Lietuvos Respublikoje ir jos paribiuose daugelis gyvenamųjų vietų vardų (oikonimų) yra tradiciniai lietuviški vietovardžiai (plg. Lietuviški tradiciniai vietovardžiai.Vilnius, VLKK, 2002). Tokie yra ir Vilniaus rajono Ažulaukės, Bieliškių kaimų pavadinimai.
Šių kaimų autentiškus (tradicinius) pavadinimus 1939 metų pabaigoje ir 1940 metais nustatė Lietuvos Respublikos kalbininkų komisija ir paskelbė Antano Salio raštų II tome ( Roma, 1983, p.305, 632, 648).
Ažulaukės yra septynios (Lietuvos vietovardžių žodynas ( toliau – LVŽ), LKI, t. 1, 2008, p. 263). Jos yra etninėse lietuvių žemėse, Vilniaus regione: keturios – Gervėčių apyl., dvi – Utenos raj., viena – Vilniaus raj. Iš jų du yra oikonimai ir penki – mikrotoponimai (miško, lauko, dirvos, pievų pavadinimai).
Vietovardžių su šaknimi Biel– Lietuvoje buvo dvidešimt septyni (LVŽ, p. 470), iš jų su kamienu Bielišk– dešimt: trys oikonimai Lazdijų, Ukmergės, Vilniaus rajonuose, vienas hidronimas Ukmergės raj. ir šeši mikrotoponimai.
Tikrinis žodis Ažulaukė kilęs iš lietuviško rytų aukštaičių žodžio ažu-laukė ( priešdėlis ažu ir laukas) „vieta už lauko , galulaukė“. Nauja slaviška forma Orzelowka (Ože– luvka) yra priartinta prie slaviškos tarties, bet nutolo nuo buvusios formos ir reikšmės. Ažulaukę tiksliau išvertus į slavų kalbas gal būtų Zapolje ar panašiai.
Vietovardis Bieliškės reiškė vietą, kur gyveno lietuviai Biela, Bielis, Bielys ar Bielius. Suslavintoje formoje Biel-iszki galūnė –ės pakeista į –i, bet liko žodžio šaknis ir lietuviška priesaga –išk-. Vilniaus, Šalčininkų, Švenčionių, Ignalinos rajonuose panašiai slavinti ir kiti lietuviški tradiciniai oikonimai (plg. Bendrinė kalba 2022, Nr. 95, p. 162-176; Voruta 2022, Nr. 4 p. 4-10).
XVI a. valstybei netekus nepriklausomybės ir neturint savo valstybinės kalbos, lietuviai pradėjo nutautėti (žr. Z.Zinkevičius. Rytų Lietuva praeityje ir dabar. Vilnius, 1993; H. Turska. O powstaniu polskich obszarow językowych na Wilenszczyznie.
Vilnius, 1995 ir t.t.). Mokslinėje kalbotyroje tai vadinta terminais slavinimas, polonizacija, lenkinimas, rusinimas, vokietinimas (plg. V.Maciejauskienė. Lietuvių pavardžių susidarymas. Vilnius, LKI, 1991, p. 169-214; Lietuvių kalbos enciklopedija. Vilnius, 2008, p. 311; Z. Zinkevičius. Lietuvių asmenvardžiai. Vilnius, LKI, 2008, p. 46-57 ir t.t.).
Diskusijoje šiais klausimais reikia daugiau remtis kalbotyra, moksline literatūra, įstatymais ir jų neiškraipyti saviems tikslams. 1920 metais Lenkijai sulaužius Suvalkų sutartį ir Rytų Lietuvą okupavus, etninių lietuvių žemių vietovardžiai oficialiai toliau buvo slavinami.
Tradiciniai vietovardžiai čia yra senieji lietuviški, o vėliau apslavinti nėra tradiciniai vietovardžiai. Valstybinės kalbos inspekcija yra visiškai teisi dėl oficialiųjų lietuviškų vietovardžių vartosenos visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje.
Autorius yra kalbininkas, habilituotas filologijos mokslų daktaras, dabartinės lietuvių kalbos gramatikos bendraautorius
Turėdami savo nepriklausomą valstybę prisigyvenome iki to, kad vėl reikia įrodinėti ir ginti istorinę tiesą, kad dabartinėje Lietuvos teritorijoje nėra svetimų tautų žemių ir tradiciniai istoriniai vietovardžiai yra lietuviškos kilmės…
O left-liberastinėje žiniasklaidoje jau ne kartą pastebėjau propagandos peršamą mintį, kad būtent sulenkinti vietovardžiai yra „tradiciniai“ ar „istoriniai“.
dalyko žinovo aiškinimus skaityti!
A Č I Ū , gerb. Autoriau! Kuo daugiau reikėtų. Gal net įmanoma su vietovardžio ar žodžio, jo formos kismo (jo kelionės per amžius, iš kalbos į kalbą) piešiniais, brėžiniais – kad dar akivaizdžiau būtų?
O gal galima, kaip dabar radijo stotyse paplitę (Žinių radijo „razina”, LRT radijo „Faktai”), esant progai ir „Alke” „pamėtyti” trumpų žinovo atsiliepimų, paaiškinimų apie tai, dėl ko tuo metu „Alke” ar kitur viešumoje (valstybinės ar kt.) kalbos klausimais ginčijamasi ar tiesiog šnekama? Gal net ir su pašposijimais.
