Kad ir kaip mylime savo augintinius, tačiau negalime nuolat būti kartu su jais. Išeinant į darbą ar kitais tikslais išvykstant visai dienai, šuo ar katė lieka vieni. Draudikai atkreipia dėmesį, kad gyvūnai, būdami be žmonių, neretai padaro žalos namų turtui. Tuo tarpu veterinarijos gydytojas pateikia receptą: rengiantis augintinį palikti vieną namuose svarbiausia daug laiko ir pastangų skirti jo pratinimui.
„Gyvūnai namuose – ne vien tik laimingos akimirkos, nors, žinia, kiekvienas šeimininkas pirmiausia mini juos kaip geriausius draugus. Visgi augintiniai neretai namuose prikrečia eibių ir pridaro nuostolių. Kai kuriuos jų gali atlyginti draudimas. Kai apdraudžiame šeimą asmens civilinės atsakomybės draudimu, turime galvoje ne tik sutuoktinius ir vaikus, bet ir šeimos augintinius. Tai, kad gyvūnai yra šeimos nariai, patvirtina ir draudiko požiūris“, – sako draudimo bendrovės „Gjensidige“ Žalų departamento vadovė Baltijos šalims Viktorija Katilienė.
Pasak V. Katilienės, gyvūnai namuose gali sukelti užliejimą, o nusivesti į svečius, pavyzdžiui, geba apgraužti svetimus batus ar sukulti brangų indą.
„Esame užregistravę draudžiamąjį įvykį, kai šuo, lankydamasis svečiuose, ant grindų numetė kaljaną ir pradegino grindis. Klientų katinas sugebėjo atsukti vandens čiaupą ir stipriai užlieti prabangiai apstatytą kaimynų butą. Pasitaiko atvejų, kai šunys apgraužia baldus, skalbyklės žarnelę, vandens vamzdžius ir sukelia tokią pat bėdą. Juk likę vieni namuose gyvūnai nuobodžiauja ir prasimano įvairios veiklos“, – kalba draudimo bendrovės atstovė.
Nuoseklus pasiruošimas – svarbiausia
Kad taip nenutiktų, pasak „PetCity“ veterinarijos gydytojo Roko Šiupieniaus, gyvūnų šeimininkai turi apsišarvuoti kantrybe ir nuo mažens pratinti augintinius pasilikti namuose be žmonių. Jei gyvūnas į naujų šeimininkų rankas patenka vyresniame amžiuje, veterinaro nuomone, negalima nuleisti rankų – būtina augintinį pratinti tol, kol jis išmoks pasilikti vienas.
Medikas pabrėžia, kad šuns pasilikimui vienumoje itin svarbu tinkamai paruošti būstą, ne tik pledu uždengti šviesaus audinio ar odinius baldus. Jei šuo jaunas, šeimininkai, pasak R. Šiupieniaus, turėtų atminti, kad jis pasaulį pažįsta per burną, t.y. grauždamas. „Būtina į šuniui neprieinamą vietą patraukti pavojingus ar jam nuodingus augalus, paslėpti visus laidus ir elektros prietaisus su baterijomis, dūžtančias interjero detales ar kitus pavojingus daiktus“, – sako jis.
Pasak pašnekovo, svarbu atsižvelgti į šuns dydį: „Jei šuo didelis, jis gali užlipti ant stalo ar spintelės, tad daiktai turėtų būti patraukti ir nuo aukštesnių paviršių. Jei šuo – miniatiūrinės veislės, jis gali įsisprausti į mažą tarpą ar užlįsti ten, iš kur jam bus sunku sugrįžti atgal. Tad reiktų užtverti namų vietas, kuriose gyvūnas gali užstrigti. Jei namuose gyvena daugiau nei vienas augintinis, nereikėtų palikti maisto, dėl kurio jie galėtų susipešti.“
Veterinaras atkreipia dėmesį, kad namuose atsiradus jaunam šeimos nariui keturkojui, apie jį reiktų pranešti kaimynams. „Kadangi šuniukas, būdamas vienas, gali kaukti ir dėl to kelti nepasitenkinimą šalia gyvenantiems žmonėms, patariama paprašyti jų supratingumo bei geranoriško informavimo apie kaukimą.
Dažnai šuns šeimininkai net nežino, kad jų augintinis, paliktas vienas namuose, loja ar cypia, nes kaimynai apie tai tiesiog nepasako. Tad pravartu užmegzti kontaktą su kaimynais ir paprašyti jų, kad iškilus problemai apie ją išsyk praneštų jums – šeimininkams“, – pataria R. Šiupienius.
Kitas svarbus aspektas, pasak veterinaro, yra augintinio kraitis. „Reikalingas narvas ar guolis, kad šuo jaustųsi saugus, žaislai, kad jis nenuobodžiautų, aptvaras ar kūdikiams skirti varteliai, kad galėtumėte apriboti augintinio pasiekiamą plotą“, – vardija veterinarijos gydytojas.
