Pirmadienis, 11 rugsėjo, 2023
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Gamta ir žmogus

Žiniatinklio diena: nuo ko viskas prasidėjo?

www.alkas.lt
2023-08-23 13:33:14
1
Internetas | Shutterstock nuotr.

Internetas | Shutterstock nuotr.

Gali būti sunku patikėti, kad garsiosiomis „WWW“ pažymėtas žiniatinklis pirmą kartą visuomenei buvo atvertas tik prieš daugiau nei tris dešimtmečius. Prasidėjęs kaip technologija, prieinama tik mokslininkų bendruomenei, dabar internetas yra neatsiejama kasdienio gyvenimo dalis – naudojamas kaip žiniasklaidos priemonė, taip pat mokslui, laisvalaikiui ir kitose įvairiose srityse. Ekspertas pasakoja, nuo ko prasidėjo interneto istorija ir kas formuoja dabartinį jo vystymąsi.

„Šiandien visame pasaulyje minima pasaulinė žiniatinklio išradimo diena, dar vadinama internautų diena. Ši diena mini pradžią technologijos, kuri revoliucionavo tai, kaip žmonės saugo, kuria, dalijasi duomenimis. Internetas suteikė ir naujų bendravimo, darbo, mokymosi būdų. Tačiau iki to, kaip internetu naudojamės dabar, buvo nueitas ilgas pokyčių kelias“, – sako Arnoldas Lukošius, „Tele2“ inovacijų ekspertas. Jis dalijasi svarbiausiais faktais, kurie žymi reikšmingiausius interneto atsiradimo momentus.

Sukūrė mokslininkų bendruomenei

Timas Bernesas-Li, anglų kompiuterių mokslininkas, dirbdamas mokslinių tyrimų centre CERN, pasaulinį žiniatinklį išrado dar 1989 metais. Kovo 12 d. jis pasiūlė informacijos valdymo sistemą, o maždaug tų pačių metų lapkričio mėn. jam pavyko įgyvendinti pirmąją sėkmingą pasaulinio žiniatinklio komunikaciją internetu. Tiesa, iš pradžių žiniatinklis buvo sukurtas tik siekiant atliepti pasaulio mokslininkų poreikį automatizuotam keitimuisi duomenimis.

1990 m. T. Bernesas-Li kartu su britų mokslininku Robertu Kailau parengė „hiperteksto projektą“, kuris buvo pavadintas „WorldWideWeb“. Šiame projekte buvo išdėstytos pagrindinės sąvokos ir apibrėžti svarbūs terminai, kuriais grindžiamas žiniatinklis, pavyzdžiui „naršyklės“ terminas. Pagrindinė „WWW“ idėja buvo sujungti besivystančias kompiuterių, duomenų tinklų ir hiperteksto technologijas į galingą ir lengvai naudojamą pasaulinę informacinę sistemą.

Tų pačių metų pabaigoje T. Bernersas-Li sukūrė ir paleido pirmąjį žiniatinklio serverį bei naršyklę. Žiniatinklio serverio kodą jis sukūrė „NeXT“ kompiuteriu, o kad kompiuteris netyčia nebūtų išjungtas, ant jo buvo ranka raudonu rašalu užrašytas lapelis: „Šis kompiuteris yra serveris. NEIŠJUNKITE JO!“.

Pirmasis interneto puslapis

1991 m. rugpjūčio 23 d. išradėjas pirmą kartą atvėrė pasaulinį žiniatinklį visuomenei. CERN paskelbė, kad internetas bus nemokamas visiems. Pirmosios pasaulyje interneto svetainės ir žiniatinklio serverio adresas buvo info.cern.ch, tačiau jis veikė tik CERN kompiuteryje.

Pirmojo tinklalapio adresas buvo http://info.cern.ch/hypertext/WWW/TheProject.htmlThis. Puslapyje buvo nuorodos į informaciją apie patį „WWW“ projektą, įskaitant hiperteksto aprašymą, techninę informaciją apie žiniatinklio serverio kūrimą ir nuorodos į kitus žiniatinklio serverius.

„WWW“ dizainas leido lengvai pasiekti esamus duomenis, o pirmajame tinklalapyje buvo pateikta nuoroda į CERN mokslininkams naudingą informaciją, pavyzdžiui, telefonų knygą ir centrinių kompiuterių naudojimo vadovus. Paieškos funkcija rėmėsi raktiniais žodžiais, nes pirmaisiais metais nebuvo paieškos sistemų. T. Bernerso-Li sukurta interneto naršyklė, veikusi „NeXT“ kompiuteriuose, turėjo daugelį dabartinių interneto naršyklių funkcijų.

