Liepos 4 d., eidama 103-ius metus mirė garsi Lietuvos archeologė ir muziejininkė, pelnytai vadinama Lietuvos akmens amžiaus tyrėjų motina, habilituota daktarė Rimutė Rimantienė.
R. Jablonskytė-Rimantienė gimė 1920 m. spalio 25 d. Kaune, žymaus Lietuvos istoriko Konstantino Jablonskio (1892–1960) ir matematikės Sofijos Landsbergytės-Jablonskienės (1886–1974) šeimoje. 1930–1938 m. mokėsi Kauno „Aušros“ mergaičių gimnazijoje.
1938–1940 m. studijavo Vytauto Didžiojo universiteto Humanitarinių mokslų fakultete. 1941 m. studijas tęsė Vilniaus universitete. 1942 m. apgynė diplominį darbą „Stambieji titnaginiai dirbiniai ir kampininės kultūros klausimas Lietuvoje“.
Dar mokydamasi pradėjo dirbti M. K. Čiurlionio dailės muziejuje, 1942–1960 m. buvo M. K. Čiurlionio dailės muziejaus mokslinė bendradarbė, vėliau – vyriausioji fondų saugotoja, Archeologijos skyriaus vedėja. 1945–1947 m. dėstė Kauno valstybiniame universitete.
Baigusi studijas dėstytojavo Vilniaus ir Kauno universitetuose. 1960–1999 m. dirbo Lietuvos istorijos institute archeologijos skyriaus vyriausioji mokslo darbuotoja. 1962 m. apgynė daktaro disertaciją „Pirmykštis Lietuvos teritorijos apgyvendinimas“. 1972–1977 m. dėstė Vilniaus universitete.
Tėvo paveikta susidomėjo akmens amžiaus paminklais ir radiniais. Daugiausia kasinėjo Kauno apylinkėse, Merkio upės baseine ir pajūryje, iš kurių žymiausi – Nidos ir Šventosios archeologijos paminklai.
Mokslininkė Lietuvoje ir užsienyje paskelbė daugiau kaip 50 mokslinių ir daugiau kaip 20 mokslo populiarinamųjų straipsnių, Lietuvoje – daugiau kaip 100 enciklopedinių straipsnių.
Rimutė Rimantienė I Lietuva mūsų lūpose
Netrukus šimtąjį jubiliejų švęsianti archeologė Rimutė Rimantienė: svarbiausia yra tai, kas čia, Lietuvoje.
https://www.lrt.lt/mediateka/irasas/2000096783Posted by LRT on Thursday, March 26, 2020
R. Rimantienė apdovanota Gedimino ordino Komandoro kryžiumi (2008)., Lietuvos mokslo premija (1993), Baltijos Asamblėjos premija (1997).
Užuojautą pareiškė aukščiausia Lietuvos valdžia ir skautai
Dėl R. Rimantienės mirties užuojautą jos šeimos nariams, artimiesiems, draugams, kolegoms ir visai Lietuvos mokslo bei kultūros bendruomenei pareiškė Prezidentas Gitanas Nausėda:
„Netekome didžios asmenybės, kuri formavo modernią Lietuvos archeologijos mokslo mokyklą, išaugino archeologų kartas, buvo be galo produktyvi akademikė, tyrinėjusi ir visuomenei pristačiusi pirmykščių Lietuvos gyvenviečių apgyvendinimo principus ir kitus atradimus, atvėrusi žymiausius Lietuvos priešistorės klodus ir sluoksnius. Net ir didžiausios priespaudos laiku, pristatant archeologinę medžiagą akademinei bendruomenei ir pasauliui, R. Jablonskytė-Rimantienė savuoju balsu leido prabilti baltiškajam paveldu“.
Užuojautą taip pat pareiškė Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen
Neeilinė, darbšti ir atsidavusi mokslininkė leido pažinti ir suprasti mūsų šalies priešistorę, baltų kultūros formavimąsi. R. Jablonskytės-Rimantienės ir kelių jos mokinių kartų dėka Lietuvos akmens amžiaus tyrinėjimų medžiaga ir atradimai papildė Europos archeologijos mokslo žinias ir istoriją, garsino Lietuvos vardą pasaulyje. O vertėjos talentas leido prisiliesti prie kitų, pirmiausia – skandinavų, kultūrų. Dėl šios netekties nuoširdžiai užjaučiu R. Jablonskytės-Rimantienės šeimą, artimuosius, mokinius, kolegas ir mokslo bendruomenę.
Alkas.lt redakcija taip pat gavo ir R. Jablonskytės-Rimantienės bendražygių Lietuvos skautų užuojautos laišką. Mat R. Rimantienė buvo veikli tarpukario ir atkurtosios Lietuvos valstybės skautė, skautiškų stovyklų laikšraštukų rengėja ir redaktorė. Lietuvos skautų sąjungos akademinės dr. J. Basanavičiaus draugovės nariai apie savo garsiąją bendražygę rašo:
Ši garsi sesė dirbdama M. K. Čiurlionio muziejaus archyvo vadove rizikuodama gyvybe ir šeimos ateitimi išslapstė ir išsaugojo apie 500 pirmosios nepriklausomos Lietuvos jaunimo organizacijų vėliavų ir kitų eksponatų. Kelis kartus per metus sugebėdavo surasti galimybę vėliavas išvėdinti lauke. Šių vėliavų didžiąją dalį sudaro Lietuvos skautų sąjungos vėliavos ir gairelės. Sesė Rimutė savo skautiška dvasia užkrėtė ir savo drauges, jos visą sovietmetį bendravo skiltyje, kartu švęsdavo Kūčias, darydavo iškylas, o 1960 metais pogrindyje apmokė ir sudarė sąlygas skautės įžodį duoti sesei, muziejininkei Kazimierai Kairiūkštytei– Galaunienei. Įžodžiui buvo paruošusios daugiau sesių, bet kitos pabijojo rizikuoti. Sesė Rimutė Jablonskytė-Rimantienė archeologų stovyklas organizuodavo pagal skautų stovyklų modelį. Atsiradus galimybei atkurti Lietuvos skautų sąjungą ji aktyviai prisidėjo prie šios organizacijos atkūrimo. Be daugybės savo atliktų darbų sesė mums paliko savo 2010 metais išleistą atsiminimų knygą „Aš iš dvidešimtojo amžiaus“, kuri ne vieną Lietuvių kartą įkvėps dideliems žygiams! 2021 metais Lietuvos skautų sąjungą savo garbingąją sesę apdovanojo Padėkos ordinu.
Atsisveikinimas su Velione – liepos 7 d., penktadienį, Vilniaus laidojimo rūmuose „Ritualas“ nuo 9 iki 14 valandos. R. Rimantienė amžinojo poilsio atguls Antakalnio kapinėse šalia savo vyro, žymaus bibliografo Juozo Rimanto.
