Blaivumo testų duomenų, kurie reguliariai kaupiami Lietuvoje didžiausioje centralizuotoje darbuotojų blaivumo patikros sistemoje dirbkblaivus.lt analizė rodo, kad per pastaruosius 12 mėnesių nuo 2022 m. birželio bendras neblaivumo atvejų darbe skaičius keitėsi nežymiai. Reikšminga pažanga pastaruoju metu fiksuojama statybų sektoriuje – čia neblaivumo atvejų skaičius sumažėjo 2 kartus.
2022–2023 metų nuasmeninti duomenys rodo, kad mūsų testuojamose įmonėse kasdien su didesniu ar mažesniu „kvapeliu“ į darbą ateina nuo 0,10 iki 0,27 proc. darbuotojų. Tai atrodytų nedidelis skaičius. Akivaizdu, kad jį įtakoja tose įmonėse įvestas kasdieninis reguliarių blaivumo patikrų režimas. Tačiau jeigu imtume įmones, kuriose tik pradedame testavimą, neblaivių darbuotojų užfiksuojama net apie 3 kartus daugiau.
„Esu tikras, kad situacija pradedančiose testuotis įmonėse atspindi bendrą situaciją šalies ūkyje, todėl įvertinant bendrą dirbančių žmonių skaičių galima teigti, kad Lietuvoje į darbą kasdien neblaivūs gali ateiti vidutiniškai apie 10.000 darbuotojų“, – komentuoja dirbkblaivus.lt įkūrėjas, IPS direktorius Darius Didžgalvis.
Sistemoje dirbkblaivus.lt šiuo metu kasdien testuojama apie 120 tūkstančių darbuotojų.
Kalbant apie blaivumą ekonomikos sektoriuose, pažymėtina, kad 2023 m. duomenimis blaiviausias yra transporto ir logistikos sektorius čia fiksuojame 0,11 proc. neblaivių atvejų. Tai logiška, nes čia blaivumo patikra yra tradicinis ir nuo seno taikomas darbo aplinkos elementas. Daugiausiai neblaivių darbuotojų sulaukia žemės ūkio ir miškininkystės (0,21 proc.) bei komunalinių paslaugų (0,20 proc.) sektorių įmonės.
Didžiausią pažangą per pastaruosius metus padarė statybų sektorius. Buvęs neblaiviausias, dabar jis lygiuojasi į transportą – bendras atvejų skaičius čia sumažėjo daugiau negu dvigubai, nuo 0,29 proc. iki 0,13 proc.
„Tikėtina, kad tokią raiškią pažangą įtakojo griežtas rangovų požiūris į girtavimą darbe ir, čia nepasakysiu nieko naujo, įvestos reguliarios blaivumo patikros priemonės. Blaivumo patikra be jokių nuolaidų yra tapusi praktiškai visų didesnių statybos projektų ir objektų standartu“, – teigia D. Didžgalvis. – „Statybų sektoriaus patirtis rodo, kuriuo keliu turėtų eiti ir kitų sektorių įmonės. Iš savo duomenų matome, kad įmonėje įvedus kasdieninę blaivumo patikrą jau po 2 mėn. neblaivių darbuotojų skaičius sumažėja 2 kartus, o po 3 metų reguliariai taikomos procedūros – net 4–5 kartus.“
D.Didžgalvis taip pat atkreipia dėmesį į blaivumo kreivės svyravimus, susijusius su tokiais veiksniais kaip pandemija, metų sezonas ir savaitės diena. Jis pastebi, kad didesnis atvejų skaičiaus kritimas fiksuotas 2022 m. vasarą, kuomet pasibaigė COVID–19 pandemija ir organizacijose nuo atsitiktinių patikrų buvo grįžta prie reguliarių. Taip pat neblaivių darbuotojų padaugėja vasaros metu – net iki 2 kartų. Ypač neblaivios būna Joninės ir diena po jų. Pagal savaitės dienas anksčiau neblaivume pirmavusį pirmadienį dabar pasivijo savaitgaliai bei šventinės dienos. „Taip pat pastebime, kad, kad pastaraisiais metais ūgtelėjo atvejų skaičius penktadieniais, ir kas krenta į akis, anksčiau blaiviais buvusiais antradieniais“, – sako dirbkblaivus.lt vadovas.
NTAKD patvirtina prevencijos ir švietimo naudą
,,Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas taip pat skiria daug dėmesio alkoholio vartojimui darbo vietose. 2014 m. ir 2021 m. vykdėme darboviečių tyrimus, kuriais siekta iš darboviečių atstovų surinkti daugiau informacijos apie Lietuvoje vykdomas psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevencijos priemones darbo vietose“, – sako Gražina Belian, Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento (NTAKD) vadovė.
Šie tyrimai patvirtina teiginį, kad 2020-2021 vykusios pandemijos metu kontrolės priemonės organizacijose buvo vykdomos mažesniu mastu. ,,Karantino dėl COVID-19 metu sumažėjo visų vertintų psichoaktyviųjų medžiagų, įskaitant alkoholį, vartojimo prevencijos ir kontrolės priemonių įgyvendinimas dalyje darboviečių. Tyrimų duomenimis, 45 proc. darboviečių atstovų teigė, kad, sprendžiant psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo problemą, jų darbovietėse buvo taikomas darbuotojų informavimas, švietimas bei mokymai psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevencijos temomis. Tai ženkliai mažesnė dalis nei 2014 m., kai net 60 proc. respondentų darboviečių buvo vykdytos tokio pobūdžio priemonės“, – teigia G. Belian.
Lyginant su 2014 m., 2020 m. taip pat padaugėjo alkoholį darbe vartojusių asmenų. 2020 m. bent kartą gyvenime alkoholį darbe vartojo 39 proc. dirbančiųjų (2014 m. – 35 proc.), bent kartą per paskutinius 12 mėnesių – 15 proc. (2014 m. – 15 proc.), bent kartą per paskutines 30 dienų – 6 proc. (2014 m. – 5 proc.) – rodo NTAKD 2014–2021 m. vykdytų tyrimų rezultatai, susiję su dirbančiųjų psichoaktyviųjų medžiagų vartojimu, tokio elgesio priežastimis, kylančiomis problemos bei jų sprendimu darbovietėse.
G. Belian žodžiais, darbovietės turi nemažai galimybių įgyvendinti psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevenciją ir mažinti šių medžiagų vartojimo daromą žalą. Todėl svarbu didinti sąmoningumą ir atsakomybę dėl psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevencijos taikymo.
