Pasak Vilniaus gyventojų, daugiausiai problemų kyla gyvenant atokiau nuo centro esančiuose miegamuosiuose rajonuose – Pašilaičiuose, Šeškinėje ir Naujininkuose, rodo „Darnu Group“ inicijuotas reprezentatyvus tyrimas „Gyvenimo kokybė“. Didžiausi iššūkiai, su kuriais tenka susidurti šių rajonų gyventojams – labai įvairūs: nuo automobilių kamščių, nesutvarkytų šaligatvių iki žaliųjų erdvių kokybės bei paslaugų trūkumo.
Tyrimo metu sostinės gyventojai vertino savo gyvenamąją aplinką pagal 5 svarbiausius kokybiško gyvenimo mieste aspektus: susisiekimą, saugumą, švarą ir tvarką, žaliąsias ir laisvalaikio erdves bei paslaugų pasiūlą. Vertinimas išryškino reikšmingus Vilniaus plėtros ypatumus ir sritis, kurioms trūksta dėmesio.
Susisiekimo ir paslaugų infrastruktūrą tobulinti būtina
Liūdniausiai Vilniaus rajonuose atrodo paslaugų pasiūla – bendras sostinės vertinimo vidurkis siekia vos 6,3 balo iš 10. Ženkliai geriau už vidurkį paslaugų pasiūlą savo rajone vertina Šnipiškių (7,1), Žvėryno ir Naujamiesčio (po 6,9) gyventojai. Labiausiai paslaugų įvairovės trūksta Pašilaičiuose ir Naujininkuose (po 5,6 balo) ir Paneriuose – 5,5 balo iš 10. Pasikartojančios miegamųjų rajonų problemos – laisvalaikio objektų trūkumas, ribota ugdymo įstaigų bei sporto ir meno būrelių pasiūla.
„Darnu Group“ tyrimas parodė, kad nors susisiekimas mieste vertinamas geriausiai, čia iššūkių netrūksta taip pat. Iš visų vilniečių susisiekimą savo gyvenamajame rajone geriausiai vertina Šnipiškių gyventojai (8,4 balo iš 10) ir šis rodiklis gerokai lenkia Vilniaus vidurkį – 7,4 balo. Antroje vietoje esančių Žirmūnų gyventojai susisiekimą savo rajone vertina 8,2 balo, o Naujamiesčio gyventojai – 8,1 balo. Blogiausiai susisiekimas vertinamas Pašilaičiuose (6,8), Verkiuose (6,5) ir Paneriuose (6,4). Tipinės problemos, kurias susisiekimo srityje pastebi miestiečiai, – automobilių kamščiai, gatvių pralaidumas ir parkavimo galimybių trūkumas.
„Matome, kad su didžiausiais iššūkiais šiandien susiduria XX a. antroje pusėje aktyviai statyti ar plėtoti rajonai, kuriuose dominuoja vienintelė funkcija – gyvenamoji. Arčiau miesto centro esančiuose rajonuose ši problema po truputį sprendžiama, nes ten kuriasi darbo vietos, laisvalaikio ir komercinės zonos, tačiau miegamuosiuose rajonuose ši situacija yra tarsi užstrigusi laike“, – sako „Darnu Group“ korporatyvinių reikalų ir rinkodaros direktorė Akvilė Liaudanskienė.
Anot jos, problema tęsiasi iki šiol, nes ir posovietmečiu statyti miegamieji rajonai vystėsi be aiškios miesto vizijos. Teritorijos plėtėsi be naujos socialinės infrastruktūros sudarydamos terpę neatsakingiems vystytojams paprasčiausia forma statyti kvartalus be gatvelių, žaliųjų erdvių, vaikų žaidimo aikštelių, reikalingų paslaugų. Tokiu būdu plečiantis Vilniui ir didėjant jo gyventojų skaičiui kai kurios problemos ne tik išliko, bet ir pagilėjo.
Trūksta švaros ir laisvalaikio erdvių
Iš visų miestiečių geriausiai švarą ir tvarką savo rajone vertina Pilaitės gyventojai – net 7,6 balo iš 10. Antakalnis ir Žirmūnai surinko po 7,3 balo. Bendras Vilniaus vidurkis šioje srityje vertinamas kur kas silpniau – 6,7 balo. Mažiausiai švara savo rajone patenkinti Šeškinės (5,9), Naujininkų (5,8) ir Senamiesčio (5,7) gyventojai. Pagrindiniai švaros iššūkiai – prastai tvarkomi, nenuvalyti šaligatviai bei šiukšlių dėžių trūkumas.
Nors žalieji Vilniaus rajonai vis dar nepraranda savo patrauklumo, juos sparčiai vejasi Pilaitė ir Lazdynai. Labiausiai žaliosiomis ir lauko laisvalaikio erdvėmis džiaugiasi Žvėryno gyventojai – 7,7 balo iš 10. Antakalnis ir Pilaitė surinko po 7,4 balo, Lazdynai – 7,2 balo. Tiesa, bendras Vilniaus žaliųjų ir laisvalaikio erdvių kokybės vertinimo vidurkis yra gana žemas (6,6 balo), o prasčiausiai šias erdves įvertino Naujamiestyje (6,1), Naujininkuose (5,4) ir Pašilaičiuose (5,1) gyvenantys miestiečiai. Šių rajonų gyventojai itin pasigenda vandens telkinių, erdvių bendravimui ir kaimynystei bei kultūros ir meno objektų.
„Žaliosios lauko laisvalaikio erdvės neabejotinai sukuria papildomą vertę gyvenamajai aplinkai. Visgi ne ką mažiau svarbu jas tinkamai įveiklinti ir išnaudoti jų potencialą suteikiant joms papildomas funkcijas. Pavyzdžiui, šalia jų arba jose tinkamai integruojant dviračių ar pėsčiųjų takus, suoliukus, laužavietes, erdves sportui ar kaimynystei – viso to minėtų rajonų gyventojai labai pasigenda“, – pastebi „Darnu Group“ korporatyvinių reikalų ir rinkodaros direktorė.
Galiausiai saugumo situaciją mieste gyventojai įvardina kaip vidutinišką – geriausiai ji vertinama Rasų (7,6), Verkių ir Žvėryno seniūnijose (po 7,5 balo). Kur kas prasčiau už Vilniaus vidurkį (6,9) šią situaciją vertina miestiečiai, gyvenantys Karoliniškėse (6,1), Naujininkuose ir Šeškinėje (5,9 balo). Daugiausiai rūpesčių saugumo srityje gyventojams kelia eismo įvykiai rajone ar prasta kaimynystė.
