Kaitrios saulės ir šilto oro išsiilgę Lietuvos gyventojai įpusėjus vasarai kartu su atžalomis aktyviai traukia į šiltuosius kraštus. Nors iš lietuviškos vasaros per kelias valandas persikelti į kaitrą yra malonu, tačiau drastiškus temperatūros ir klimato pokyčius atlaiko ne kiekvieno vaiko kūnas. Žinovai pataria, kaip pasiruošti kelionei su vaikais, kad užsienyje atostogų įspūdžių negadintų nemalonumai.
„Jei su visa šeima ketinate atostogauti svetur, prieš įsigydami kelionę ar planuodami maršrutą savarankiškai, turėtumėte pasirūpinti keliais itin svarbiais paruošiamaisiais darbais. Prieš renkantis atostogų vietą, reikėtų susipažinti su reikalavimais dėl svečioje šalyje būtinų dokumentų ir įsitikinti, ar visi jie yra tvarkingi bei galiojantys. Taip pat svarbu pasirūpinti reikalingais skiepais, jei vykstama išvykstama į egzotiškas šalis“, – sako draudimo bendrovės „Gjensidige“ Žalų departamento vadovė Baltijos šalims Viktorija Katilienė.
Pasak draudimo bendrovės atstovės, planuojant kelionę, svarbu išsiaiškinti, kokie papildomi patogumai ar supaprastinti procesai oro uostuose taikomi keliautojams su vaikais. Pavyzdžiui, pagalba užkopiant laiptais į lėktuvą ar galimybė atlikti saugos patikrą be eilės. Be to, pasak V. Katilienės, oro uostuose galima pasinaudoti nemokamais vaikiškais vežimėliais ir vaiko priežiūros kambariais.
Draudikė taip pat pataria pasinaudoti išankstinėmis paslaugomis ten, kur kelionės metu gali tekti gaišti laiką eilėse. „Iš anksto galima sumokėti mokesčius už kelius, įsigyti bilietus į lankytinus objektus arba užsisakyti nakvynės vietas, jei keliaujant automobiliu jas suplanavote keisti“, – tvirtina draudimo bendrovės atstovė.
Ji atkreipia dėmesį, kad leidžiantis į atostogų kelionę automobiliu, vaikai privalo būti vežami jiems pagal ūgį ir svorį pritaikytose automobilinėse kėdutėse. „Ji turi būti stabiliai pritvirtina, o vaikas joje – prisegtas saugos diržu. Kas 2-3 valandas reikėtų sustoti poilsiui skirtose aikštelėse ir leisti vaikams pajudėti. Reguliarios pertraukos keliaujant prisidės prie geros vaikų savijautos“, – pabrėžia V. Katilienė.
Vaikus pakerta saulė ir virusai
Draudikės teigimu, išvykę į užsienį mažieji keliautojai, deja, neišvengia susirgimų: „Gjensidige“ duomenys rodo, kad daugiau nei penktadalį visų atlygintų medicininių išlaidų sudaro užsienyje vaikų patirti nelaimingi atsitikimai ir ligos.
„Šiemet vaikai kelionėse dažniausiai serga ausų uždegimu, taip pat dažni tonzilitai, bronchitai ir kvėpavimo takų infekcijos. Šios ligos sudaro trečdalį visų vaikų draudžiamųjų įvykių užsienyje. Virškinimo problemos ir virusai šiemet yra kiek retesni nei peršalimo ligos, tačiau skirtumas – nedidelis. Dažnai vaikus užsienyje užklumpa dermatitai, dilgėlinės ar ūmios alerginės reakcijos“, – kalba draudimo bendrovės atstovė.
Jos teigimu, nelaimingi atsitikimai užsienyje tokie patys dažni kaip ir vaikų ligos. „Traumos prie baseino, jūros ežių įdūrimai, vabzdžių įkandimai, kaulų lūžiai dažniausiai apkartina mažųjų keliautojų atostogas. Taip pat dažnai į šiltuosius kraštus nuvykę vaikai patiria šilumos smūgius arba perkaitimą saulėje“, – kalba V. Katilienė.
Anot V.Katilienės, vaikų sveikatos problemos dažniausiai užklumpa Turkijos, Egipto ir kituose Lietuvos šeimų pamėgtuose kurortuose. „Gjensidige“ duomenimis, stipriausiai kelionėse suserga kūdikiai, o dažniausiai – vaikai iki penkerių metų amžiaus.
Dėmesys maistui – tėvų atsakomybė
Šeimos gydytojas Julius Dabkus atkreipia dėmesį, kad kelionės į užsienio šalis vaikams, ypač mažamečiams, neretai kelia stresą. Dėl to, pasak J. Dabkaus, pavojai jų sveikatai dar labiau išauga, tačiau, jo teigimu, tai nėra priežastis atsisakyti išvykos į svečią šalį. Mediko teigimu, svarbiausia – jai tinkamai pasiruošti.
Pasak J. Dabkaus, į pietų šalis išvykę tėvai dažnai neįvertina saulės keliamo pavojaus vaikų sveikatai. „Nors saulė yra įvairių ligų profilaktikai būtino vitamino D šaltinis, buvimas tiesioginiuose saulės spinduliuose gali būti žalingas. Jis kelia saulės smūgio ir nudegimo riziką. Jei planuojate, kad vaikas bus saulėje, naudokite kremus su 50+SPF apsauga, nepamirškite natūralaus pluošto galvos apdangalų ir girdykite pakankamai nešaltų skysčių. Nuo 11 iki 16 val. saulė yra aktyviausia, todėl šiomis valandomis reikėtų būti itin atsargiems – vaikai neturėtų ilgai leisti laiko saulėje, reikėtų kuo dažniau rinktis buvimą pavėsyje“, – pataria šeimos gydytojas.
Medikas pastebi, kad vaikai per mažai geria vandens, o jei ir geria, tai yra saldinti ir gazuoti gėrimai, sultys iš koncentrato, o ne vanduo. „Gazuoti gėrimai skatina šlapimo išsiskyrimą – vadinasi, jie vers dažnai šlapintis, o organizmo skysčių poreikis patenkintas nebus, todėl vaiko kūno tinkamą būklę geriausiai gali palaikyti tik vanduo. Per dieną vasaros laikotarpius vaikas turėtų išgerti 30 ml vandens 1 kg jo kūno masės. Vadinasi, jei penkerių metų vaikas sveria 20 kg, per dieną jis turėtų išgerti mažiausiai tris stiklines vandens“, – pabrėžia J. Dabkus.
Jis pataria itin atidžiai rinktis vaikams užsienyje duodamus maisto produktus. „Neįprasti užsienio virtuvės patiekalai vaikui gali sukelti stiprią virškinimo disfunkciją, dėl kurios jo organizmas gali netekti daug skysčių ar elektrolitų. Tėvai turėtų pasirūpinti, kad kelionėje atžala galėtų valgyti maistą, kuo artimesnį tam, kurį jis įprastai renkasi namuose. Norint išvengti susirgimų, reikėtų atsisakyti pirmą kartą matomų patiekalų ar egzotiškų maisto produktų ragavimo“, – tvirtina J. Dabkus.
Oro kondicionieriai – peršalimo sąjungininkai
Jis primena, kad viršutinių kvėpavimo takų ligas dažniausiai sukelia virusai, o daliai jų maži vaikai nėra atsparūs net ir vasarą. „Iki trejų metų amžiaus jokių lėtinių ligų neturintis sveikas vaikas viršutinių kvėpavimo takų ligomis gali sirgti 8–10 kartų per metus. Jei norime to išvengti, pasaugokime vaikus nuo didelio temperatūrų skirtumo patalpose, transporto priemonėje ir lauke. Suprakaitavus nereikėtų gerti stipriai atšaldytų gėrimų ir vengti ledukų“, – kalba šeimos gydytojas.
J. Dabkus rekomenduoja ir itin atidžiai įvertinti vaiko polinkį į alerginius susirgimus. „Nors kelionės į svečias šalis alergijų nesukelia, tačiau labai tikėtina, kad pasikeitusi aplinka, vaiko emocinė būklė bei nuovargis gali išprovokuoti alergijų, kurias vaikas turi, paūmėjimą. „Todėl odos priežiūrai, vaikui leidžiant laiką paplūdimyje ar prie baseino, skirkite ypatingą dėmesį. Stenkitės apsisaugoti nuo kontakto su nežinomais augalais, pasisaugokite vabzdžių įgėlimo ar sąlyčio su vandens bei sausumos gyvūnais“, – sako šeimos gydytojas.
Jis džiaugiasi pandemijos metu įgytais tėvų įgūdžiais dezinfekuoti savo pačių ir vaikų rankas. „Per nešvarias rankas, į burną dedamus daiktus ir artimą kontaktą su ligos nešiotojais vaikai užsienyje užsikrečia virusais ir infekcijomis. Todėl rankų plovimas su muilu arba jų dezinfekavimas – ypač svarbus tiems, kurie atostogaujant užsienyje nori kuo labiau sumažinti susirgimų rizikas“, – pabrėžia J. Dabkus.
