų maldų. Ir įsidarbinti galėjo tik lenkiškai mokėję. Ir vaikus tik lenkiškose mokyklose mokyti leista (lietuviškas mokyklas žaibiškai uždarė).
Lina Dūdaitė-Kralikienė. Gyvenimo įgūdžių programa: kai negalime pastatyti daržinės, statome komunizmą
– propatria.lt/2023/09/lina-dudaite-kralikiene-gyvenimo.html
Yra toks pasakymas, gal eilutė iš dainos: “muzikantas- matyt prūsas, kad jo rudas vienas ūsas”. Tame yra semantikos, – kad vardas “prūsas” gali būti iš žodžio ‘ūsai”. Jo daryba gali būti panaši į: esmė – prasmė. amžius – praamžis ir t.t., be to, žodis prūsas yra giminiuotinas su žodžio barzda, Bardaitis prus. Dievo pavadinimas, yra mitolg. būtybės barzdukais vadinamos, be to, rus. boroda – barzda. Taigi, pavadinimas prūsai gali būti radęsis iš to, kad jie buvo ne tik su ilgais plaukais, bet ir barzdomis, ūsais. Be to, “ūsai” metaforiškai gali būti pavadinti ir “krūmai”. Krūmai – rus. kūsty, šis kaip žodis šaknimi giminiuotinas su liet.’ūsai’. Su ūsų, barzdos metaforiniu kaip krūmo pavadinimu susisiekia ir gudų pavadinimas, laikant, kad jis radosi iš prūs. gudde – ‘krūmas’.
Tokiu atveju išeitų, kad prūsai vardą gavo iš lietuvių, o gudai iš prūsų pagal tą patį požymį, kad jie – vieni ir kiti buvo vyrai, turėję įprotį nešioti barzdas, ūsus, ilgus plaukus, o moterys – ilgas kasas. Bet gali būti, kad jų barzdos, ūsai, plaukai buvo rusvi, taigi iš kitų išsiskyrė pagal šį požymį ir pavainimas prūsai radosi iš žodžio „parusviai / prusviai“
.
Kanauninkas Adomas Brėmenietis: “Iš tikrųjų prūsai buvo žmoniškiausi žmones (homines humanissimi). Prūsai visada skuba į pagalbą tiems, kurie žūsta jūroje, arba juos užpuola plėšikai”. Per Adomo Brėmeniečio pasakymus ir prūsų istorijos žynio Petro Lukašiavičiaus – Prattenio pavyzdžius matome, kad prūsuose tiek praeityje, tiek ir dabar yra pakankamai išprususių žinių (kairinis kirtis ant pirmosios “i”) = žynių, turinčių humanitarinius, inžinierinius bei kitokio rango išsilavinimus. Tad, labai paprasta suprasti, kad tiek senovėje buvo, tiek tiek dabar jie yra išprusę žmones PRUSAI = PRŪSAI, susibūrę į prūsų kultūrinę draugiją dėl to, kad visaip stengiamasi juos nutautinti.
G.Beresnevičius: Legenda sako:
521 m. Videvutis arba Vitovudas (Witowudo) buvo vainikuotas karaliumi, o Brutenis ( Bruteno ) vyriausiuoju valdovu, pavadintas Crywo Cyrwaito – Krivo Kirvaito, o visas kraštas pavadinamas BRUTENIJA (Brutenia). Brutenis įrengė dievams buveinę – šešių uolekčių storio ąžuole buvo pastatyti trijų dievų Patolo , Patrimpo ir Perkūno stabai. Tą ąžuolą bei krivio kirvaičio ir jo žynių, vaidelotų ( waidolotten) buveinė pavadinta Rikojutu (Rickoyto,Rickoyotto ).
Visgi pavadinimas prūsai veikiausiai yra radęsis dar iš mitopoetinio pasaulio supratimo laikų, konkrečiai – iš veiksmažodžio ‘praustis’ mitopoetinio supratimo, pagal kurį prausdavosi ir Saulė, pagal mitopoetinį pasaulio supratimą tai vykdavo rytais, į tai savo gyvenimo papročiais lygiavosi ir žmonės – baltai. Taigi prausimasis yra Ryto požymis, tokiu atveju jo vyksmo metas gali būti vadinamas Prūsa kaip Saulės ir jos papročiu Dangaus, Dievų, Žmonių prausimosi metas – Rytas. Be to, šie žodžiai – Prūsa ir Rytas – kalbotyriškai giminiuotii ne tik pagal reikšmes, bet ir garsiškai. Taip iš Prūsa, reiškusios Rytas, radosi žmonės – prūsai su rytui būdingais požymiais, papročiais, gyvenimo prasmėmis sąmonėje. Gali būti, kad baltai savo gyvenimu apskritai lygiavosi būti Rytais.