Žiniatinklis išplečia

Tik maža dalis vartotojų turėjo galimybę naudotis „NeXT“ kompiuterių platforma, kurioje veikė pirmoji naršyklė, tačiau netrukus buvo pradėta kurti paprastesnė naršyklė, kuri galėjo veikti bet kurioje sistemoje. 1991 m. rugpjūtį T. Bernesas-Lee paskelbė apie „WWW“ programinę įrangą interneto naujienų grupėse ir susidomėjimas projektu išplito visame pasaulyje.

Tų pačių metų gruodį vienoje fizikos laboratorijoje Kalifornijoje pradėjo veikti pirmasis „WWW“ serveris JAV. Tuo metu egzistavo tik dviejų rūšių naršyklės. Buvo aišku, kad nedidelė CERN komanda negalės atlikti viso darbo, reikalingo sistemai toliau plėtoti, todėl T. Bernersas-Lee internetu kreipėsi į kitus kūrėjus su prašymu prisijungti.

Netrukus naršykles ėmė kurti ir kiti mokslininkai, o daugiausiai jos buvo skirtos „X-Window“ sistemai. 1993 m. pradžioje Ilinojaus universiteto Nacionalinis superkompiuterių programų centras (NCSA) išleido pirmąją „Mosaic“ naršyklės versiją. Ši programinė įranga veikė mokslinių tyrimų bendruomenėje populiarioje aplinkoje. Netrukus NCSA išleido naršyklės versijas, skirtas PC ir „Macintosh“ aplinkoms. Patikimos ir patogios naršyklės šiuose populiariuose kompiuteriuose turėjo tiesioginės įtakos WWW plitimui.

1993 m. pabaigoje buvo žinoma daugiau kaip 500 interneto serverių, o „WWW“ sudarė 1 proc. interneto duomenų srauto, kas tais laikais atrodė labai daug (kitą duomenų srautą sudarė nuotolinė prieiga, el. paštas ir failų perdavimas). 1994-ieji laikomi žiniatinklio metais. Gegužės mėnesį CERN surengė pirmąją tarptautinę pasaulinio žiniatinklio konferenciją, kurioje dalyvavo 380 naudotojų ir kūrėjų. 1994 m. pabaigoje žiniatinklyje buvo 10 tūkst. serverių, iš kurių 2 tūkstd. buvo komerciniai, ir 10 mln. vartotojų. Technologija buvo nuolat plečiama, kad būtų patenkinti nauji poreikiai – saugumas, skaitmeninė prekyba ir kiti.

2004 m. karalienė Elžbieta II T. Bernersą-Lee už jo novatorišką darbą įšventino į riterius. Jis yra Oksfordo universiteto kompiuterių mokslo ir Masačusetso technologijos instituto (MIT) profesorius.

Internetas dabar

Šiuolaikiniame pasaulyje internetas tapo būtinybe – be jo neįsivaizduojamas nei darbas, nei laisvalaikis, nei mokymasis ar informacijos paieška. Dėl augančio žmonių noro visuomet turėti prieigą prie žiniatinklio ir tobulėjančių mobiliųjų telefonų, netrukus atsirado poreikis ir internetui, kuriuo būtų galima naudotis telefone.

Pirmoji belaidžio interneto prieiga tapo prieinama 1991 m. kaip antrosios kartos (2G) mobiliojo ryšio technologijos dalis. Didesnės spartos interneto ryšys tapo prieinamas 2001 m. ir 2006 m., kai pasirodė trečiosios (3G) ir ketvirtosios (4G) kartos mobiliojo ryšio technologijos.

Statistikos tinklalapio „Statista“ duomenimis, Europoje nuolat daugėja žmonių, kurie prie interneto jungiasi mobiliaisiais įrenginiais – nuo 60,53 proc. visų gyventojų 2018 m. iki daugiau kaip 74 proc. 2021 m. Bendrovės „Ericsson“ duomenimis, 2022 m. pabaigoje bendras pasaulinis mobiliųjų duomenų srautas, neįskaitant fiksuotosios belaidės prieigos generuojamo srauto, siekė 93 eksabaitų (1 mln. terabaitų) per mėnesį.

