Praktiški patarimai atostogaujantiems su vaikais

Kad po atostogų užsienyje su mažaisiais sugrįžtumėte iš tikrųjų pailsėję, pravers su vaikais jau ne pirmą kartą keliaujančiųjų patarimai. O psichologas pataria iš anksto ruošti vaikus su atostogomis svečioje šalyje susijusiems pokyčiams, mat, pasirodo, mažieji nėra linkę be kovos keisti savo kasdienes rutinas.

Su vaikais dėl atostogų reikia susitarti

Kaip namie, taip ir per atostogas vaikams labai svarbu įprastas mitybos režimas bei maisto gaminiai, valgiai. Tad labai gali būti, jog bandydami pamaitinti vaiką svečioje šalyje, kur daug kas – tiesiog kitaip, gausite derėtis dėl kiekvieno kąsnio.

Vilniaus Antakalnio poliklinikos psichologė Lina Kalinauskienė tėvams pataria iš anksto apgalvoti, ką vaikas galėtų valgyti svečioje šalyje. „Maži vaikai mėgsta rutiną, įprastus dalykus – jiems tai suteikia saugumo. Todėl bus labai naudinga jei jau prieš vykdami atostogų papasakosite vaikui apie būsimus aplinkos, tame tarpe ir valgiaraščio, pasikeitimus”, – sakė L. Kalinauskienė.

Jai pritarėį sūnų Patriką (6 m.) auginanti Rūta Didžbalienė. Ji pastebi, jog dažniausiai vaikai vengia įmantrių ir jų racionui neįprastų patiekalų, pavyzdžiui, sočių, sunkių valgių iš daugybės įvairių tarpusavyje sumaišytų ingredientų. Taip pat, anot Rūtos, vaikui sunkiai įsiūlysite gausiai prieskoniuotą ar riebiais, specifinį skonį turinčiais padažais sulaistytą maistą.

„Lėkštės turinys turi būti konkretus ir aiškus. Vis dėlto retas vaikas atsisakys įdomiai, kūrybingai pateiktų patiekalų, pvz., kuomet lėkštėje šypsosi iš maisto sudėliotas veidelis. Vaikui labai patiks ir jei bus suteikta galimybė ne tik išsirinkti maistą, bet ir pačiam, be suaugusiųjų pagalbos, jį įsidėti“, – pastebėjo Rūta.

Ieškokite viešbučio su maitinimu vaikams

„Į šeimų poilsį orientuotuose viešbučiuose dažniausiai rasite tradicinį vaikams skirto maisto stalą, kuris bus dar ir kiek žemesnis tam, kad vaiko nereikėtų kelti ir jis pats galėtų maistą ir apžiūrėti, ir jį pasiekti, – sakė tarptautinio kelionių rengėjo su visuomene ir rinkodaros skyriaus vadovė Inga Aukštuolytė. – Dažniausiai tai būna vaikams gerai pažįstamas, todėl ir gana lengvai įsiūlomas, maistas bei patiekalai: gruzdintos bulvytės, dešrelės, picos, makaronai ir pan. Kūdikiams ir alergiškiems vaikams būna ir garuose paruošto maisto. Rečiau, bet galima rasti ir virtoms daržovėms susmulkinti skirtą trintuvę, taip pat jau paruoštų vaikiškų tyrelių“.

Vis dėlto kelionių rengėjaus atstovė pastebėjo, kad viešbutis viešbučiui nelygu ir maitinimu reikėtų pasidomėti dar prieš pasirenkant viešbutį.

Beje, gerų viešbučių restoranuose siūlomas įspūdingas šviežių vaisių asortimentas, o tai – ne tik vitaminų šaltinis imunitetui stiprinti, bet ir nepamainomas užkandis, todėl eidami į paplūdimį būtinai įsimeskite obuolį ar bananą, kad vaikui netikėtai išalkus nereikėtų skubėti atgal į viešbutį.

Kaip išmokyti vaiką nepaklysti?

