Geopolitinė padėtis
JAV prezidentas Džo Baidenas nusileido Londone vėlai sekmadienį pakeliui į NATO aukščiausiojo lygio susitikimą Lietuvoje. Planuojama, kad šiandien jis susitiks su R. Sunaku, o po to vyks į Vindzoro pilį pasišnekučiuoti su karaliumi Karoliu III pirmą kartą po karalienės Elžbietos II laidotuvių rugsėjo mėnesį.
Nežiūrint skambių antraščių ir lipšnių šypsenų, realybė neatrodo tokia graži. Tiek Džo Baidenas, tie R. Sunakas bandys susiderinti pozicijas prieš pakeliant sparnus į Vilnių.
Abi valstybės yra tarp didžiausių karinės ir kitos paramos tiekėjų Kijevui, bet jų retorika ir pozicija išsiskiria, tuo dar daugiau įnešant chaoso į Aljanso vienybę.
Pagrindinis klausimas yra Ukrainos narystė NATO. Jo vadovai dar 2008 m. pažadėjo, kad Ukraina galiausiai taps NATO nare, tačiau, nepaisant nuolatinių prezidento Volodymyro Zelenskio prašymų, iki šio laiko nenustatė veiksmų plano.
„Šioje srityje JAV yra šiek tiek neryžtingesnės nei daugelis kitų NATO sąjungininkių“, – sakė Londono universitetinio koledžo JAV politikos centro viena iš direktorių Džuli Norman (Julie Norman). „Prieš pradedant visą (NATO) susitikimą, gali būti surengtos uždaros diskusijos apie tai, kokia yra Jungtinės Karalystės pozicija šiuo klausimu.“
Ji pridūrė, kad „jei kas nors ir yra, tai Jungtinė Karalystė šiek tiek pirmauja dėl kai kurių karinių įsipareigojimų“, ragindama Džo Baideno administraciją imtis tolesnių veiksmų, įskaitant tankus ir tarptautines pastangas suteikti Ukrainai naikintuvus F-16.
Be to, Rusijos džiaugsmui, JAV ir Džo Baidenas susidūrė su sąjungininkų, nerimu dėl savo sprendimo suteikti Ukrainai kasetinių bombų, kurios yra uždraustos pagal konvenciją, pasirašytą daugiau kaip 120 šalių, įskaitant pačią Didžiąją Britaniją.
Prieš nusileidžiant galingiausios šalies vadovo lėktuvui, JK premjeras, paklaustas apie JAV sprendimą pareiškė, kad Didžioji Britanija „neskatina jų naudoti“.
Žibalo į vienybę ardančią ugnį kliustelėjo ir JAV prezidentas interviu CNN sakydamas: „Nemanau, kad ji (Ukraina) pasirengusi narystei NATO“. Jis sakė, kad norint įstoti į NATO reikia, jog šalys „atitiktų visus reikalavimus, pradedant demokratizacija ir baigiant daugeliu kitų klausimų“.
JAV vadovo manymu, Jungtinės Valstijos turėtų teikti ilgalaikę saugumo pagalbą Ukrainai – „gebėjimą apsiginti“ – kaip tai daro su Izraeliu.
Tačiau toks pareiškimas daugelio apžvalgininkų buvo sutiktas kaip veidmainystė ir lyderystės stoka. Tuoj buvo ištrauktas Turkijos pavyzdys, kaip visiškai neatitinkantis minėtų reikalavimų, beje, turint galvoje ne tik įšaldytą Kipro konfliktą.
Jie, kaip ir mes, tvirtina, kad Ukrainos priėmimas į NATO būtų prieš daugelį metų duoto pažado įvykdymas ir būtinas žingsnis siekiant atgrasyti Rusiją nuo agresijos Rytų Europoje.
Tačiau kiti politologai ir taikos apologetai mano, kad Ukrainos priėmimas į Aljansą Rusijos būtų laikomas provokacija, galinčia peraugti į dar platesnį konfliktą, kuris padėtų pagrindus branduoliniam karui.
Būtent šio požiūrio laikosi galingiausios NATO valstybės ir pačios JAV, Didžiajai Britanijai svyruojant šiuo klausimu.
Stipriausiam pasaulyje saugumo aljansui sunkiai sekasi susitarti ir dėl Švedijos priėmimo 32-ąją nare.
