Penktadienis, 20 lapkričio, 2026
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Horoskopai
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Horoskopai
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Gamta ir žmogus Gamta ir ekologija

Žvejų tinklai – pražūtingiausias jūros plastikas

www.alkas.lt
2023-07-31 14:53:23
42
PERŽIŪROS
0
Tinklas | „Nardymo akademijos“ nuotr.

Tinklas | „Nardymo akademijos“ nuotr.

Vieno nuskendusio tinko iškėlimas iš Baltijos jūros trunka mažiausiai valandą ir šį darbą atlieka bent 4 narai. Skaičiuojama, kad iš viso jūros dugne šiuo metu plūduriuoja apie 10 tūkst. žvejų pamestų tinklų – kiekvieno jų ilgis prilygsta 25 aukštų namui. Narams vieno tinklo ištraukimas reiškia ilgą ir pavojingą darbą. Tačiau Andrius Albrikas, „Nardymo akademijos“ atstovas, tikina, kad jų traukimas yra vienas reikšmingiausių jūros švarinimo būdų.

„Nuskendusių laivų išlaisvinimas nuo pamestų žvejybinių tinklų yra specialių įgūdžių ir patirties reikalaujantis darbas. Net patyrę narai turi pasimokyti tinklų iškėlimo niuansų, nes tai kelia pavojų net ir dirbant saugaus gylio ribose. Valymo projektai vykdomi retai, nes yra sudėtingi ir brangūs, todėl šiai dienai Baltijos jūroje turime, deja, labai daug ją teršiančių tinklų“, – sako A. Albrikas.

Grėsmingiausia jūrų tarša

Prieš dešimt metų lenkų ir lietuvių mokslininkų kartu vykdyto tyrimo metu nustatyta, kad kasmet Lenkijos žvejai Baltijos jūroje pameta apie 1,5 tūkst. tinklų, o Lietuvos – apie 150 vnt. Pasaulinės žvejybinės taršos mastas dar didesnis. Praėjusiais metais atliktas tyrimas, kuriame apklausus 450 žvejų iš 7 didžiųjų žvejybos valstybių, paaiškėjo, kad 2 proc. pasaulyje naudojamų žvejybos įrankių patenka į vandenis.

Nuskendę sintetiniai tinklai daro didelę žalą jūrų aplinkai – irdami jie išskiria nematomas mikro ir nano plastiko daleles, kurios kenkia absoliučiai visos gyvybės formoms sausumoje ir vandenyje. Pasaulio gamtos fondas žvejybos atliekas vadina pavojingiausia plastiko forma ir nustatė, kad vaiduokliuose tinkluose įsipainioja 66 proc. jūros gyvūnų.

Plastiko dalelių randama žuvyse, jūrų žinduoliuose, jūrų paukščiuose, galiausiai liekanos patenka ir į žmonių mitybos grandinę. Mokslininkai nustatė, kad mikroplastiko dalelės ypač pavojingos jūros mikroorganizmams, pavyzdžiui, planktonams. Šie smulkūs organizmai atlieka labai svarbų vaidmenį pasisavindami anglies dioksidą iš atmosferos – tokiu būdu jie gamina deguonį.

Jūros dugne atsiduria atsitiktinai

A. Albriko teigimu, viena pagrindinių žvejybinių tinklų pametimo priežasčių yra neatsargi žvejyba prie nuskendusių objektų. Dažniausiai žvejybiniai tinklai pasimeta, nes užsikabina ir nugula ant nuskendusių laivų. Tai gali būti istoriniai ar sovietiniai laivai, žemsiurbės, dokai.

„Tinklus pameta tiek komerciniai žvejai, tiek mėgėjai, tik skirtumas tame, kad komerciniai žvejai dar suinteresuoti juos išsikelti, nes tai – jų darbo įrankis, bet mėgėjai dažniausiai palieka, nes neturi kitos išeities“,  – teigia A. Albrikas.

Kai kuriais atvejais žvejai tinklus pameta ir tuščiame jūros plote, tačiau galiausiai srovių nešami jie vis vien nugula ant paskendusių laivų. Šie yra puiki užuovėja žuvims, kurios Baltijos jūroje neturi natūralių, gamtos sukurtų slėptuvių.

Jūros valymo iniciatyvų per mažai

Tinklų iškėlimas yra sudėtingas darbas, jų ištraukimo projektai, pasak pašnekovo, dažniausiai vykdomi tik narų entuziazmo dėka. Valstybė į panašius projektus įsitraukia labai retai – Lietuva dar nėra organizavusi panašių projektų.

Tačiau A. Albrikas džiaugiasi, kad prie jūros švarinimo iniciatyvų vis dažniau prisideda aplinkosaugos problemoms neabejingos bendrovės. Tai aktyviai daro ir įmonė „Neste Lietuva“, kuri kartu su „Nardymo akademija“ jau antrus metus vykdo Baltijos jūros valymo iniciatyvas, kuriomis siekiama ištraukti kuo daugiau jūros dugne nuskendusių žvejybinių tinklų.

Pavyzdžiui, praėjusiais metais „Neste Lietuva“ kartu su „Nardymo akademija“ surengė projektą „Žingsnis dėl Baltijos“ – Vilniuje vykusio maratono metu surinkta daugiau nei 4500 eurų Baltijos jūros valymo darbams.

„Dabartinė Baltijos jūros būklė sunki – dėl didelio užterštumo joje nyksta biologinė įvairovė, o mikroplastiko šiukšlių kiekis kenkia visai jūros ekosistemai ir prisideda prie tolimesnių klimato kaitos pokyčių. Mokslininkų prognozės Baltijos jūros likimui taip pat nedžiugina – po truputį ji šiltės, o nesiėmus jokių veiksmų didės plastiko šiukšlių kiekis. Todėl savo ruožtu kiek galime prisidedame prie jūros švarinimo iniciatyvų, nes tik nuo jų priklauso ne tik Baltijos jūros, bet ir mūsų visų ateitis“, – teigia „Neste Lietuva“ vadovė Julija Matisonė.

„Neste Lietuva“ pasirūpino, kad dabar prisidėti prie jūros užterštumo mažinimo galėtų kiekvienas. Liepą ir rugpjūtį perkant degalus „Neste“ programėle, nuo kiekvieno pylimo skiriama 0,10 Eur suma, kuri bus panaudota tolesniems „Nardymo akademijos“ jūros švarinimo darbams.

Traukimas turi būti lėtas

Pašnekovas pasakoja, kad tinklų iškėlimo procesas reikalauja daug pasiruošimo ir vyksta lėtai – suradę nuskendusį laivą narai apžiūri visą objektą ir pirmiausia stengiasi tinklą atkabinti. Tuomet prie jo pritvirtinami specialūs pakėlimo plūdurai, į kuriuos po vandeniu leidžiamas oras – tokiu būdu tinklas keliamas aukštyn. Tinklas atkabinamas neskubant ir kas kelis metrus tvirtinant plūdurus. Jeigu kuri nors tinklo dalis per greitai šautų į vandens paviršių, kyla rizika susipainioti šalia esantiems narams.

Kaip sako A. Albrikas, projekto metu pasirinkti nuskendę laivai 30–40 metrų gylyje. Gylis nėra mažas, todėl ilgiau jame išbuvus reikia iš organizmo pašalinti susikaupusį azotą. Giliau nei 30 metrų gylyje prabuvus 30–40 min, iškilimui gali tekti skirti tiek pat ar dar daugiau laiko.

Baltijos jūroje bei Lietuvos ežeruose narai nardo su sauso tipo kostiumais, kurie yra visiškai sandarūs ir turi geras šilumines savybes. Nardant didesniuose gyliuose vis labiau populiarėja uždaro tipo kvėpavimo įranga, su kuria galima pasiekti didesnius gylius ir nardyti dar saugiau.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Kokiomis atliekomis nuklotas jūros dugnas?
  2. VU mokslininkė: Plastikas kojų neturi ir negali pats nueiti ir užteršti mūsų aplinkos
  3. Jūros tyrimų mokslininkas: plastiką ne tik perkame, bet ir valgome
  4. Baltijos jūros būklę stebės ir bepilotė skraidyklė
  5. Jūros taršą stebės dar nematyti orlaiviai
  6. Atnaujinamas Baltijos jūros veiksmų planas
  7. Apie Baltijos jūros problemas pamąstyti ragins klozetai Vilnelėje
  8. „Mokslo sriuba“: Baltijos jūros paslaptys (video)
  9. Iš didžiausių Baltijos jūros teršėjų sąrašo išbraukta dar viena Lietuvos įmonė
  10. Turėsime naudoti mažiau plastikinių maišelių
  11. Sumanymas „NE plastiko bangai“ plečiasi
  12. Jūrų uostas Baltijos jūroje baigė taršos dyzelinu valymo darbus, bus skaičiuojamos baudos ir žala gamtai
  13. Aplinkosaugininkai Klaipėdoje patikrino 100 laivų, atliko kelias dešimtis tyrimų
  14. Kas ketvirto patikrinto laivo tarša viršijo normą
  15. Baltija vis dar nesvetinga gyvūnijai

