Prasideda sunkiausias karo metas

Geopolitinė padėtis

Vakarų sąjungininkai gauna vis „blaivesnių“ naujienų apie Ukrainos (kontr)puolimą. Pareigūnai pateikia naujus vertinimus apie Ukrainos karių gebėjimą išlaisvinti didelę teritoriją. Ir deja, tie vertinimai nežada nieko gera.

CNN kalbinti JAV valstybės pareigūnai teigia, jog per artimiausias savaites progresas mažai tikėtinas. „Mūsų pranešimai yra blaivūs. Mums primenama, su kokiais iššūkiais jie susiduria“, – teigia kongresmenas Mikas Kuiglis (Mike Quigley), neseniai grįžęs iš susitikimų Europoje su JAV kariuomenės vadais, treniruojančiais Ukrainos pajėgas. „Tai sunkiausias karo metas“.

Lengviau nebus. Ukrainos kariuomenė šalies pietuose susidūrė su aršiu pasipriešinimu ir daugiasluoksne gynyba. Gynybos linijose pietuose ir rytuose, priešas padėjo dešimtis tūkstančių minų ir puldamos Ukrainos pajėgos patyrė rimtų nuostolių.

Todėl Ukrainos vadovybė buvo priversta atitraukti kai kuriuos dalinius, kad persigrupuotų ir pergalvotų veiksmų taktiką.

Manoma, jog išsekinti ukrainiečių daliniai artimiausioje ateityje vargiai sugebės pasiekti didesnių proveržių, nei pavyko per praėjusias aštuonias karo savaites. Tik pietuose vis dar tikimasi perlaužti fronto liniją.

Kalbant apie realią padėtį „ant žemės“, pirmiausia reikia padėti jausmus, nepamatuotus lūkesčius ir lozungus „iki pergalės“ į šalį.

Greitos ir net lėtos pergalės artimiausiu metu nebus. Tą turime suvokti visi – ir eiliniai skaitytojai, ir sprendimų priėmėjai.

Galite mus vadinti išdavikais ar kaip tik norite, tačiau realybė yra tokia, kokia yra. Pats didžiausias minusas, siekiant greitos ir lengvos pergalės – priešo neįvertinimas ir nuvertinimas.

Ruso kario vaizdavimas, kaip prasigėrusio, vatine striuke apsigaubusio bedančio nusmurgėlio, švelniai tariant, gerokai skiriasi nuo tikrovės.

Taip, rusų ordose yra ir driskių, ir atsilupėlių, ir alkoholikų, ir asocialių valkatų, ir kalinių, ir kitokių padugnių, tačiau yra ir gerai paruoštų, motyvuotų karių.

Turime pripažinti, jog Rusija mokosi kariauti, ir iš skaudžių pamokų jau daug ko išmoko.

Mūsų duomenimis Ukrainos rytuose, Limano kryptyje, rusai ukrainiečius atakuoja dronų spiečiais, kurių tikslas sunaikinti karius. Dronais rusai ne tik griauna miestus, bet siekia sunaikinti kuo daugiau ginklą laikančių žmonių. Jie yra pagrindinis Ukrainos resursas.

Vadinasi, rusai suprato, jog karys yra pagrindinė fronto vertybė, o geležys be žmonių yra bevertės. Būtent todėl rusai nustojo rengti masines atakas, veržtis į priekį, nusėjant kelią savo pačių lavonais ir sunaikinta technika.

Rusų artilerijos pajėgos, kurios prieš kelis mėnesius miegojo, jei negaudavo prisnūdusio ar girto generolo įsakymo, šiuo metu sugeba reaguoti į besikeičiančią mūšio situaciją stebėtinu greičiu.

Priešas ir toliau vargina ukrainiečius nedidelių grupių, kurias sudaro keliolika karių ir keli šarvuotos technikos vienetai, atakomis.

Rusų gebėjimas vis mažiau baudžiamiems naudoti oro pajėgas smūgiams ir driskių paramai ant žemės, kibernetinės atakos, radijo elektroninė žvalgyba ir trukdžiai, o svarbiausia – ukrainiečių ilgai laukto puolimo sulaikymas iš nemotyvuoto, grobti ir prievartauti į Ukrainos žemę atėjusio čmobiko daro pavojingai motyvuotą, mūšio lauke norintį išgyventi ir žudyti priešą.

Kokia Ukrainos ir mūsų visų perspektyva? Tęsiant šiandieninę, dalinės paramos iki Rusijos nepralaimėjimo politiką, karas bus ilgas, alinantis, pareikalausiantis labai daug gyvybių. Be laimėtojo.

Amžinai įstrigęs, kas tenkina šiandieninį Kremlių.

Tai suvokiant, kaip neišvengiamybę, būtų logiška ieškoti kompromisų. Dabar. Tačiau didieji geopolitinių šaškių lentos žaidėjai tikisi, jog Rusija palūš pirmoji.

Galbūt, bet tai yra mažai tikėtina. Turime suvokti, kad net jei Rusijoje įvyks perversmas ir pasikeis lėlės Kremliuje, agresorės tikslai nesikeis per artimiausius dešimtmečius.

Tad mes, Rusijos kaimynai, turime išmokti gyventi su teroristu už tvoros ir būti pasirengę jam žiebti atgal į dantis.

Rusija – ne tik žaidėja tiesioginiame kare, bet ir pasaulio ekonomikos apkasuose. Tą labai aiškiai ir tiesiogiai suvokė Kijevas, ėmęs atakuoti Rusijos uostus Juodojoje jūroje.

Dėl to Kremlius jau patiria nuostolių. „Reuters“ praneša, kad Rusija po Juodosios jūros grūdų koridoriaus susitarimo sužlugdymo, patiria didesnes grūdų gabenimo išlaidas, renkasi senesnius ir mažesnius laivus, kuriuos eksploatuoja mažiau žinomi laivybos operatoriai.

Teigiama, jog dėl to Rusijai gali nepavykti išlaikyti eksporto tempo, dėl ko gali kilti pasaulinės kviečių kainos.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis labai teisingai pareiškė, jog JT metas imtis praktinių veiksmų, kad Juodosios jūros grūdų koridoriaus susitarimas būtų pratęstas nedalyvaujant Rusijai.

Panašu, jog tai išgirdo dėl grūdų kaimyną, švelniai tariant, ant ledo trumpam palikusi Lenkija. Varšuva prabilo apie Ukrainos grūdų eksporto per Baltijos jūrą didinimą.

Pasak Lenkijos žemės ūkio ministro Roberto Teliuso, birželio mėnesį ukrainietiškų grūdų eksportas per Lenkijos uostus išaugo iki 260 000 tonų. Tai yra nei dvigubai daugiau nei šių metų pradžioje. Tikėtina, kad šis skaičius didės.

Rusijos imperijos gyvybės adata – resursai. Atimk iš Putino grūdų tranzitą, Sibiro, Arkties, Afrikos išteklius, galimybę dujomis bei nafta šerti Kiniją bei Indiją, įtakoti OPEC dėl kuro kainų ir naftos gavybos – iš Kremliaus imperijos liktų muilo burbulas.

Tą kolektyvinis Putinas labai aiškiai suvokia. Todėl ir tęsia šį karą.

Reikšmingi postūmiai

Vakar Ukrainos kariškiai smogė Rusijos kontrolės punktams, priešo artilerijos pozicijoms, elektroninės kovos stotims ir amunicijos sandėliams. Ukrainiečiai neleidžia priešui žengti į priekį ir toliau atmuša rusų atakas keliomis kryptimis.

Taurijos-Chersono kryptimi Ukrainos pajėgos įžengė į pirmąją okupantų gynybos liniją.

Ukrainos gynėjai žengia į priekį nepaisydami minų užtvarų.

Trumpai

Tai, ką spėjome vakar, šiandien patvirtino JAV valstybės sekretorius Entonis Blinkenas pareikšdamas, jog reguliarios Rusijos armijos grupuotė „Vagner“ „naudojasi“ nestabilumu Nigeryje.

„Kiekvienoje vietoje, į kurią nuvyko ši „Vagner“ grupė, sekė mirtis, destrukcija ir išnaudojimas“, – sako A. Blinkenas.

