Tęsiame pasakojimą apie Dariaus ir Girėno paminklą Pščelnike.
Laikui bėgant paminklo būklė prastėjo ir reikėjo pasirūpinti jo atnaujinimu.
1979 m. iškilmėse Dariaus ir Girėno žuvimo vietoje LVKD Paminklų apsaugos komisijos sekretorius Antanas Suraučius kalbėjo, kad Dariaus ir Girėno žygio 50-mečio proga reikia restauruoti paminklą.
Paklaustas, kieno lėšomis tai bus daroma, prasitarė, kad gal iš valstybės dotacijos Draugijai.
Čia pat susilaukė priekaištų.
Daugelio iškilmių dalyvių nuomone, Dariaus ir Girėno paminklas gali būti restauruotas tik lietuvių lėšomis.
Dar tą pačią dieną prie paminklo pradėtos rinkti aukos.
Taip prasidėjo rinkliava paminklo restauravimui, einamiesiems globos ir konservavimo darbams bei 50-mečio iškilmių rengimui.
Tais pačiais metais buvo suorganizuota rinkliava Ščecino, Gožovo, Slupsko, Vroclavo ir Gdansko lietuvių draugijos skyriuose.
Buvo kreiptasi į tautiečius Punsko ir Seinų krašte.
1980 m. gegužės 15 d. Draugijos valdybos pirmininkas J. S. Paransevičius, „Aušros“ redaktorius E. Petruškevičius ir Paminklų apsaugos komisijos sekretorius A. Suraučius Gožove susitiko su vaivadijos kultūros ir meno skyriaus direktoriumi E. Korbanu ir Gožovo vaivadijos paminklų konservatoriumi V. Chrostovskiu (W. Chrostowski).
Susitikimo metu buvo nutarta atlieti ir pritvirtinti prie paminklo bronzos raides, kurios karo metu buvo nuplėštos, atkurti sunaikinto koplytstulpio elementus, pastatyti aprašomąją lentą, kurioje trumpai būtų aprašytas lakūnų žygis ir tragiškas žuvimas, sutvarkyti miško kelius, vedančius prie paminklo.
Kažkuris iš lietuvių užsiminė, kad užrašą vokiečių kalba reikėtų pakeisti lenkišku, bet E. Korbanas pasipriešino.
Jam ryžtingai pritarė ir V. Chrostovskis, kuris siūlė atkurti užrašą tokį, koks jis yra buvęs.
Tikėtasi, kad 50-mečio iškilmėse dalyvaus aukščiausios valdžios atstovai iš Varšuvos ir Lietuvos (kaip per 25-mečio minėjimą).
Buvo baimintasi, ar tokios delegacijos atvažiuos į iškilmes su pamaldomis.
E. Korbanas priėmė tai labai paprastai, ir net pajuokavo
„Mišias galima laikyti pirmoje iškilmių dalyje, po jų būtų antra – pasaulietiška dalis… o jei valstybės valdžios atstovai neatvyks – mažas nuostolis, dar geriau – tada aukščiausia ir svarbiausia bus Gožovo vaivadijos valdžia.“
***
1980 metais LVKD gavo Lenkijos vidaus reikalų ministerijos leidimą organizuoti pinigų rinkliavą.
Apie tai Lenkijos lietuvių „Aušra“ rašė
„Malonu pranešti, kad aukų, skirtų Dariaus ir Girėno paminklo restauravimui rinkliava vyksta sėkmingai.
LVKD nariai reikalą suprato ir visiškai pritarė iškeltam sumanymui.
Pritarė ne šiaip žodžiais, bet dosnumu. Iki 1981 m. balandžio 13 d. surinkta 114.063 zl.“
Prie Dariaus ir Girėno paminklo restauravimo aukomis prisidėjo ir užsienio lietuviai.
Čikagoje aukų rinkliavą rengė albumo „Darius ir Girėnas 1933–1983“ autorius E. Jasiūnas.
Sunkiausia buvo atkurti paminklo užrašo raidžių šriftą.
Prie paminklo nebuvo nė vienos raidės.
Laimei, aptikta viena nuotrauka, kurioje, nors ne visai aiškiai, bet buvo matyti užrašas.
Iš tos nuotraukos savaitraščio „Krajobrazy“ grafikas Wiesław Osewski iš Suvalkų atkūrė raidžių šriftą ir pagamino šablonus.
Buvo tartasi su paminklo autoriumi V. Landsbergiu-Žemkalniu, kuris pateikė visą techninę informaciją, atsiuntė užrašų tekstus.
Nelengva buvo pagaminti raides iš bronzos keturiomis kalbomis. Iš viso reikėjo 400 ženklų.
Dariaus ir Girėno skrydžio per Atlantą 50-mečio iškilmių išvakarėse prie paminklo buvo pritvirtinti nauji metaliniai įrašai lietuvių, anglų, vokiečių ir lenkų kalbomis.
Padarytas naujas ąžuolinis koplytstulpis – tiksli senojo kopija (senasis nugabentas į Punsko muziejų).
Jį išdrožė Gožove gyvenantis skulptorius S. Tomaševskis (Tomaszewski).
Jis taip pat padarė aprašomąją lentą lenkų kalba ir 6 inkilėlius su lietuvių liaudies ornamentais.
Ąžuolą koplytstulpiui nemokamai davė girininkas P. Nievinskis (Niewiński).
50 metų Dariaus ir Girėno skrydžio sukakties proga buvo pagamintas varinis ženklelis pagal A. Glušausko projektą (jo išleidimu rūpinosi Jonas Želepienis).