Dabar, kai pasaulyje vis labiau įsigali naujosios kartos 5G ryšys, mobilusis internetas žmonėms gali suteikti ne tik dar daugiau galimybių geresnei naršymo patirčiai, bet ir tolesnei pažangai. Pagrindinė 5G nauda – interneto sparta, tačiau 5G prisidės ir prie tvaresnės ateities. Prie interneto prijungti daiktai galės tarpusavyje dalintis informacija – tai leis pereiti prie išmaniojo energijos vartojimo, grįsto poreikiais realiuoju laiku. Dėl didelės spartos, mažos delsos ir didžiulio tinklo pralaidumo, 5G ryšys gali prisidėti prie tokių technologijų kaip siuntų pristatymas dronais, eismo valdymas debesijoje, akimirksniu atliekami tarptautiniai mokėjimai ir kitos.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Koronavirusas pasiekė ir internetą, žmonės gauna kenkėjiškas žinutes
  2. Ugniasienė: nuo kokios „ugnies“ ji saugo?
  3. Kodėl vėjas kartais būna greitesnis už internetą?
  4. Ar dirbtinis intelektas pakeis šiandienos mokytoją?
  5. Technologijos, jau tapusios istorija
  6. Virtualios šiukšlės: kaip jų atsikratyti?
  7. Interneto lėktuve teks dar gerokai palūkėti
  8. Manoma, kad 2020 m. internetu naudosis iki 85 proc. Lietuvos gyventojų
  9. Seimas pritarė pateiktoms pataisoms dėl piliečių balsavimo internetu
  10. Lietuvoje auga kibernetinių sukčių apetitas
  11. Vilniaus universiteto profesorė pripažinta kompiuterinio meistriškumo lydere Europoje (video)
  12. NASA mokslininkė: atsakymą, ar mes vieni, sužinos jau ši karta
  13. Kokie pavojai vaikams slypi internete?
  14. Kuo svarbus geras Vartotojo sąsajos dizainas?
  15. Klaida manyti, kad kibernetinis pavojus negresia

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 1

  1. DĖMESIO: says:
    3 savaitės ago

    ŽR laida NESUKLAIDINTI:
    Plinta internetinių portalų kopijos. Kaip ant jų neužkibti?
    – ziniuradijas.lt/laidos/nesuklaidinti/plinta-internetiniu-portalu-kopijos-kaip-ant-ju-neuzkibti?video=1
    „Pastaruoju metu pradėjo plisti Lietuvos naujienų portalų ir jų paskyrų socialiniuose tinkluose kopijos. Jose publikuojamuose straipsniuose – dezinformacija arba jautri informacija. Informacinių technologijų specialistai teigia, kad neretai paspaudus ant tokių straipsnių nuorodų į įrenginius gali būti įdiegiamos kenkėjiškos programos. Žmonės raginami išlikti budriais ir tikrinti, ar socialiniuose tinkluose sukeltos nuorodos yra iš realių naujienų portalų. Pastebima, kad neretai tokioms kopijoms plisti padeda ir dirbtinis intelektas. Šia sritimi besidomintys specialistai nurodo, kad vis labiau įsigalint dirbtiniam intelektui tokios dezinformacijos vis daugės ir daugės. Kaip atskirti, kas tikra ir kas ne? Kaip pažaboti internetinių portalų kopijų kūrėjus? O gal instrumentų visiškai užkirsti tam kelią nėra?
    Diskutuojame su Internetinės žiniasklaidos asociacijos vadove Lina Bušinskaite, Mykolo Romerio universiteto teisinių technologijų centro vadovu, profesoriumi Pauliumi Pakutinsku, Nacionalinio kibernetinio saugumo centro vadovu Liudu Ališausku ir portalo „Delfi.lt“ saugumo vadovu Kristijonu Šiauliumi.”

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

pixabay.com, Firmbee nuotr.

Kad išmanieji prietaisai tarnautų ilgiau

2023 09 11
Neprisidėkite į krepšį bet ko: grybaujant gali praversti jūsų telefonas | Asociatyvi, Unsplash nuotr.

Neprisidėkite į krepšį bet ko: grybaujant gali praversti jūsų telefonas!

2023 09 10
Internete – visos sostinės kapavietės: naudojasi ir velionių giminės, ir istorijos mėgėjai | „Vilniaus plano“ nuotr.

Internete – visos sostinės kapavietės: naudojasi ir velionių giminės, ir istorijos mėgėjai

2023 09 10
Mobilus internetas telefone | pixabay.com nuotr.

Interneto naršyklių labirintas: kuri saugiausia ?

2023 09 09
Mokiniams iš socialiai remtinų šeimų – 20 tūkst. interneto kortelių

Jei ieškote kompiuterio mokiniui

2023 09 01
Telefonas | pixabay.com, Helloolly nuotr.

Išmanusis telefonas vaikams – ne žaislas

2023 08 26
Telefonas, automobilis | pexels nuotr.

Kam daugiausiai išnaudojame mobiliųjų duomenų?

2023 08 25
Mobilus internetas telefone | pixabay.com nuotr.

Kodėl vėjas kartais būna greitesnis už internetą?

2023 08 19
pixabay.org nuotr.

Duomemų saugumu rūpinkitės ir namuose

2023 08 18
Kompiuteris | lrv.lt nuotr.

