Mūsų šalyje lengvųjų plastikinių maišelių, kurių žmonės nusiperka parduotuvėse prie kasų ar gauna nemokamai, praėjusiais metais, prekybos įmonių pateiktais duomenimis, panaudota mažiau negu užpernai. Jeigu per 2014-uosius vienas gyventojas vidutiniškai sunaudojo 40 lengvų (15-50 mikronų storio) ir apie 260 labai lengvų (iki 15 mikronų storio) pirkinių maišelių, tai 2015 m. atitinkamai 37 ir 239.Nors, atrodytų, tie vienam gyventojui tenkantys skaičiai ir nedaug sumažėjo, bet šalies mastu jie gana svarūs – pernai tokių maišelių sunaudota keliomis dešimtimis milijonų mažiau negu 2014 m. Todėl tos kelios dešimtys milijonų nenugulė sąvartynuose ir neužteršė aplinkos.
Jeigu žmonės pirkiniams sudėti naudosis daugkartiniais maišeliais, labai prisidės prie aplinkos tausojimo.
Mažinti lengvųjų plastikinių maišelių naudojimą ES valstybes įpareigoja Europos Parlamento ir Tarybos direktyva. Įgyvendindama joje numatytas prevencijos priemones, Aplinkos ministerija finansavo šiam tikslui skirtų vaizdo ir garso reklaminių vaizdo įrašų sukūrimą. Jie buvo transliuoti didžiųjų šalies prekybos centrų ekranuose. Apie lengvųjų plastikinių pirkinių maišelių vartojimo mažinimą ir jų netinkamo tvarkymo poveikį aplinkai ne kartą kalbėta ir televizijos, radijo laidose.
Susiję straipsniai:
- Prie kasų – jokių nemokamų plastikinių pirkinių maišelių
- Lietuvos ornitologai pasisako prieš natūralių pelkių sunaikinimą
- Lietuva perima pirmininkavimą Baltijos jūros regiono stebėjimo projektui
- L.Balsys: Gyventojai neturi tapti atliekų deginimo verslo įkaitais
- Apdovanoti konkurso „Žmogus ir aplinka“ laureatai
- Nupuoštos Kalėdų eglutės sušildys gyventojų būstus
- Auksas, sidabras ir platina iškeliauja į sąvartyną
- Prasideda Europos judrioji savaitė
- Rytoj prasideda Europos atliekų mažinimo savaitė
- Vėjas ne tik šaldo, bet ir gamina energiją
- Astravo atominė elektrinė – daug klaustukų, mažai atsakymų
- Aplinkosaugininkai nustatė, kad dauguma automobilių techniškai tvarkingi
- Nubausti didieji prekybos centrai klaidinę pirkėjus
- Kodėl vienkartines pakuotes estai tvarko keliskart aktyviau nei lietuviai?
- Ateities perspektyva – žalioji urbanistika
- Baltija – ant ekologinės katastrofos slenksčio
- Birštono savivaldybėje įgyvendinami namų atnaujinimo projektai
- Klausimai ir atsakymai apie būstų renovaciją
- Moksleiviai raginami kurti socialinę reklamą apie elektronikos atliekas
- Sostinėje vienai dienai duris atvers ekomiestelis
- Primenama apie daromą nuorūkų žalą
