Vilniečius jau džiugina pirmosios pavasarinės gėlės. Krokų, narcizų, žydrių ir scylių žiedais pasidengė Neries krantinė prie Baltojo tilto, Bernardinų sodas, Trakų Vokės dvaro sodybos aplinka, Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro prieigos, J. Jablonskio skveras. Įvairūs žiedai miestiečius džiugins iki pat vėlyvo rudens – šiais metais sostinę puoš apie 72,5 tūkst. žiedų.
Vienmetes keičia daugiametės gėlės
Sostinėje šiais metais gėlynų plotas apims apie 80 arų, kuriuose bus pasodinta daugiau kaip 16 tūkst. svogūninių gėlių, atsiras daugiau nei 60 naujų gėlinių Naujamiestyje, Žvėryne, Pavilnyje ir kitose sostinės vietose.
„Projektuodami gėlynus, laikomės tvarumo principų. Daugumoje vietų vienmetes gėles keičiame daugiametėmis. Stengiamės būti kūrybiški, projektuojame įvairių rūšių kompozicijas. Parenkame vietinių rūšių gėles ir augalus – šilokus, žemuoges, raudonėlius, juozažoles. Jos gražios, bet kartu ir nelepios, ištveria sunkias miesto sąlygas, pakelia kaitrą“, – laisvą minutę tarp pavasarinių darbų atradusi pasakojo Vilniaus miesto parkų kraštovaizdžio architektė Vaiva Marozienė.
Projektuojant gėlynus komponuojamos skirtingu metu žydinčios rūšys, kad žiedai ar lapai puoštų tą plotą nuo pavasario iki vėlyvo rudens.
Ir gėrėtis, ir paskanauti
Šių metų naujovė – sostinėje bus valgomasis gėlynas Šnipiškių gatvėje prie Prekybos centro „CUP“. Jame augs medetkos, mėtos, nasturtos, mangoldai, lapiniai kopūstai, moliūgai ir net pomidorai. „Skandinavijoje ir Vakarų Europos šalyse itin populiarūs vadinamieji miesto daržai ir valgomieji gėlynai. Jie atrodo gražiai, tačiau kartu yra ir savotiška edukacija miestiečiams, ypač vaikams – apie augalus, daržoves, kurios atsiduria ant mūsų stalo“, – kalbėjo V. Marozienė.
Ji prisipažino, jog nebijotų paragauti iš tokio daržo nuskintos daržovės – Šnipiškių gatvė skirta tik pėstiesiems, šalia nėra automobilių srauto. „Čia užaugę pomidorai neturėtų skirtis nuo tų, kurių miestiečiai užsiaugina balkone“, – svarstė specialistė.
Pavasarinės gėlės jau žydi terasose prie Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro, Bernardinų sode sužydo pernai rudenį pasodintų per 60 tūkst. pavasarinių gėlių svogūnėlių, prie Katedros aikštės iš narcizų suformuotas 700 ženklas – pavasarinis pasveikinimas miestui, švenčiančiam 700 metų jubiliejų.
Neries krantinės pieva prie Baltojo tilto pasipuošė tūkstančiais pražydusių krokų. O einant krantine šiuo metu būtina užsukti ir pasidaryti asmenukę jau pražydusių Čijunės Sugiharos sakurų parke. Trakų Vokės dvaro sodyboje sužydėjo narcizai, krokai, greitu metu pražys tulpės.
Šį sezoną nauji gėlynai puoš Vokiečių gatvę, Rotušės aikštę ir jos prieigas, Odminių ir Vašingtono skverus. L. Stuokos-Gucevičiaus skvere augančių medžių pomedžiuose taip pat pasodinta gėlių.
Atnaujintos ir papildytos gėlių kompozicijos Lukiškių aikštėje, Reformatų parke. Gėlėmis puošiami ir transporto žiedinės sankryžos: bus atnaujinta gėlių kompozicija Santariškių g. žiedinėje sankryžoje prie Santaros klinikų, taip pat sužydės Žirmūnų žiedinė sankryža ir kitoje upės pusėje esanti Antakalnio ir Olandų gatvių žiedinė sankryža.
Sostinėje taip pat atnaujinami ir kuriami nauji rožynai. Anot V. Marozienės, rožės – miestui tinkantis augalas. Jos daugiametės, nelepios, labai estetiškos ir kvapnios.
Šiais metais miesto parkuose, skveruose bus pasodinta apie 700 rožių. Rožėmis pakvips Bernardinų sodas. Nemažai jų bus pasodinta Trakų Vokės dvaro parke. Jame taip pat bus pasodinta daugiamečių – snapučių, rasakilų, ežiuolių, astrancijų, bei šiek tiek vienmečių, kad būtų išlaikytos dvaro autentiškumo tendencijos: celiozijų, margenių, fuksijų, kordilinų.