Ugniasienė: nuo kokios „ugnies“ ji saugo?

2023 08 12
Rodyti daugiau

Naujienos

pixabay.com, Firmbee nuotr.
Gamta ir žmogus

Kad išmanieji prietaisai tarnautų ilgiau

2023 09 11
Pinigai | Pixabay nuotr.
Lietuvoje

Ką verta žinoti norintiems pasiskolinti?

2023 09 11
Pinigai | pixabay.com nuotr.
Lietuvoje

Lietuviai vaikams kišenpinigių negaili

2023 09 10
Kuo papildyti pavasarinį stalą?
Gamta ir žmogus

5 taisyklės, kaip maitintis vyresniame amžiuje

2023 09 10
Ukraina nugalės | facebook.com/GeneralStaff.ua nuotr.
Ukrainos balsas

Rusijos laukia neabejotinas krachas

2023 09 10
Viktorija Čmilytė-Nielsen | Alkas.lt, A. Sartanaviciaus nuotr.
Lietuvoje

Seimas pritarė rudens sesijos darbų programai

2023 09 10
Vaikų darželis | Pixabay nuotr.
Gamta ir žmogus

Vilniaus darželiuose privalomo pietų miego nebus

2023 09 10
Ką svarbu žinoti priešmokyklinukų tėvams?
Gamta ir žmogus

Kaip elgtis pastebėjus patyčias?

2023 09 10

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • joana vis dar kundroto apie Rusijos laukia neabejotinas krachas
  • Mikui apie D. Razauskas. Ką daryti, kai pavežėjas nekalba lietuviškai
  • ramtadryliui apie D. Razauskas. Ką daryti, kai pavežėjas nekalba lietuviškai
  • >>>Kažin apie A. Valotka. Aš – už „Bolt“!

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Kad išmanieji prietaisai tarnautų ilgiau
  • Ką verta žinoti norintiems pasiskolinti?
  • Dar mažai pažįstami lapiniai kopūstai
  • Lietuviai vaikams kišenpinigių negaili
Lininės rankinės Lininės rankinės Lininės rankinės

Kiti Straipsniai

Kad išmanieji prietaisai tarnautų ilgiau

by Ditė Česėkaitė
2023 09 11
0
pixabay.com, Firmbee nuotr.

Šiandien išmanieji prietaisai tapo neatsiejama mūsų gyvenimo būdo dalimi. Technologijų žinovė pataria, kaip tinkamai prižiūrint prietaisus pilnai išnaudoti jų galimybes...

Skaityti toliau

Neprisidėkite į krepšį bet ko: grybaujant gali praversti jūsų telefonas!

by Kristina Aleknaitė
2023 09 10
0
Neprisidėkite į krepšį bet ko: grybaujant gali praversti jūsų telefonas | Asociatyvi, Unsplash nuotr.

Rudens laiku išmanusis įrenginys tampa nepamainomu ir grybautojams. Telefono ekrane nepatyrę grybų mylėtojai gali pasitikrinti grybų rūšis, pažinti kitus augalus,...

Skaityti toliau

Internete – visos sostinės kapavietės: naudojasi ir velionių giminės, ir istorijos mėgėjai

by Kristina Aleknaitė
2023 09 10
0
Internete – visos sostinės kapavietės: naudojasi ir velionių giminės, ir istorijos mėgėjai | „Vilniaus plano“ nuotr.

Vis daugiau gyventojų savo mirusių giminaičių, draugų ar pažįstamų kapų ieško internete – prie kapinių registro, kuriame surinktos žinios apie...

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • joana vis dar kundroto apie Rusijos laukia neabejotinas krachas
  • Mikui apie D. Razauskas. Ką daryti, kai pavežėjas nekalba lietuviškai
  • ramtadryliui apie D. Razauskas. Ką daryti, kai pavežėjas nekalba lietuviškai
  • >>>Kažin apie A. Valotka. Aš – už „Bolt“!
  • ramtadrylis apie D. Razauskas. Ką daryti, kai pavežėjas nekalba lietuviškai
Kitas straipsnis
Vilnius, dangoraižiai | alkas.lt Arūno Sartanavičiaus nuot.

Vilniečiai įvertino, kur gyventi geriausia

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt

   https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | Farming Simulator 22 mods | ETS2 Mods | FS22 Mods | FS22 mods download | kemi.lt | ATS Mods | Skyrybos internetu - skyrybos bendru sutarimu | fs22 mods | ATWINS | LIVIN parduotuvė | Grozionamaisfinksas.lt | https://zvejojam.lt | Darbo skelbimai | KlipShop | Kokybiškos tvoros | https://jarisink.com | Valgomojo stalai | Pirčių pasaulis | ket testai | Interjero detalės

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai