Erkių sukeltos ligos, perkaitimas saulėje, įvairios nelaimės, vėmimas ar viduriavimas – bėdos, su kuriomis ne retai gyvūnai susiduria vasarą. Todėl šylant orams veterinarijos specialistai primena svarbiausius gyvūno priežiūros taisykles ir dalinasi patarimais, kurie padės šeimininkams atpažinti pirmuosius dažniausiai pasitaikančių negalavimų požymius, laiku kreiptis į veterinarus ir neišleisti daugybės pinigų.
„Viena svarbiausių bėdų, dėl kurių gyvūnų šeimininkai kreipiasi į specialistus vasarą – erkės ir jų pernešamos ligos. Erkės platina daugybę užkratų – skaičiuojama, kad naminius gyvūnus jos gali apkrėsti net 15 skirtingų rūšių ligomis, nors Lietuvoje dažniausiai pasitaikančių iš jų yra tik apie 30%“, – sako Vilniaus kolegijos (VIKO) Veterinarijos klinikos gydytoja Milda Vasaitytė.
Anot jos, atpažinti, jog gyvūnui įsisiurbė užkrėsta erkė, padės nuolatinis jo elgesio stebėjimas.
„Jei šuo tampa vangus, apatiškas, praranda apetitą, ima karščiuoti, vemti ar viduriuoti – nedelskite ir kreipkitės į specialistus. Net jei manote, jog pastaruoju metu erkė augintiniui įsisiurbti negalėjo – priklausomai nuo ligos, požymiai gali pasireikšti per kelias dienas, per kelias savaitės, o kartais net per kelis mėnesius. Todėl turint įtarimų svarbu tuojau pat kreiptis į veterinarą, – ragina M. Vasaitytė.
Pavojinga kaitra
Perkaitimas saulėje – dar vienas dažnas vasaros palydovas, dėl kurio sunegaluoja gyvūnai.
„Gyvūno energijos sumažėjimas ir žaismingumo praradimas taip pat gali įspėti apie perkaitimą. Jei įtariate, kad jis galėjo perkaisti, stebėkite jo kvėpavimą – ar gulint jam smarkiai kilnojasi krūtinė, ar šuo labai intensyviai lekuoja, pradeda tamsėti burnos gleivinės bei liežuvio spalva.
Be to, apie perkaitimą išduoda ir gyvūnų nerimas – jie vaikšto neįprastomis trajektorijomis, gulasi jiems nebūdingomis pozomis, trumpam atsigulę stojasi ir vėl keičia poziciją“, – aiškina VIKO Veterinarinės katedros dėstytojas, veterinarijos gydytojas Ernestas Kostenko.
Saulėje perkaitusių gyvūnų atsistatymas priklauso nuo perkaitimo lygio, toliau dėsto E. Kostenko. Pasak jo, jei šeimininkai iškart pastebėjo perkaitimą, gali pakakti gyvūną vėsinti namų sąlygomis: patraukti į pavėsį, šaldyti po vėsiu tekančiu vandeniu.
Tačiau jei praėjus 15 min. nepastebite jokių pagerėjimo požymių – vertėtų kreiptis į veterinarus.
„Dažniausiai mūsų ekspertų pagalbos prireikia plokščią snukį turintiems šunims – prancūzų ir anglų buldogams, mopsams, špicams. Mat jie ir taip neretai turi kvėpavimo sunkumų, o perkaitus deguonies trūksta dar labiau, gyvūnus gali ištikti hipoksija.
Todėl jų atvėsinimui klinikoje naudojame deguonies kamerą, kuri labai padeda atsistatyti gyvūno sveikatą“, – papildo M. Vasaitytė.
Nesmagios iškylų pasekmės
VIKO Veterinarijos klinikos gydytojai ragina šeimininkus kreiptis į specialistus ne tik dėl erkių ar perkaitimo. Taip pat neretai vasarą gyvūnai apsinuodija maistu ar kitomis organinėmis ir sintetinėmis medžiagomis.
„Natūraliai vasarą daugiau laiko praleidžiame lauke, vaikščiojame miškuose, džiaugiamės geru oru, iškylaujame. Todėl augintiniams iškyloje kyla didesnis pavojus apsinuodyti augalais, maisto gaminiais ar praryti kokių daiktų – žaislų, kamštelių, plastiko maišelių, kaulų ir pan.
Vangumas, vėmimas, viduriavimas, nenoras ėsti, judesių sutrikimas – požymiai, kurie perspėja, jog gyvūnas galėjo apsinuodyti ar praryti svetimkūnį. Jei pastebėjote šiuos požymius, patariame kreiptis į veterinarijos kliniką“, – sako M. Vasaitytė.
Anot gydytojos, veterinarijos klinikos darbuotojai ne tik turi galimybę su gastroskopu tiksliai nustatyti svetimkūnio buvimo vietą bei tinkamai jį pašalinti iš gyvūno vidurių, bet ir pasirūpinti atsistatymo procesu.
„Kuomet yra prarytos tirpios medžiagos, norint pašalinti svetimkūnį naudojame vėmimą skatinančius vaistus. Po to statome lašelines, kurios padeda atstatyti galimą dehidrataciją“, – aiškina M. Vasaitytė.
Kaip apsilankymams pas veterinarą neišleisti viso atlyginimo?
Nors vasarą apsilankymai pas specialistus dėl erkių, perkaitimo, apsinuodijimo ar gyvūnų susižeidimų gali padažnėti, nereikėtų baimintis, jog veterinarijos klinikoje paliksite visą atlyginimą. Tikrai ne visą – tik dalį…
„Ištikus augintinių negalavimams nebūtina kreiptis į brangiausias paslaugas siūlančias veterinarijos įstaigas. Pavyzdžiui, sostinės gyventojai ir svečiai turi galimybę kreiptis į VIKO veterinarijos kliniką, kurioje dalis paslaugų suteikiamos už savikainą t. y. lankytojai susimoka tik už naudojamas priemones.
Tarp tokių paslaugų yra pirminė apžiūra, kraujo tyrimai, rentgenologinis tyrimas, įvairios chirurginės operacijos – pasakoja M. Vasaitytė. – Šiuo metu VIKO veterinarijos klinikoje paslaugas teikia 4 gydytojai, kurie įprastai VIKO veterinarijos klinikoje dirba kelias dienas per savaitę, o kitomis dienomis savo paslaugas siūlo populiariausiose sostinės veterinarijos klinikose. Todėl sunegalavus gyvūnui čia galite gauti kokybiškas ir nebrangias gydymo ir profilaktikos paslaugas“.
Anot E. Kostenko, klaidinga manyti, jog jei veterinarijos klinikoje už paslaugas mokama pigiau, dėl to prastėja jų kokybė, o gyvūnus gydo tik jauni studentai.
„Klinikoje dirba savo sritį išmanantys gydytojai profesionalai, o studentai iš jų mokosi ir įgyja reikiamų žinių. Kolegijoje ruošiami felčeriai, todėl jie klinikoje atlieka asistentų darbus – padeda palaikyti gyvūnus, paruošia juos procedūroms, suleidžia vaistus, ruošia operacinį lauką, reikalingus medicininius įrankius. Kolegijoje rengiame profesionalius asistentus, kuria įgiję teorinių ir darbinių žinių veterinarijos klinikose po to tampa labai reikalingais gydytojų pagalbininkais“, – sako E. Kostenko.