“…gotų thiuda ‘tauta’ yra Vokietijos pavadinimo Deutsch ir angliško Olandijos pavadinimo Dutch šaltinis…” Vokiškas Vokietijos pavadinimas yra Deutschland, o angliškas Olandijos pavadinimas- the Netherlands. Skaičiau, kad vokiško savivardžio Deutsch šaltinis yra senovės germanų žodis theudo ( žmonės). Theudo įvairiose germanų genčių tarmėse virto thiuda ( gotiškai), theod ( anglosaksiškai ), thiat ( frankiškai), thiod ( saksiškai), diota (berods pietinių vakarų germanų tarmėmis) thjodh (šiaurės germanų tarmėmis). Angliškas olandų kalbos pavadinimas Dutch kilo iš tuometinės Vokiečių tautos Šv. Romos imperijos šiaurės ir šiaurės vakarų gyventojų, vėliau tapusių olandais ir flamandais bei šiaurės vokiečiais, savivardžių Duytsch, Dutsch, Dietsch, Dudesch.
t ↔ d, d ↔ t
teu ↔ deu
teutonai (vokiečiai aukštaičiai)
Vokiečių ordinas (VO, vok. Deutscher Orden, lot. Ordo Teutonicus)
Skaičiau, kad Vokiečių ordiną ( Dudesche orden) ,kurį iš pradžių sudarė vienuoliai, įkūrė ir finansavo Liubeko ir Bremeno pirkliai. O jie kalbėjo to meto vokiečių saksų žemaičių tarmėmis.
APGINKIME ŽUVUSIŲJŲ UŽ LAISVĘ KARŽYGIŲ ATMINIMĄ, KURĮ IŠNIEKINO SOVIETŲ VALDŽIA
– peticijos.lt/visos/83754/apginkime-zuvusiuju-uz-laisve-karzygiu-atminima-kuri-isniekino-sovietu-valdzia/
Tai pats seniausias Lietuvoje išlikęs LDK laikų paminklas praliejusiems kraują už tėvynės laisvę Baro konfederatams (1768-1772). Jis yra Jonavos rajono sav., Žeimių sen., Normainių II km. Unikalus objekto kodas 26179.”
Pagarbiai Robertas Skrinskas
Daugiau informacijos:
– youtube.com/watch?v=vzfwfApfWMc
– provita.medianewsonline.com/pv/s/b1.htm
sustabdžiusiam vieną po kito komentarus (musėt keikiausi kaip vežikas?):
Nugaros, kaklo ir juosmens pratimai, kuriuos galima atlikti darbo vietoje
– sveikatosiq.lt/gydytoju-patarimai/nugaros-kaklo-ir-juosmens-pratimai-kuriuos-galima-atlikti-darbo-vietoje/269922
Va, pamankštins pavargusią nugarą, gal ir komentarai nebekels alergijos 🙂
APGINKIME ŽUVUSIŲJŲ UŽ LAISVĘ KARŽYGIŲ ATMINIMĄ, KURĮ IŠNIEKINO SOVIETŲ VALDŽIA
– peticijos.lt/visos/83754/apginkime-zuvusiuju-uz-laisve-karzygiu-atminima-kuri-isniekino-sovietu-valdzia/
Tai pats seniausias Lietuvoje išlikęs LDK laikų paminklas praliejusiems kraują už tėvynės laisvę Baro konfederatams (1768-1772). Jis yra Jonavos rajono sav., Žeimių sen., Normainių II km. Unikalus objekto kodas 26179.”
Pagarbiai Robertas Skrinskas
Daugiau informacijos:
– youtube.com/watch?v=vzfwfApfWMc
– provita.medianewsonline.com/pv/s/b1.htm
APGINKIME ŽUVUSIŲJŲ UŽ LAISVĘ KARŽYGIŲ ATMINIMĄ, KURĮ IŠNIEKINO SOVIETŲ VALDŽIA
– peticijos.lt/visos/83754/apginkime-zuvusiuju-uz-laisve-karzygiu-atminima-kuri-isniekino-sovietu-valdzia/
Tai pats seniausias Lietuvoje išlikęs LDK laikų paminklas praliejusiems kraują už tėvynės laisvę Baro konfederatams (1768-1772). Jis yra Jonavos rajono sav., Žeimių sen., Normainių II km. Unikalus objekto kodas 26179.”
Pagarbiai Robertas Skrinskas
Daugiau informacijos:
– youtube.com/watch?v=vzfwfApfWMc
– provita.medianewsonline.com/pv/s/b1.htm