ALKO TURINYS

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos iš interneto:

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Goldarbas, Lisovskis apie Prezidentas dalyvavo „Norinčiųjų koalicijos“ susitikime dėl Ukrainos
  • O. B. apie I. Vėgėlė pristatys „Piliečių Lietuvos“ programą: 11 įsipareigojimų Lietuvai
  • Didysis Brolis apie Prezidentas dalyvavo „Norinčiųjų koalicijos“ susitikime dėl Ukrainos
  • Ką gi apie I. Vėgėlė pristatys „Piliečių Lietuvos“ programą: 11 įsipareigojimų Lietuvai

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Biuro virtuvė: ką verta turėti darbuotojų patogumui?
  • Lapkričio 20-osios horoskopas: kai vaizduotė susitinka su tikrove
  • Prezidentas dalyvavo „Norinčiųjų koalicijos“ susitikime dėl Ukrainos
  • Baigtas vienas didžiausių Lietuvos geležinkelių istorijos projektų

Kiti Straipsniai

Simonas Gentvilas

S. Gentvilas: „Grigeo“ byloje teisingumas pasivijo teršėjus

2026 11 06
Klaipėdos universiteto doktorantė Laura Lupeikaitė-Kuncienė (dešinėje) su pirmosios vietos „Tyrėjų Grand Prix“ apdovanojimu

KU doktorantė laimėjo „Tyrėjų Grand Prix“ už ruonių tyrimą

2026 10 31
Oro kokybės stebėjimo stotelė

Uostamiestyje įrengtos šešios naujos oro kokybės stebėjimo stotelės

2026 10 23
Dokumentinio filmo „Nuskendusi žemė“ pristatymas Klaipėdos kino teatre „Arlekinas“

Baltijos jūros dugne – prieš 12 tūkstančių metų nuskendusios žemės pėdsakai

2026 10 19
Audros pažeisti Lietuvos pajūrio kopagūbriai ir paplūdimiai

Audros niokoja Lietuvos pajūrį: Palangoje nuplautas paplūdimys, ardomos Kuršių nerijos kopos

2026 10 17
Architektė ir interjero dizainerė Justina Garbštė

Baltijos pajūrio įkvėptas lietuvės projektas pateko į tarptautinių dizaino varžytuvių finalą

2026 09 22
Gitanas Nausėda

Prezidentas: Šventosios uostas taps dar vienu langu į pasaulį

2026 09 11
Aplinkos tarša

Ministrė kabinetas pritarė taršos prevenciją griežtinančioms pataisoms

2026 09 02
Susitikimas su Pagirių bendruomene

Ministrė ir aplinkosaugininkai susitiko su Pagirių bendruomene dėl „Homanit Lietuva“ veiklos

2026 08 06
Masačusetso technologijos institutas

Vieno geriausių pasaulio universitetų tyrėja: „Mokslas tampa prasmingas, kai padeda žmonėms“

2026 08 05

Skaitytojų nuomonės:

  • Goldarbas, Lisovskis apie Prezidentas dalyvavo „Norinčiųjų koalicijos“ susitikime dėl Ukrainos
  • O. B. apie I. Vėgėlė pristatys „Piliečių Lietuvos“ programą: 11 įsipareigojimų Lietuvai
  • Didysis Brolis apie Prezidentas dalyvavo „Norinčiųjų koalicijos“ susitikime dėl Ukrainos
  • Ką gi apie I. Vėgėlė pristatys „Piliečių Lietuvos“ programą: 11 įsipareigojimų Lietuvai
  • Rimgaudas apie I. Vėgėlė pristatys „Piliečių Lietuvos“ programą: 11 įsipareigojimų Lietuvai
Kitas straipsnis
Medžiai | S. Žiūros nuotr.

Sotinėje didėja saugomų medžių atkuriamoji vertė

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

ket testai | fs25 mods | Refinansavimas | iPhone 16 Pro Max | gta 5 mods | DARBO SKELBIMAI | termogaminiai.lt

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Horoskopai
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai