Nuo 2023 m. liepos 1 d. įsigaliojo Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo pataisos, kad prekių ir gaminių pardavimo vietose yra draudžiama neatlygintinai dalyti pirkėjams labai lengvus plastikinius pirkinių maišelius.
Šio draudimo išimtis taikoma, kai į maišelius pakuojama šviežia mėsa, jos gaminiai, šviežios žuvys ir jų gaminiai.
Aplinkos ministerija sulaukia verslo atstovų ir gyventojų klausimų, kuriuose prašoma išsamiau paaiškinti šią naują tvarką dėl labai lengvų plastikinių maišelių.
Pateikiami svarbiausi klausimai ir Aplinkos ministerijos žinovų parengti atsakymai.
Koks nuo 2023 m. liepos 1 d. įsigaliojusio draudimo neatlygintinai dalyti labai lengvus plastikinius maišelius tikslas?
Šiuo įstatymo pakeitimu siekiama sumažinti maišelių naudojimą, paskatinti vartotojus atsisakyti įpročio dėti į maišelius gaminius, kurių nebūtina papildomai pakuoti, pavyzdžiui, vaisius, jau supakuotus pieno gaminius ir pan.
Taip pat siekiama, kad pirkėjai, užuot rinkęsi labai lengvus plastikinius pirkinių maišelius, naudotų daugkartinius maišelius.
O verslas turėtų tiekti rinkai tvaresnes alternatyvas bei didinti pirkėjų sąmoningumą.
Kuo skiriasi lengvasis plastikinis maišelis nuo labai lengvo plastikinio maišelio?
Lengvasis plastikinis pirkinių maišelis – tai plastikinis pirkinių maišelis, kurio sienelės plonesnės kaip 50 mikronų, bet storesnės kaip 15 mikronų.
Jis dažnai vadinamas sunkesniu arba storesniu plastikiniu maišeliu ir įprastai būna su atitinkamų prekybininkų logotipais.
Labai lengvas plastikinis pirkinių maišelis – tai plastikinis pirkinių maišelis, kurio sienelės plonesnės kaip 15 mikronų.
Dažnai vadinamas plonu plastikiniu maišeliu, įprastai prekybos centruose juos galima pamatyti skaidrios spalvos, be jokio logotipo, susuktus į rulonus.
Ar yra įstatyme nustatyta kaina, kuria prekybininkai turi apmokestinti labai lengvus plastikinius pirkinių maišelius?
Įstatyme nėra išsamiai apibrėžta nei labai lengvo plastikinio maišelio kaina, nei šio draudimo įgyvendinimo tvarka.
Prekybininkai, vadovaudamiesi ūkinės veiklos laisve, nustato labai lengvų plastikinių maišelių kainą patys.
Dauguma prekybininkų viešoje erdvėje pateikia žinias, kad labai lengvi maišeliai yra apmokestinti 1 euro cento mokesčiu.
Ar 1 euro cento kaina už labai lengvą plastikinį maišelį gali pakeisti pirkėjų elgseną? Manome, kad turėtų būti bent 10 euro centų.
Vienas iš prekybos tinklų viešoje erdvėje skelbė, kad per pirmąją savaitę labai lengvų plastikinių maišelių naudojimas sumažėjo 5 kartus.
Tuo pačiu padaugėjo pirkėjų, įsigyjančių daugkartinio naudojimo maišelius.
Tad net ir 1 euro centą kainuojantis maišelis gali keisti pirkėjų elgseną.
Ar prekybininkai nesipelnys iš pirkėjų, perkančių sveriamus gaminius, kai pirkėjai vietoje labai lengvų plastikinių maišelių naudos daugkartinius maišelius, kurie sveria daugiau?
Būtina pabrėžti galimybę tiek prekybininkui, tiek ir pirkėjui sverti prekes be maišelio (sverti prekes ant svarstyklių, ir tik pasvėrus įsidėti į daugkartinį maišelį).
Taip pat yra galimybė atimti daugkartinio maišelio svorį (iš pradžių jį pasverti, tuomet sverti kartu su prekėmis).
Ne visose prekybos vietose gali būti pritaikytos sąlygos atimti daugkartinio maišelio svorį, tuomet patariama rinktis daugkartinį maišelį, pagamintą iš mažiau sveriančių medžiagų.
Jeigu pirkėjas atsineš purviną jau naudotą plastikinį labai lengvą maišelį, ar prekybininkas dėl higienos reikalavimų gali atsisakyti dėti prekes į tokį maišelį ?
Nepaisant nustatyto draudimo neatlygintinai dalyti plastikinius maišelius prekybininkai turi laikytis higienos ar kitų teisės aktų reikalavimų, reglamentuojančių jų veiklą.