Valstybių narių karinės išlaidos atsilieka nuo ilgalaikių tikslų. Nepavykus rasti kompromiso dėl to, kas turėtų tapti kitu NATO vadovu, dabartinio generalinio sekretoriaus kadencija buvo pratęsta dar vieneriems metams.
Visa tai, deja, rodo, kad NATO, kurį suvienijo Rusijos ir Baltarusijos invazija į Ukrainą, galingas ir vieningas yra tik pozuojant prieš kameras.
Už blizgančių dekoracijų paslėptas komos ištiktas iš įvairių dalių sulipdytas frankenšteino kūnas, kurį bandoma vilgyti ramunėlių kompresais ir prikelti Vilniaus susitikimui.
Baidyklės laukuose, žinoma, kažkiek gąsdina žvirblius ir varnas. Iki to laiko, kol jie neįsitikina jų bejėgiškumu.
Ukrainos prezidentas tą puikiai suvokia ir iki paskutinės minutės delsia paskelbti, ar dalyvaus NATO viršūnių susitikime.
„Oskaro“ verta vaidyba, išlaikant įtampą audringiems publikos plojimams minios ant rankų nešiojamam aktoriui netikėtai pasirodant scenoje, mums regisi, gali pridaryti daugiau politinės žalos nei naudos.
Nežiūrint visų Aljanso nesutarimų, V. Zelenskio neatvykimas į Vilnių būtų nedovanotina klaida.
Be Vakarų, be NATO šalių pagalbos, skausminga Ukrainos agonija netruktų persikelti ir į Kijevą.
Reikšmingi postūmiai
Ukrainos kariuomenės prasiveržimas prie sienos su Rusijos okupuotu Krymu gali priversti V. Putiną ieškoti dialogo su civilizuotu pasauliu, mano V. Zelenskis.
Duodamas interviu „ABC News“, jis nepaneigė „Washington Post“ informacijos apie CŽA vadovo Viljamo Biornso kelionės į Ukrainą detales.
Žurnalistų teigimu, pareigūnai jam pasakojo norintys iki rudens deokupuoti didžiąją dalį teritorijos, perkelti artileriją ir raketų sistemas prie pusiasalio sienos ir priversti V. Putiną pradėti derybas.
„Na, tai visiškai aiški, logiška retorika, kad tą akimirką, kai Ukraina pasieks administracinę sieną su laikinai okupuotu Ukrainos pusiasaliu, Krymu, labai tikėtina, kad Putinas bus priverstas ieškoti dialogo su civilizuotu pasauliu, kitaip nei prieš visišką invaziją, nes jis bus susilpnintas“, – sakė V. Zelenskis.
Šis pareiškimas reiškia, kad V. Zelenskio administracija taip pat dėlioja galimus eigos variantus, ir vienas iš jų – derybos su Rusija neišlaisvinus Krymo.
Gynybos pajėgos išlaisvino dar 24 kvadratinius kilometrus Bachmuto kryptimi. Ukrainos generalinio štabo atstovas Andrijus Kovaliovas sakė, kad šiuo metu gynėjai įsitvirtina naujose linijose ir artilerija smogia į rusų pozicijas.
Tuo tarpu driskiai „priešinasi, perkelia dalinius ir karius, aktyviai naudoja savo rezervus. Čia tęsiasi smarkios kovos“, – pridūrė jis.
Ukrainos pietuose Berdiansko ir Melitopolio kryptimis bendras pasistūmėjimo plotas yra 169 kvadratiniai kilometrai. Per savaitę šiomis kryptimis į priekį pavyko pasistūmėti daugiau kaip 1 kilometrą.
Rusijos teroristai įvykdė dar vieną karo nusikaltimą fronto linijoje esančiame Orechove – valdoma aviacine bomba smogė į gyvenamąjį rajoną tuo metu, kai buvo dalinama humanitarinė pagalba.
Zaporožės srities karinės administracijos vadovas Jurijus Malaško sakė, kad „keturi žmonės žuvo vietoje: 43, 45, 47 metų moterys ir 47 metų vyras. Vienuolika civilių su įvairaus sunkumo sužeidimais paguldyti į ligoninę“, – pažymėjo jis.