A. Žemaitaičio pastangomis ir lėšomis buvo išleistas atminimo medalis.
V. Chrostovskio sumanymu, nuspręsta išleisti bukletą apie Dariaus ir Girėno žygį ir paminklą Pščelnike.
1981 m. liepos 19 d. įvyko 48-ųjų Dariaus ir Girėno skrydžio metinių minėjimas.
Apie jį „Aušros“ žurnalas rašė
„Pradžioje buvo laikomos lietuviškos mišios.
Po to Ščecino ratelio pirmininkas Jonas Želepienis nuoširdžiai sveikino gausiai susirinkusius sąskrydžio dalyvius.
Įvairiomis transporto priemonėmis atvyko Pajūrio lietuviai.
(…) Gausiai apsilankė tautiečiai iš Varšuvos, Vroclavo, Bidgoščiaus, (…) atvyko LVKD nariai iš Punsko, Seinų ir Suvalkų.
Dalyvavo mūsų kraštietis Vytautas Pečiulis iš Toronto.
Iš viso į sąskrydį atvyko per 500 žmonių.
Sąskrydžio metu Lietuvių tautos kultūros paminklų Lenkijoje apsaugos komiteto sekretorius Antanas Suraučius papasakojo apie Dariaus ir Girėno žygdarbį, padėkojo Mislibožo valsčiaus valdžiai ir girininkui P. Nievinskiui už paminklo globojimą. Iškilmes užbaigė meninė programa.
1982 m. minėjimas buvo kuklesnis.
Tai suprantama, – buvo rengiamasi 50-mečio iškilmėms, vyko paminklo restauravimo darbai.
***
Gožovo vaivadijos valdžia iš anksto numatė, kad atnaujinto lietuvių paminklo atidengimas bus visos apylinkės šventė.
Iškilmingas Dariaus ir Girėno skrydžio per Atlantą 50-mečio minėjimas įvyko 1983 m. liepos 17 d. Jame dalyvavo apie 2 tūkstančius žmonių iš Ščecino, Slupsko, Gdansko, Vroclavo, Bidgoščiaus, Varšuvos, Balstogės, Punsko, Seinų ir kitų Lenkijos miestų.
Buvo svečių iš Lietuvos, JAV, Kanados, Švedijos, Australijos.
Daugelis atvažiavo šventės išvakarėse, įsitaisė netoliese, kur Lenkijos kariuomenės dalinys buvo pastatęs palapinių miestelį.
36 minutės po pusiaunakčio prieš penkiasdešimt metų žuvusiųjų lakūnų pagerbti prie paminklo garbės sargybon stojo keturi Lenkijos kariuomenės kariai.
10 val. ryto prasidėjo iškilmingos mišios, kurias atnašavo kun. Alfonsas Jurkevičius iš Vroclavo ir kun. B. Kuculis iš Olštino.
13 valandą prasidėjo paminklo atidengimo iškilmės.
Prie paminklo atsistojo garbės sargyba
du kariai, du skautai ir dvi tautiškais drabužiais apsirengusios lietuvaitės.
Lietuvių visuomeninės kultūros draugijos centro valdybos sekretorius A. Nevulis nuoširdžiai padėkojo visiems, globojusiems paminklą praeityje, ir dabar jį prižiūrintiems, prisidėjusiems prie restauravimo savo aukomis ir darbais, ypač P. Niewińskiui, F. Švagždžiui ir jo žmonai, V. Milaševičiui, V. ir J. Žemaitaičiams ir J. Senvaičiui iš Stargardo, kuris daugelį metų ištisas dienas praleisdavo prie paminklo, sodino gėles, tvarkė aplinką, platino Dariaus ir Girėno paminklo nuotraukas.
Gožovo vicevaivada įteikė LVKD centro valdybai vaivadijos tarybos prezidiumo apdovanojimą – aukso garbės ženklą „Už nuopelnus Gožovo vaivadijai“.
Toks pat ženklas buvo įteiktas girininkui iš Dolsko P. Nievinskiui.
Už paminklo globą buvo apdovanoti
J. Senvaitis, A. Suraučius ir J. Žemaitaitis.
Lakūnų paminklas paskendo vainikuose ir įvairiaspalvių gėlių puokštėse.
Ant kaspinų buvo lietuviški ir lenkiški užrašai…
Iškilmės pasibaigė „Klumpės“ ir „Sūduvos“ meno kolektyvų pasirodymu.
***
55-ųjų metinių minėjimo proga į Pščelniką atskrido 5 lėktuvai su dvidešimčia aviatorių iš Vilniaus, atvyko nemažas būrys dviratininkų iš Lietuvos.
Apsilankė Nijolė Dariūtė, Vytautas Landsbergis-Žemkalnis.
Prie paminklo stovėjo karių, skautų ir tautiškais rūbais pasipuošusių merginų garbės sargyba.
Vietinės valdžios pastangomis iškilmių metu virš pušų ties paminklu skraidė lėktuvas, panašus į „Lituanicą“.
Jis numetė vainiką lietuvių lakūnams pagerbti.
Visas didvyrių paminklas skendo gėlėse ir ąžuolo lapų vainikuose.
58-ųjų metinių iškilmių dieną Pščelnikas vėl pasipuošė lietuviškais simboliais, miške aidėjo lietuviška šneka.
Jau liepos pradžioje iš Kauno atvažiavo klėtelės ir muziejaus įrengimo žinovai.
Miške greit išaugo lietuviška palapinių gyvenvietė.
Iškilmės prasidėjo šv. Mišiomis, kurias, giedant Punsko chorui, atnašavo kun. A. Rukšta.
Po pamaldų, Ščecino skyriaus pirmininko Jono Želepienio siūlymu, iškilmės virto mitingu už Lietuvos nepriklausomybę.
(Bus daugiau)