Jis atkreipia dėmesį, kad ramus šuo yra tuomet, kai jis pavargęs, todėl šeimininkai turėtų užtikrinti augintinio veislės, jo dydžio ir amžiaus poreikius atitinkantį fizinį ir protinį aktyvumą. „Vienas namuose paliekamas šuo turėtų būti išliejęs savo energiją lauke. Tada jis neieškos sau pramogų namuose. Šuo taip pat privalo turėti dienotvarkę ir jam įprastą rutiną. Jos intensyvumas turi būti pastovus“, – pataria R. Šiupienius.
Nuovargis – tinkamas sąjungininkas
„PetCity“ atstovas pataria iš pradžių šuniuką mokyti pabūti vieną jam pažįstamame kambaryje. „Išeinate iš kambario, uždarote duris ir palaukiate 10-20 sekundžių. Jei šuo ramus, grįžtate į kambarį ir duodate skanėstą už ramų elgesį. Jei šuniukas jums išėjus pradeda kaukti, cypti, apsišarvuokite kantrybe bei sulaukite, kol jis liausis. Šuniui nurimus suskaičiuokite iki penkių ir, kai jis ramus, tylus, grįžkite į kambarį bei pagirkite augintinį arba duokite jam skanėstą“, – pataria medikas.
Pasak R. Šiupieniaus, laikas palaipsniui turėtų būti ilginamas, kol šuo galės namuose trumpam laikui, pavyzdžiui, pusvalandžiui, namuose pasilikti visiškai vienas. Veterinarijos gydytojas pataria nesureikšminti šeimininkų išėjimo iš namų, t.y. nekurti ritualų, neatsisveikinti su gyvūnu, o ramiai išeiti iš namų. „Tokiomis aplinkybėmis šuo, paliekamas vienas, jaus mažiau nerimo ir šeimininko išėjimas pamažu taps įprastu reiškiniu“, – tvirtina specialistas.
Jis pataria nepamiršti ir maisto: „Dauguma šunų yra motyvuojami maistu, todėl šuniui, pratindami pasilikti vienumoje, galite pusryčius paduoti ne dubenėlyje, o interaktyvaus žaislo viduje. Šuo galės ridenti, vartyti ir kitaip žaisti, kol pasieks maistą. Gyvūnas judės, pavargs psichologiškai ir bus ramesnis. Žaislo viduje maistą galite užšaldyti, tai taip pat bus judri pramoga augintiniui.“
Gydytojas veterinaras ragina šeimininkus turėti tokių žaislų, kuriuos augintinis gauna tik tada, kai yra vienas. „Šie žaislai turi būti keičiami, taip šuniui bus įdomu graužti, taršyti žaislą, kurį jis gauna retai. Jis jam bus įdomesnis nei tas, kuris kasdien guli ant grindų ir yra nuolat pasiekiamas. Neverta palikti daug išmėtytų žaislų namuose, geriau keli, kuriuos šuo gauna retai. Juos svarbu keisti kas kartą, kai paliekate šunį“, – pataria R. Šiupienius.
Narve – saugokite nuo susižalojimo
Veterinarijos gydytojo teigimu, šunį paliekant narve, jis turi būti pritaikytas gyvūnui, o šuo privalo būti pripratęs jame likti. „Nepratintas šuo gali bandyti išsilaužti iš narvo. Jei jis nasrais bandys sulaužyti narvą – jo nasrai gali įstrigti tarp grotų, jei bandys išlįsti, gali susižaloti arba retais atvejais net pasismaugti. Todėl antkaklis turėtų būti nuimtas, o šuo jau turi būti pripratęs prie narvo ir jame elgtis ramiai“, – tvirtina specialistas.
Jo teigimu, katinų dėl jų savarankiškumo nereikia pratinti prie vienatvės, tačiau šiems augintiniams galioja tos pačios taisyklės kaip ir šunims – tinkamas namų paruošimas ir užtikrinimas, kad katinas nesusižalos su namuose esančiais daiktais. „Kai kurios katės yra linkusios žaisti, graužti ir praryti virvutes arba žaisliukus su virvutėmis, plaukų gumytes, todėl patariama šių daiktų nepalikti laisvai prieinamose vietose. Paliekant kates vienas namuose reiktų užtikrinti, kad jos negalės iššokti per langą, taip pat nepalikti lango, atverto į viršų, sudarančio V formos plyšį, kad katė jame neįstrigtų“, – pataria R. Šiupienius.
Jis atkreipia dėmesį, kad paukščiai ir graužikai dažniausiai gyvena narveliuose, tad tinkamai įrengtame narvelyje esantis gyvūnas yra saugus. Pasak R. Šiupieniaus, svarbiausia, kad jis turėtų maisto ir šviežio vandens. „Privalu užtikrinti, kad narvelis saugiai uždarytas ir stovėtų nuo aplinkos poveikių apsaugotoje vietoje – ne skersvėjų košiamame kampe ar saulės atokaitoje“, – pabrėžia pašnekovas.
Jis nepataria suaugusio šuns palikti vieno ilgiau nei 8 valandas, papūgos, graužiko, triušio – ilgiau nei 12 valandų. Katės gali būti paliekamos 12 val., išimties atveju ir 24 val., užtikrinus, kad turės vandens, maisto ir kelias švarias kraiko dėžutes.