Per atostogos svetur vaikas atsiduria nepažįstamoje aplinkoje. Net jei tai – tik viešbučio teritorija. Kad tikimybė pasiklysti būtų mažesnė, psichologė L. Kalinauskienė siūlo dar kambaryje, kuriame apsistota, susitarti su vaiku dėl elgesio taisyklių: „Taip pat rekomenduojama aptarti ir pasekmes, kurios būtų jei vaikas susitarimo nesilaikytų“.

Jei vaikas jau bent kiek didesnis, pamėginkite sutarti su juo konkrečią vietą, kur susitiksite jei šis pasimestų. Labiausiai tam tinka gerai matomas, iš visų pusių prieinamas objektas, pvz., vartai ar skulptūra, fontanas ar tiesiog viešbučio vestibiulis. L. Kalinauskienė  pataria paprašyti vaiko pakartoti sutartą planą: „Kad vaikas geriau įsimintų apie ką kalbėta, užduokite jam konkrečių klausimų, kaip antai: kokiam žmogui tu parodysi užrašą su mano telefono numeriu? Pasimetęs stovėsi vietoje ar eisi manęs ieškoti ir t. t.? Tikėtina, jog pamokytas kaip elgtis pasimetus, vaikas išsigąs mažiau ir sugebės kreiptis pagalbos.

„Per atostogas vaiko iš akių stengiuosi nepaleisti, vis dėlto dėl visa pikta ant rankos visada užrašau kambario numerį – jei kartais Patrikas užsižaidęs nubėgtų per toli ir pasimestų“, – patirtimi dalijosi R. Didžbalienė.

Jei vaikas didesnis, atostogas jau galima išnaudoti jo savarankiškumo, praktinių įgūdžių ugdymui. Pavyzdžiui, jau su kiek vyresniu Vakariu (10) atostogaujanti Inga Kvaraciejienė sakė, kad eidama pirkti lauktuvių namiškiams, visada duodanti pinigų ir sūnui – smulkioms išlaidoms. „Taip jam nebereikia kiekvieną kartą prašyti pinigų ledams ar saldainiui. Taip pat tai puikus būdas pramokti svetimos kalbos bandant susikalbėti su pardavėju, mokytis taupyti“, – sakė Inga.

Nuo kokio amžiaus vykti į ekskursijas?

„Dažna į užsienį atostogų nuvykusi šeima, ypač – suaugusieji, tikisi ne tik pailsėti, bet ir pamatyti ką įdomaus – praplėsti akiratį ar parsivežti naujų patirčių. Vis dėlto tolimesni išėjimai iš viešbučio ar net ekskursijos turėtų būti planuojamos pagal jauniausio keliautojo – vaiko – galimybes“, – patarė kelionių rengėjo atstovė. Tolimesniems pasivaikščiojimams ar išvykoms galima ryžtis su jau bent kiek didesniu vaiku arba, priešingai, su kūdikiu iki vienerių metų, kai viskas, ko jam reikia, yra mama.

„Žmogus pajėgus prisiminti įvykių fragmentus maždaug nuo 2 metų amžiaus. Tad šiuo atveju, ko gero, svarbiausia yra ne tai, kad vaikas atsimins kokią nors istorinę vietą, bet tai, kad patirs atradimo, pažinimo džiaugsmą ir smagiai pabus su tėvais. Todėl renkantis pažintines ekskursijas patariama pirmenybę teikti trumpesnėms išvykoms, kurių programoje numatytas laikas poilsiui, pavalgymui“, – sakė L. Kalinauskienė.

Planuojant atostogų veiklas, psichologė pataria bet kokiems užsiėmimams numatyti daugiau laiko nei paprastai. „Mažam vaikui kitoje šalyje įdomu ir nauja atrodo viskas: akmenukai, vabzdžiai, šaligatvio plytelės, todėl jis gali norėti dažniau stabtelėti ir patyrinėti įvairius dalykus, kurie suaugusiajam gali pasirodyti neverti susidomėjimo ar laiko“, – pastebėjo L. Kalinauskienė.

Taip pat psichologė patarė pagalvoti, ar verta mėginti aplankyti per dieną ar kelionę kuo daugiau – vaikas gali pavargti ir nuo teigiamų įspūdžių.