Liepos 18 d. Čikagoje esanti Market Parko (Marquette Park) lietuvių bendruomenė išeivijoje gyvenančius lietuvius pakvietė į renginį paminėti S. Dariaus ir S. Girėno skrydžio per Atlantą 88-erių metų sukaktį ir pagerbti jų atminimą.
Renginį rengė JAV LB Marquette Parko Apylinės bendruomenė, Amerikos Lietuvių Inžinierių ir Architektų Sąjunga (ALIAS), Amerikos Lietuvių Taryba bei Lietuvos Šaulių Sąjunga Išeivijoje.
Renginys prasidėjo Švč. Mergelės Marijos Gimimo parapijos klebono kunigo Jauniaus Kelpšo aukojamomis šv. Mišiomis, kurių metu tikintieji buvo kviečiami gaivintis Dievo Žodžiu Dykumos tyloje ir prisimintas S. Dariaus ir S. Girėno žygdarbis bei dėkojama Dievui už jų iššūkį, tuomet išgarsinusį Lietuvą pasaulyje.
Pasibaigus šv. Mišioms pagerbti lakūnų atminimo šventės svečiai susirinko prie netoliese esančio S. Dariaus ir S. Girėno paminklo.
Generolo T. Daukanto jūrų, Baltijos jūrų bei Klaipėdos jūrų kuopų šauliams įžygiavus į aikštę nešant prie paminklo Jungtinių Amerikos Valstijų, Lietuvos Respublikos bei Lietuvos Šaulių Sąjungos Išeivijoje vėliavas buvo iškilmingai padėtas lakūnų didvyriškam žygiui atminti skirtas vainikas.
Sugiedojus Jungtinių Amerikos Valstijų ir Lietuvos valstybės himnus renginio dalyvius pasveikino LR Generalinio konsulato Čikagoje vicekonsulas Robertas Naudžiūnas. Vėliau į susirinkusiuosius kreipėsi Lietuvos Šaulių Sąjungos Išeivijoje vado pavaduotoja Roma Bikulčius ir Vidurio Vakarų apygardos atstovas Algimantas Barniškis.
Amerikos Lietuvių Tarybos pirmininkas Saulius Kuprys sveikinimo kalboje pabrėžė, kad šiandien, prisimindami mūsų didvyrių drąsą ir ryžtą siekiant kilnaus tikslo, ypatingai didžiuojamės jų pergale ir nemirtingumu.
Šią renginio dalį užbaigė Market Parko lietuvių bendruomenės pirmininkė Auksuolė Marciulevičienė perskaičiusi S. Dariaus ir S. Girėno Testamentą.
Lietuvos Šaulių Sąjungos Išeivijoje šauliams išžygiavus iš aikštės su vėliavomis, renginio dalyviai įsiamžino bendroje nuotraukoje bei buvo pakviesti grįžti į bendruomenės salę, kur visų laukė ALIAS atstovo inž. Rimanto A. Kunčo-Žemaitaičio pranešimas „S. Dariaus ir S. Girėno skrydžio vaidmuo, atsispindintis pasaulio kartografijoje ir filatelijoje”.
Tęsiant renginį LR Generalinio konsulato Čikagoje vicekonsulas R. Naudžiūnas padėkojo JAV LB Market parko apylinkės bendruomenei ir Mergelės Marijos Gimimo parapijai už istorinės atminties saugojimą bei trumpai pristatė LR Generalinio konsulato Čikagoje veiklą.
Po Švč. Mergelės Marijos Gimimo parapijos klebono kunigo Jauniaus Kelpšo sveikinimo žodžio ir palaiminimo renginio dalyviai būrėsi prie salėje pranešėjo eksponuojamų istorinių dokumentų, medalių, pašto ženklų bei vokų parodos ir fotografavosi paeiliui ranka prisiliesdami prie voko su originaliais S. Dariaus ir S. Girėno parašais, rastais Soldino apylinkėje Vokietijoje, sudužusiame lėktuve „Lituanica“.
Pranešimui prasidėjus prelegentas klausytojams išdalijo 70-osioms „Lituanica“ skrydžio metinėms paminėti savo paties išleisto voko, atspauduoto JAV pašto sukurtu tos dienos proginiu atspaudu, kopiją ir aprašymą, Filatelistų draugijos „Lietuva“ 2003 m. pristatytus parodoje LITHPEX XXIX STA, Chicago.
Primenant, kad legendinis lakūnas Steponas Darius buvo žinomas kaip veiklus Klaipėdos krašto prijungimo prie respublikos dalyvis, prelegentas pristatė pirmuosius Lietuvos pašto leistus serijos „Angelas” pašto ženklus, esančius jo rinkinyje, kuriuose Lietuvos žemėlapyje rodomos valstybės sienos sutampa su buvusį administracinį Sovietų sąjungos vienetą (dalį istorinės Lietuvos) žyminčiomis sienomis, Lietuvą reokupavus Sovietų sąjungai.
Šioje pašto ženklų serijoje Lietuvos valstybės siena, einanti ties Klaipėda, tarsi nutrūksta neapimdama Klaipėdos krašto, atrodytų nesuprantamai netelpančio pašto ženkle.
Susidaro įspūdis, kad toks sprendimas nebuvo atsitiktinis – pašto ženklo užribyje atsidūrusi krašto dalis vaizdiškai tampa tarsi mistinė, neegzistuojanti, pasąmonėje jai nejučia priskiriama vieta kitoje erdvėje.
Pranešimo metu svečius sukaustė pranešėjo pasakojimas kaip 1945 metais tėvai, bėgdami į Vakarus, apsistojo Sulimeže (lenk. Sulimerz), apie 8 kilometrus nuo Zoldino (vok. Soldin) miško – S. Dariaus ir S. Girėno žuvimo vietos, tikėdamiesi, kad pasilieka Vokietijoje, vėliau apsigyveno Lipėnuose (lenk. Lipiany).
S. Dariaus ir S. Girėno žuvimo vietoje įrengta aikštė buvo tose apylinkėse gyvenusių lietuvių nuolatinė susibūrimų vieta – čia buvo švenčiamos Lietuvos valstybinės šventės, giedamas himnas.
Dalijantis jautriais prisiminimais, kaip Žemaitaičių šeima, kartu su Felikso ir Jadvygos Švagždžių šeima, kuri žinoma kaip išgelbėjusi paminklą sovietinės kariuomenės kareiviams rengiantis jį išsprogdinti, buvo vieni tų, kurie tvarkydavo žuvimo vietoje įrengtą aikštę – plaudavo paminklą, granito suolus, tvoras – salėjo nuvilnijo plojimai.
Prelegento įsitikinimu, „Lituanica“ skrydis buvo vienas tiksliausių tuometinių skrydžių visoje aviacijos istorijoje, galėjęs prilygti tik JAV aviatoriaus, rašytojo, išradėjo bei tyrinėtojo Č. A. Lindbergo skrydžiui.
Svarbia lakūnų žūties priežastimi laikoma tai, kad Soldino (19 km į š. rytus) kaiminystėje esančioje Berlinchen (dabar Barlinek) gyvenvietėje, kuri buvo Lenkijos pasienio, vadinamo Dancigo koridoriumi, ruožas, veikė sustiprintos priešlėktuvinės gynybos dalinys, taigi pasienio sargyba vykdė įsakymą šaudyti į kiekvieną Vokietijos sieną kirtusį orlaivį, kas ir tapo S. Dariaus ir S. Girėno žūties priežastimi.
Po pranešimo šventės svečiai, nejučia įsitraukę į nesibaigiančias diskusijas apie legendinių lakūnų skrydį, neskubėjo skirstytis: „Sužinojau daug aplinkybių, kurių mes, pilotai, smulkiai nežinojome.
Tačiau ši tema – tai mūsų gyvenimo dalis, ir iš naujo priverčia sukelti drebulį širdyje“, – pripažino pilotas sklandytojas Jonas Subata.
Autorė yra „Dirvos“ korespondentė