Atsakomybę už higienos normų neatitinkančią nuosavą pakuotę turėtų prisiimti ir gyventojai, kadangi prekybininkams būtų pernelyg didelė našta įvertinti kiekvieno gyventojo atsineštą pakuotę.
Gali būti, kad pirkėjas nuoširdžiai pamiršta arba neranda, kaip susimokėti už maišelį ir išeina už jį nesumokėjęs. Ar atsakomybė tenka parduotuvei (t. y. ji neprimena ir aiškiai nenurodo, kaip ir kur sumokėti), ar vis tik pirkėjui (tai traktuojama kaip vagystė)?
Reikia suprasti, kad šis draudimas yra naujas, todėl natūralu, jog nuostatas taikantiems prekybininkams, kaip ir pirkėjams, gali kilti klausimų.
Galimai kai kurie pardavėjai ir platintojai dar netaiko pakankamų pranešimo pirkėjams priemonių.
Tačiau neišvengiamai ne tik pardavėjai ir platintojai, bet ir pirkėjai turės prisitaikyti prie šio pokyčio ir bendromis pastangomis siekti numatytų tikslų.
Dėl šio draudimo įgyvendinimo užtikrinimo pagal Aplinkos apsaugos įstatymą ir Administracinių nusižengimų kodeksą yra atsakingi pardavėjai ir platintojai.
Tačiau siekiant didinti pirkėjų sąmoningumą turi būti imamasi priemonių ir pirkėjų atžvilgiu, kaip pvz., pakankamas pranešimas dėl neatlygintino plastikinių maišelių dalijimo draudimo ir būtinumo už maišelį susimokėti.
Kaip minėta, dauguma prekybininkų viešoje erdvėje pateikia žinias, kad labai lengvi maišeliai yra apmokestinti 1 euro cento mokesčiu.
Kadangi maišelis yra prekė, nesumokėjus 1 euro cento, pirkėjas gali būti patrauktas administracinėn atsakomybėn už smulkią vagystę.
Kas ir kaip turėtų tikrinti, ar prekybos tinkluose maišeliai nedalijami nemokamai?
Teiseną pradėti, tyrimą atlikti ir Administracinių nusižengimų kodekso protokolus surašyti pardavėjams ir platintojams gali aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai.
Praėjusiais metais Aplinkos apsaugos departamentas rengė ir vykdė aplinkosauginę akciją „Plastikinis maišelis“ (čia).
Minėta akcija buvo vykdoma visoje šalyje.
Akcijos metu iš viso buvo patikrinta 317 ūkio subjektų ir 105 fiziniai asmenys.
Nustatytas tik vienas ūkio subjekto padarytas pažeidimas ir du fizinių asmenų padaryti pažeidimai dėl neatlygintino lengvųjų maišelių dalijimo draudimo.
Panašios akcijos bus vykdomos ir ateityje.
Kas yra ar bus daroma, kuomet nustatoma, jog parduotuvė tinkamai neprižiūri maišelių pardavimo tvarkos ir dalis pirkėjų juos pasiima nemokamai? (t. y. įspėjimai, kokios baudos ir pan.)
Už šios tvarkos pažeidimus Aplinkos apsaugos įstatyme ir Administracinių nusižengimų kodekse verslininkams yra numatytos piniginės baudos.
Ar tokiu draudimu mažinama tarša aplinkai?
2020 m. Eurostato duomenimis, Lietuva išsiskyrė kaip daugiausia lengvųjų plastikinių maišelių vienam gyventojui per metus sunaudojanti šalis – 294.
Tam didžiausios įtakos turėjo Lietuvoje ypač paplitęs labai lengvų plastikinių maišelių naudojimas (250 vienetų vienam gyventojui per metus).
Nuo 2019 m. sausio 1 d., įsigaliojus lengvųjų plastikinių maišelių neatlygintino dalijimo draudimui statistika dėl lengvųjų plastikinių maišelių naudojimo (sienelės plonesnės kaip 50 mikronų, bet storesnės nei 15 mikronų) pagerėjo, t. y. jų naudojimas sumažėjo (vienas Lietuvos gyventojas per metus jų sunaudoja apie 44).
To paties tikimasi ir dėl labai lengvų plastikinių maišelių naudojimo.
Kaip minėta, vienas iš prekybos tinklų viešoje erdvėje skelbė, kad per pirmąją savaitę labai lengvų plastikinių maišelių naudojimas sumažėjo 5 kartus.
Labai svarbu pabrėžti, kad šis draudimas neišsprendžia visų taršos aplinkai klausimų.
Lengvieji ir labai lengvi plastikiniai maišeliai turi būti rūšiuojami, metami į tam skirtus konteinerius, kad juos būtų galima perdirbti arba kitaip panaudoti.
