Rugpjūčio 3 dieną, Toliūnų kaime, Ukmergės rajone, įvyko šių metų tradicinė meno kūrėjų šventė „Langas į širdį“, kuri buvo skirta Baltijos kelio 30-čiui. Renginio dalyviai susitiko prie šventės iniciatoriaus ir rengėjo fotomenininko ir poeto Albino Kuliešio autorinio kūrybinio darbo – „Širdies Angelo“, kuris pastatytas gimtajame Toliūnų kaime, pagerbiant į Amžinybę išėjusius kaimo gyventojus, o gyviesiems sukuriant bendruomenišką poilsiui ir renginiams skirtą erdvę.
Aštuntosios respublikinės meno kūrėjų šventės „Langas į širdį“ ugnį uždegti šeimininkas Albinas Kuliešis patikėjo viešniai iš Radviliškio, poetei romantišku Kitos Jūros slapyvardžiu. Prie „Širdies Angelo“ skulptūros visus pasveikino šventės rengėjas Albinas Kuliešis, priminęs Baltijos kelio vienybę ir svarbą. Šventės programa toliau vyko „Baltojo
garnio slėnyje“, prie Siesikų ežero. Šventės vėliavą pakelti buvo patikėta poetui ir fotomenininkui Algiui Jakštui iš Švenčionių, Ukmergės krašto tautodailininkui, medžio drožėjui Valentui Butkui, dainuojamosios poezijos atlikėjai Elenai Freder iš Panevėžio bei viešniai iš Anglijos, kraštietei, scenos meno atstovei Laurai Marijai Hargrave.
Meno kūrėjus jungiančios šventės vėliava plazdėjo skambant „Baltijos kelio“ himnui – dainai „Bunda jau Baltija“. Renginio rengėjas Albinas Kuliešis tarė šiltą padėkos žodį privatiems šventės finansiniams rėmėjams, Ukmergės savivaldybei, AB „Rokiškio sūris“ Ukmergės pieninei, UAB „Valdo leidyklai“, informaciniams rėmėjams. Dėkodamas už geranoriškumą ir paramą, šventės rengėjas Albinas Kuliešis įteikė Padėkos raštus ir „Langas į širdį – 2019“ autorinius savo darbo medalius, pagamintus iš tėviškės sode išaugusios obels ir „Baltojo garnio slėnyje“ augančio uosio šakos. Nuoširdžiai Albinas padėkojo kraštiečiui, tautodailininkui Vidui Svalbonui, kuris iš natūralių gamtos medžiagų specialiai šventei sukūrė kompoziciją Baltijos kelio tematika, skalaujamą ežero bangų ramaus bangavimo. Ne vieną dalyvį ši ežero pakrantės erdvė kvietė įsiamžinti fotografijoje, suteikė laisvę minčiai, tyliam susikaupimui ar pokalbiui. Vidas Svalbonas savo floristiniais darbais dekoravo sceną, nupynė ąžuolo vainiką.
Šventės rengėją ir susirinkusiuosius pasveikino Siesikų seniūnijos seniūnas Žilvinas Dirsė, dėkodamas Albinui Kuliešiui už privačią iniciatyvą rengti šią šventę, linkėdamas tęsti paprotį ir ateityje. Toliau šventės programoje fotografas Albinas Kuliešis pristatė dokumentinių nuotraukų parodą „Pirmasis pėstininkų Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio Gedimino pulkas Ukmergėje“ iš savo archyvų kolekcijos. Renginio erdvėje buvo eksponuojama ir kita didelio dėmesio sulaukusi tautodailininko, medžio drožėjo, ukmergiškio, respublikinės Liongino Šepkos premijos laureato Valento Butkaus skulptūrinių kompozicijų paroda. Šventės „Langas į širdį“ rengėjas – Ukmergės kino ir foto klubas „Horizontas“ bei jo pirmininkas Albinas Kuliešis, likus keliems mėnesiams iki šventės, paskelbė respublikinį vieno eilėraščio konkursą „Mano gimtinės vardas“, skirtą Vietovardžių metams paminėti ir įprasminti. Jame dalyvavo vienuoliką autorių iš dešimties Lietuvos rajonų. Šventės metu buvo paskelbti konkurso rezultatai ir nugalėtojai.
