Širdis – gyvenimo variklis, todėl ja rūpintis būtina tinkamai ir nuolatos. Deja, širdies kraujagyslių ligos – vis dar dažniausia mirties priežastis Lietuvoje. Šiaulių „Kardiolitos klinikų“ Kardiologijos centro gydytojas kardiologas Robertas Mažutavičius sako, kad nors vis daugiau žmonių supranta šių ligų prevencijos svarbą ir tikrinasi profilaktiškai, tačiau, lyginant su Vakarų Europos šalimis, Lietuvoje sergamumas jomis nemažėja.
„Sukaupta ilgametė ambulatorinės kardiologijos patirtis ir per paskutinį dešimtmetį išaugęs profilaktiškai besikreipiančių žmonių skaičius leidžia daryti išvadą, kad visuomenės sąmoningumas šia tema didėja. Vis daugiau žmonių į specialistus kreipiasi laiku, gerėja ir diagnostikos bei gydymo metodai, todėl galima greičiau padėti žmonėms, išgelbėti gyvybes ir palengvinti jų būklę. Šiandien nemaža dalis visuomenės žino apie kraujotakos ligų išsivystymo tikimybę didinančius veiksnius ir supranta, kad juos visus reikia koreguoti“, – pasakoja R. Mažutavičius.
Kraujotakos ligos gali būti labai įvairios
Širdies ir kraujagyslių ligoms priklauso labai įvairūs susirgimai, iš kurių dažniausiai pasireiškia išeminė širdies liga, širdies nepakankamumas ir miokardo infarktas. Visgi, svarbu suprasti, kad ne mažiau pavojingi yra ir kiti šios ligų grupės sveikatos sutrikimai.
„Žmonės dažnai serga arterine hipertenzija, kuri skatina kraujagyslių aterosklerozės vystymąsi, gali sukelti širdies ritmo sutrikimus ar galvos smegenų insultą, kurį patyręs žmogus gali mirti arba tapti neįgalus visam gyvenimui. Be to, įvykus miokardo infarktui gali ištikti staigi koronarinė mirtis, o jos išvengus – ilgalaikis širdies raumens pažeidimas. Dėl jo atsiradus širdies nepakankamumui, gyvenimo kokybė gali ženkliai suprastėti visam laikui“, – sako gydytojas kardiologas.
R. Mažutavičius priduria, kad žmones varginti gali ir daugiau rečiau išsivystančių ligų, pavyzdžiui, širdies vožtuvų ydos, reumatinės širdies ligos, perikardo ir miokardo uždegimai. Po COVID-19 pandemijos ypač išaugo virusų sukelti širdies raumens pažeidimai.
Požymiai pasireiškia ne tik vyresnio amžiaus žmonėms
Nors kraujotakos ligų rizika didėja kartu su žmogaus amžiumi, pasirūpinti savo širdies sveikata reikėtų ir jaunesniems asmenims.
„Nuolatinis stresas ir įtemptas gyvenimo būdas lemia, kad kraujotakos ligos išsivysto vis jaunesniems žmonėms. Dėl šios priežasties visiems, sulaukusiems 30-ties metų, reikėtų kartą per metus atlikti prevencinius kraujo tyrimus, o nustačius nukrypimus nuo normos – kreiptis į gydytoją kardiologą“, – sako R. Mažutavičius.
Jis priduria, kad svarbu nepamiršti reguliariai tikrinti spaudimą, gliukozės ir cholesterolio kiekio kraujyje rodiklius, o pastebėjus pokyčius – nedelsti ir apsilankyti pas gydytoją. Ypač susirūpinti reikėtų pajutus diskomfortą ar skausmą širdies plote, atsiradus fizinio krūvio netoleravimui, širdies ritmo sutrikimams bei dažnai pritrūkstant oro. Šie simptomai gali signalizuoti apie ligos pradžią, kurios paūmėjimą ar rimtesnes komplikacijas galima sustabdyti laiku pradėjus reikalingą gydymą.
„Teko gydyti ne vieną ligonį, kuris, jausdamas nerimą keliamus požymius, nedelsdamas kreipėsi pagalbos. Paskyrus tinkamą individualų gydymą pavykdavo užkirsti kelią grėsusioms komplikacijoms – miokardo infarktui, širdies nepakankamumui, insultui ir kitoms. Sėkmingai išgiję ligoniai iki šios dienos mėgaujasi kokybišku ir pilnaverčiu gyvenimu be apribojimų, nors jiems ir toliau tenka vartoti vaistus“, – pasakoja gydytojas kardiologas.
Užkirsti kelią ligoms galima reguliariai pasitikrinant sveikatą
Gydytojas pabrėžia, kad norintieji sumažinti tikimybę susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis turėtų pasirūpinti sveika gyvensena – sureguliuoti svorį, mesti rūkyti, 3–4 kartus per savaitę atlikti fizinius pratimus, daugiau judėti ir sveikai maitintis.
„Vyrai ir moterys nuo 40 iki 60 metų turėtų nepamiršti pasinaudoti nemokama širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos programa. Jos dalyviams atliekami reikalingi prevenciniai tyrimai, įvertinami turimi rizikos veiksniai, o esant būtinybei – sudaromas individualus gydymo planas“, – aiškina R. Mažutavičius.
Anot jo, prevencija itin svarbi ir turintiems įgimtų rizikos veiksnių dėl pirmos eilės giminaičiams fiksuotų kraujotakos sistemos ligų atvejų. Tokiems asmenims patariama kasmet pasidaryti kraujo tyrimus, pamatuoti cholesterolio kiekį, kraujo spaudimą, sužinoti gliukozės parametrus bei užsirašyti kardiogramai. Šie veiksmai padės užkirsti kelią ligos atsiradimui ir, esant poreikiui, gydymą pradėti laiku.