Driskiai iš viso sudavė 36 tikslinius smūgius dešimčiai taikių Zaporožės srities gyvenviečių: salvinių raketinės ugnies sistemų 5 kartus apšaudytos Levadnojė ir Novodovarovka, 30 artilerijos smūgių suduota į Guliajpole, Železnoje, Novodanilovkos, Olgovskojės, Červonijos, Malinovkos gyvenvietes.
Karo nusikaltimai nesiliaus, nes bet koks Vakarų silpnumas ir kartojimas apie nenorą eskaluoti konfliktą yra tiesioginis kvietimas fiureriui Putinui nesustoti.
Trumpai
„JAV neturi nieko bendra su Turkijos vykdytu „Azovstal“ vadų perdavimu Ukrainai“, – pareiškė prezidento patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Džeikas Salivanas. „Mes tame nedalyvavome. Ir negalime komentuoti, ko Erdoganas tokiu būdu siekė“, – sakė jis.
Turkijos valdytojas R. T. Erdoganas paprašė Europos Sąjungos vadovų aiškiai ir tvirtai išreikšti paramą Turkijos stojimui į Europos Sąjungą.
Kažkodėl jis paskambino JAV prezidentui ir pasakė Džo Baidenui apie savo norą atgaivinti Turkijos stojimo į ES procesą, taip pat susitarė individualiai susitikti NATO aukščiausiojo lygio susitikime ir išsamiai aptarti abiejų šalių santykius.
Vakar rusų priešlėktuvinė gynyba virš Briansko srities numušė dvi raketas, kurių viena visiškai sunaikino lentpjūvę.
Rusų propagandos mašina ėmė platinti vaizdo įrašą, kuriame iš pradžių teigė, kad tai esą buvo britų raketos „Storm Shadow“ ir jos skrido sunaikinti Smolensko AE. Girtuoklis D. Medvedevas iš karto pasiūlė, kad, jei pasitvirtintų atominės elektrinės užpuolimas, būtų apšaudytos visos atominės elektrinės Ukrainoje ir Rytų Europoje.
O propagandistai suskubo rašyti, kad Ukraina pažadėjo nenaudoti NATO ginklų, kad užpultų objektus Rusijoje. Tačiau iš vaizdo įraše matomos raketos plačiais masyviais trikampiais sparnais ir masyviais galiniais sparneliais galima daryti išvadą, kad tai – pačių rusų X-22, kurias driskiai aktyviai naudoja Ukrainai bombarduoti.
Ukraina patvirtino, kad prieš metus atakavo Kerčės tiltą, jungiantį žemyninę Rusiją su okupuotu Krymo pusiasaliu.
Netrukus Kremliaus balvonai paskelbė, kad virš tilto numušė sparnuotąją ukrainiečių raketą. Per keletą valandų, prie tilto susiformavo tūkstančio automobilių spūstis. Rusų turistams netikėtai baigėsi noras „atostogauti“ užgrobtoje žemėje.
Lietuvoje
Tauta sulaikius kvėpavimą laukia didžiausio per pastarąjį dešimtmetį šou. Vilnius pasipuošęs, pasidažęs lūpas laukia galingiausių demokratinių valstybių vadovų.
Svarstoma, kas ir kaip, kur ir su kuo miegos, apsirengs, ką valgys, ką gers. Ar patiks vaivorykštės perėja, kur bus Celafonas, kiek daug, ar ne per daug, o gal mažai Ukrainos vėliavų Vilniuje iškabinta.
Publikai reikia reginių, detalių, gandų. Minia ošia vien nuo minties, kad JAV prezidentas sakys „viešą kalbą“ – koks oksimoronas – Vilniuje.
Ar pasirodys Zelenskis? O Arestovyčius?
Jau ketvirtadienį viskas praeis. Ir minia lauks kito blizgučio, kaip šarka, žaidžianti su stiklo šuke.
Ir mums labai smagu. Vilnius ir Lietuva bus pasaulio dėmesio centre. Pareiškimai, kalbos, rankų paspaudimai, šypsenos. CNN ir Reuters, Al Jazeera ir New York Times.
Malonu būti matomu, minimu, svarbiu.
Ypatingas ačiū nuolatiniams rėmėjams „DT Artelė“ ir Lietuvos aludarių gildijai. Dėkojame savo skaitytojams už palaikymą. Svarbu ne tai, kokia suma paremiat, svarbus Jūsų dėmesys ir dėkingumas. Nuoroda paramai: https://tinyurl.com/noriuparemti