O ką tas pavadinimas Orzelowka lenkiškai reiškia, ar tą patį ką lietuviškai Ažulaukė? Jeigu tą patį arba nežinoma ką reškia, tai tada aišku, kad tai iškreiptas pradžioje buvęs iš lietuviškų žodžių sudarytas, suprantama ką lietuviškai yra reiškiantis pavadinimas. Taigi jokių kalbų, kad Orzelowka forma užrašytas pavadinimas gali būti lietuviškas, tokiu atveju būti negali. Vadinasi, tikrasis kaimo pavadinimas yra Ažulaukė.
Reikalas dar ir tas, kad Oželuvkos atveju, jei esi nei vietinis, anei kalbininkas, ir jei nežinai šios vietovės istorijos, tai gal nė neįtarsi, jog tai nevykusiai, ar tyčia iškraipytai sau pritaikytas vietovardis. Nei kaip iš tiesų (originaliai) tas vietovardis skambėjo.
Ko gero, pirmiausia į galvą šaus kokie nors Oželiukai, Oželynė… O jei į rankas koks senutėlis Europos žemėlapis pakliūtų su Ažulaukės vardu, tai nesuvoksi, jog tai tas pats kaimas, kurio vardas vėliau buvo neatpažįstamai iškraipytas.
Sakykim, tai chamų lietuvių užgrobtas ir savaip pervadintas senas lenkų kaimas. Tad lenkai jam tikrąjį vardą grąžino. Tai paaiškinkite, panowie, kodėl ir iš kur lenkai senovėje jam tokį nelenkišką pavadinimą ištraukė?
Argi išaiškinsi kalbinę tiesą, kada pavadinimai iškraipomi sąmoningai?
Naujasis Vilniaus rajono meras, nors ir priklauso Socdemų partijai, yra toks pat ar net priešiškesnis lietuvių kalbai, negu buvę lenkų akcijos atstovai.
Tai, kad nieko stebėtino – lenkizmas tiek socdemams, tiek konservatoriams būdingas. Prisiminkime jų 1994 m. sudarytą bendrumo su Lenkija sutartį, kurios pagrindu ir pjaunamavalstybinė lietuvybė jau trys dešimtmečiai.
Prašovė meras – juk jis išrinktas, ką kas besakytų, lietuvių balsais. Ir mano visa šeima atidavė už jį balsus. Taigi, reikės ieškoti naujo kandidato. O šis tegu eina su Tomaševskiu. Gal pasiseks.
Ar tai neprieštarauja Konstitucijos 29 straipsniui?
“….Atrodytų, geri Vilniaus rajono norai kvepia diskriminacija. Kai kurie vaikai, nors ir gyvena Vilniaus rajone, net ir mokydamiesi vien dešimtukais premijų negaus. Štai konkretus pavyzdys – Riešė. Čia esančios lenkiškos mokyklos moksleiviai į premijas gali pretenduoti, o lietuviškos – ne, nes ji nepriklauso rajono savivaldybei – jos steigėjas Švietimo ministerija. „Neužtikrinamas lygiateisiškumo principas, kadangi Riešės gimnazijos mokiniai taip pat yra Riešės gyventojai, tėvai moka mokesčius ir čia besimokantys mokiniai premijos negautų“, – sakė E. Urbanavičienė. Vilniaus rajono savivaldybė sako – lietuviškos mokyklos premijomis turi pasirūpinti Švietimo ministerija, kuriai ji priklauso. Ši atkerta, kad mokinių pinigais nemotyvuos, tai rajono valdžia turėtų neišskirti vaikų – nesvarbu, kokioje mokykloje mokosi, jie rajono vaikai….” -tv3.lt/naujiena/video/viena-savivaldybe-uz-gera-mokymasi-planuoja-moketi-pinigus-galima-gauti-nuo-250-iki-500-euru-n1255233
Berods socialdemokratų atstovas Paluckas prieštaravo reikalavimui, kad pavežimo paslaugas teikiantys asmenys reikiamu lygiu mokėtų valstybinę lietuvių kalbą, atseit, tada pavežimo paslaugų sumažės ir jos pabrangs? Taigi, pinigai ir paslaugos kai kuriems socialdemokratams svarbiau už valstybinę lietuvių kalbą?
Taip – JIS.
Savo Valstybėje bijoma kalbėti lietuviškai? Tie, kurie rūpinasi Valstybine LIETUVIŲ k., paduodami Prokuratūrai! Iki ko nusiritome?
O mūsų liberaliios valdžiukės padrąsinti, lenkakalbiai ( jie ne lenkai, kalba po prostu) kuria lenkų autonomiją LT!
Įžūlus Duchnievičius aršiai kovoja prieš LIETUVIŠKUMĄ LIETUVOJE! Lietuviai, Vilniaus raj. pasistatę namus, jaučia didžiulę tuteišų / nutautėj. lietuvių ir gudų/ diskriminaciją. Kaip lietuviai turi jaustis savo Tėvynėje?
Matyt, niekada nebuvo užsukusi į galvą mintis pasidomėti pavardžių žodyne, iš kur tokia jo pavardės forma atsirado, ir kokia prieš tai buvo…
…
Daiva Beliokaitė: visos dienos metuose turėtų būti ir lietuvių kalbos dienos
– manokrastas.lt/daiva-beliokaite-visos-dienos-metuose-turetu-buti-ir-lietuviu-kalbos-dienos/
Konstitucinio Teismo nutarimas dėl lotyniškų rašmenų naudojimo asmenvardžiuose padėjo tašką ar atkėlė vartus?
– manokrastas.lt/konstitucinio-teismo-nutarimas-del-lotynisku-rasmenu-naudojimo-asmenvardziuose-padejo-taska-ar-atkele-vartus/
Kitakalbius mokant lietuvių kalbos pasigendama mokytojų lituanistų
– manokrastas.lt/kitakalbius-mokant-lietuviu-kalbos-pasigendama-mokytoju-lituanistu/