Trečiąją vietą pelnė poetas, fotomenininkas Algis Jakštas iš Švenčionių rajono, antrąją – rokiškietė Danutė Mažeikienė, o konkurso nugalėtoju tapo uteniškis Svajūnas Dačkevičius, šiuo metu gyvenantis Londone. Klausytojai išgirdo Svajūno gimtaja tarme skaitomą eilėraštį „Untų nebėr“, kuriame skambėjo 24 vietovardžių pavadinimai. Prizinių vietų laimėtojai buvo apdovanoti konkurso diplomais bei konkurso rėmėjo, fotomenininko Romualdo Augūno įsteigtu prizu – autoriniu meninės fotografijos albumu „Sapnuoju Lietuvą“. Poezijos skaitymų laiką scenoje užėmė ir savo kūrybą pristatė iš įvairių Lietuvos regionų atvykę literatai, poetinio žodžio kūrėjai ir puoselėtojai. Skaitymus pradėjo Algis Jakštas, poetas iš Švenčionių krašto, į renginį atsivežęs naują savo lyrikos ir fotomeno knygą „Iliuzijos“. Klausytojus sužavėjo kuriančių ukmergiškių Raimondo Karmazino, Vaivos Gurskaitės, Vaivos Kuodytės, Albino Kuliešio eilės.
Gylūs ir prasmingi žodžiai liejosi poetės Kitos Jūros iš Radviliškio eilėraščuose, nuoširdumas ir tikrumas skambėjo šiaulietės Linos Archipovos tekstuose. Tautodailininkės ir poetės iš Kauno Gražinos Pasilauskienės kūryboje – ištisa poetinio žodžio gama, nuspalvinta kuriančio žmogaus potyriais ir įžvalgomis. Poetės Laimos Petronienės iš Vilniaus skaitomos eilės sužavėjo klausytojus dvasingumu ir jausmingumu. Šventėje savo muzikinę-poetinę programą „Lietuvai mano dainos ir žodžiai“ atliko Lietuvos teatro ir kino aktorius Gediminas Storpirštis. Programoje skambėjo autorinės Gedimino Storpirščio dainos, poetų Justino Marcinkevičiaus, Sigito Gedos, Almio Grybausko, Jono Strielkūno, Dalios Saukaitytės, Donaldo Kajoko, Jono Biliūno, Maironio tekstai. Aktorius savo meninėje programoje išdainavo ir iškalbėjo Lietuvą, jos dvasinę būseną, viltingą tikėjimą Baltijos kelio šviesoje. Muzikos akordų skambesį šventėje pratęsė bardų pasirodymai.
Dainuojamosios poezijos atlikėjų iš Lėno Rimos Žudienės ir Radvilės Kraujalytės duetas palietė klausytojų širdis jautriu balsų deriniu ir melodingumu. Bardas iš Svėdasų Algimantas Baronas – naujas veidas tradicinėje „Langas į širdį“ šventėje, tačiau jo atliekamos dainos sutiktos šiltai, palietė klausytojų širdis autoriaus muzikos akordų lydimi prasmingi tekstai. Bardė iš Panevėžio Elena Freder sužavėjo energijos nestokojančiais dainų ritmais. Bardų pasirodymą baigė Saulius Kuliešius iš Toliūnų, kuris klausytojui savo dainose kalbėjo apie Lietuvą. Finale suskambo Sauliaus atliekama daina apie Toliūnus, kuriai žodžius parašė Albinas Kuliešis. Suskambo tarsi motyvas, kad šventė baigėsi, suskambo su viltimi, kad ji skambės ir kitų metų „Langas į širdį“ programoje.