Labai teisingas pastebėjimas. Tačiau vien visa tai stebėti ir pastebėti nepakanka. Kolonijinės politikos atsisakiusios buvusios jūrinės imperijos, turi suvokti, jog naujieji 21 amžiaus konkistadorai – rusai.

Jei Vakarų lyderiai ir toliau miegos bei priešinsis „pasaulio užkariautojams“ spaudos pranešimais, nauja Rusijos imperijos dalimi greit taps pusė Afrikos žemyno.

Ukrainos specialiosios tarnybos teigia sužlugdžiusios Rusijos programišių bandymą įsilaužti į Ukrainos ginkluotųjų pajėgų kovinės informacijos sistemą.

Tarnybos teigimu, programišiai bandė gauti prieigą prie „jautrios informacijos apie Ukrainos ginkluotųjų pajėgų veiksmus, gynybos pajėgų buvimo vietą ir judėjimą, jų techninį aprūpinimą“.

Už šią ataką atsakinga Rusijos įsilaužėlių šutvė „Sandworm“.

Kijevas praneša, kad nuo invazijos pradžios padažnėjo Rusijos bandymų įsilaužti į vyriausybines kompiuterių sistemas, ginkluotųjų pajėgų ir energetikos sektorių.

Lietuvos kibernetinio saugumo specialistai turi būti itin budrūs ir pasirengę. Darbo daug.

„Opozicinė“ Rusijos žiniasklaida praneša, jog FSB netrukus turės prieigą prie „Yandex“ taksi užsakymo paslaugos duomenų. Kitaip tariant, FSB turės galimybę kaupti duomenis apie „Yandex“ klientus, jų keliones daugiau nei dvidešimtyje pasaulio šalių, įskaitant Izraelį, Norvegiją, Suomiją, Baltarusiją, Kazachstaną, Gruziją, Armėniją ir Lietuvą.

Nors daug kam seniai buvo aišku, jog po 2014 metų rusiško kapitalo įmonių įsileidimas į Lietuvą – grėsmė nacionaliniam saugumui, tokia mintis nekilo nei tuometei vyriausybei, nei už šalies saugumą atsakingiems pareigūnams.

Brazilijos prezidentas Lula da Silva pareiškė, kad nei Ukraina, nei Rusija nėra suinteresuotos taika. V. Zelenskis atsakė, jog tokie pareiškimai jokiu būdu nepriartina taikos ir įkando pasakydamas, kad nebūtina, jog Brazilijos vadovo žodžiai sutaptų su Putino mintimis.

Zelenskis pareiškė, jog tokios NATO šalys, kaip Baltijos valstybės būtų labai laimingos, jei jų teritorijose būtų dislokuoti Ukrainos kariai.

Stiprus, iš sapno budinantis pareiškimas, verčiantis susimąstyti.

Lietuvoje

Stabilu, bet įtempta. Dėl „Vagner“ provokacijų tikimybės stiprinamas Lietuvos pasienis. Ar grėsmė tik kitapus sienos? Ar tie rusai ir baltarusiai, kurie, norėdami imigruoti į Lietuvą, bukai parašo, kad Krymas yra Rusijos, o paskui už migraciją atsakingų darbuotojų yra įtikinami parašyti, kad Ukrainos?

Kas gali drąsiai paneigti, kad mūsų šalyje po priedanga tyliai neneršia agentūrinis tinklas, laukiantis dienos X?

Ar tikrai primityvi apklausa yra tas vienintelis ir tinkamas būdas apsaugoti šalį nuo priešiško elemento? Atleiskit, bet tai vaikiška.

Darbui priedangoje paruošti agentai visuomet garsiai sakys, jog myli Lietuvą, o Krymas – Ukrainos. Kiek Kremliaus agentūros dar įsileisime į savo namus, paradui vadovaujant politikos vaikams ir geraširdžiams naivuoliams, tikintiems gerojo ruso ar baltarusio pasaka?

Ypatingas ačiū nuolatiniams rėmėjams „DT Artelė“ ir Lietuvos aludarių gildijai. Dėkojame savo skaitytojams už palaikymą. Svarbu ne tai, kokia suma paremiat, svarbus Jūsų dėmesys ir dėkingumas. Nuoroda paramai: https://tinyurl.com/noriuparemti