Prezidentas Gitanas Nausėda trečiadienį dalyvavo aštuntajame Trijų jūrų iniciatyvos (3SI) viršūnių susitikime Bukarešte.
Kreipdamasis į 3SI regiono lyderius, Lietuvos Prezidentas pabrėžė, kad dėl Rusijos karo prieš Ukrainą pasikeitusi geopolitinė padėtis Europoje dar stipriau išryškino Trijų jūrų iniciatyvos, kuri remiasi strategine Šiaurės ir Pietų ašimi, svarbą.
„Mes privalome išnaudoti šį potencialą ir perorientuoti žemyno transporto jungtis, energetikos šaltinius ir tiekimo kelius. Privalome sukurti atsparią infrastruktūrą civilinėms ir karinėms reikmėms. Džiaugiuosi, kad NATO viršūnių susitikime Vilniuje buvo pabrėžta karinio mobilumo svarba. Tam, kad užtikrintume Aljanso rytinio flango saugumą, privalome pagreitinti svarbiausių projektų – pirmiausia „Rail Baltica“ ir „Via Baltica“ bei „Via Carpatia“ įgyvendinimą“, – kreipdamasis į Trijų jūrų iniciatyvos viršūnių susitikimo dalyvius sakė Prezidentas.
Kalbėdamas apie energetikos sektorių, Lietuvos valstybės vadovas pabrėžė Ukrainos svarbą 3SI regiono ekonomikai ir saugumui.
„Taip, šiandien Ukrainai reikalinga mūsų pagalba tam, kad šalis užsitikrintų būtiną energijos tiekimą. Artėjant antrajai karo žiemai, kviečiu mobilizuoti pagalbą būtiniausioms energetinėms reikmėms. Tačiau jau artimoje ateityje Ukraina taps svarbiu energetikos centru, kuris reikšmingai prisidės prie energetikos saugumo ir neutralumo klimatui uždavinių sprendimo mūsų regione“, – sakė Prezidentas.
Lietuvos valstybės vadovas pabrėžė svarbiausius žingsnius, kurių šiandien, padėdamos Ukrainai, turi imtis Trijų jūrų iniciatyvos valstybės: suteikti pagalbą Ukrainai atkuriant infrastruktūrą, garsiai ir aiškiai pasisakyti už kuo greitesnę Ukrainos derybų dėl narystės ES pradžią, padėti atstatyti Ukrainą nelaukiant karo pabaigos ir kartu užtikrinti Ukrainos grūdų eksportą.
Devintasis Trijų jūrų iniciatyvos viršūnių susitikimas 2024 m. vyks Lietuvoje.
„Mes sieksime ne tik stiprinti Trijų jūrų iniciatyvos valstybių bendradarbiavimą, bet ir plėsti prie mūsų besijungiančių valstybių būrį bei toliau stiprinti bendradarbiavimą su strateginiais partneriais – JAV, Europos Komisija ir Vokietija“, – sakė Lietuvos valstybės vadovas.
Trijų jūrų iniciatyva jungia dvylika tarp Baltijos, Juodosios ir Adrijos jūrų esančių ES valstybių: Austriją, Bulgariją, Kroatiją, Čekiją, Estiją, Vengriją, Latviją, Lietuvą, Lenkiją, Rumuniją, Slovakiją ir Slovėniją. Iniciatyvos strateginės partnerės – JAV, Vokietija ir Europos Komisija. Iniciatyvos tikslas – skatinti spartesnį šio regiono vystymąsi ir konvergenciją, didinant dalyvaujančių šalių jungiamumą transporto, energetikos ir skaitmenizacijos srityse, ypač Šiaurės ir Pietų ašyje, stiprinti sanglaudą ES ir transatlantinius saitus tarp ES ir JAV.
Bendri žodžiai – tuščios kalbos. Ta trijų jūrų asociacija, tai panašu, kad gali būti kažkoks viduramžiškų Lenkijos ambicijų – “ot može do može”- variantas. Kodėl toje asociacijoje nėra Suomijos, Švedijos, Ukrainos, kodėl jungtis į ją nepakviesta Baltarusija. Tai šalys, per kurias turėtų eiti ta vadinama Šiaurės – Pietų ašis. Apskritai asociacijai Lenkija gal nelabai ir reikalinga būtų, bet, matyt, reikalinga valdyti tos asociacijos fondą, į kurį dar premjeras Skvernelis „pametėjo“ 20 mln., tai kaip dabar be Lenkijos apsieisi… Kokia konkrečiai iš tų milijonų nauda Lietuvai – viešos informacijos kaip ir nėra.