Sekmadienis, 31 gegužės, 2026
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Nuomonių ratas Lietuvos kelias

M. Kundrotas. Ideologinis radikalizmas – kelias į šizofreniją

Marius Kundrotas, www.alkas.lt
2023-06-02 06:00:48
613
PERŽIŪROS
3
Marius Kundrotas | Respublika.lt, I. Sidarevičiaus nuotr.

Marius Kundrotas | Respublika.lt, I. Sidarevičiaus nuotr.

Daugelis lietuvių dar atsimena bolševikinę santvarką, viešpatavusią liaudies vardu. Bolševikai tiesiog garbino liaudį ir tuo pat metu laikė ją po padu. Jie veikė liaudies vardu, bet laikė ją avių banda.

Ne liaudis sprendė savo likimą, bet vadai sprendė už ją. Pradėję nuo tarybų, kurtų iš apačios ir davusių vardą visai santvarkai, bolševikai baigė totalitarine sistema, kur sprendimai vykdavo iš viršaus.

Deklaruoti liaudies valdžią laikant ją vergijoje ir visiškame pavaldume – absoliutus prieštaravimas sau. Jei deklaruojantysis realiai suvokia, ką daro, tai – ciniškiausia įmanoma veidmainystė.

Bet juk buvo nuoširdžių bolševikų, išties maniusių, jog viskas čia teisinga. Jiems taikytina kita diagnozė: šizofrenija.

Analogiškas nacistų atvejis, tik liaudies vietoje čia buvo tauta. Pasak Entonio Smito (Anthony D. Smith) požiūris į tautos santykį su valdžia – viena esminių charakteristikų, skiriančių nacizmą nuo klasikinio nacionalizmo.

Nacionalistui, lietuviškai – tautininkui, tauta yra tikrasis suverenas, nacistui – tik valdinė. Nors būta ir esama autoritarinio nacionalizmo pavyzdžių, kai tautos priekyje stojo vadas, visgi vadas nėra viešpats ar šeimininkas, be to, tai dažniausiai būna laikinas etapas brandinant tautą savivaldai.

Nuoširdaus nacisto santykis su tauta – toks pat šizofreniškas, kaip nuoširdaus bolševiko – su liaudimi. Ir tai nėra tik istorinės detalės: tiek bolševizmo, tiek nacizmo recidyvai kartojasi ir šiandieninėje politikoje.

Ne išimtis ir šiuolaikinis liberalizmas, tiksliau – tai, į ką jis išaugo ir kas juo dabar vadinama. Čia tautos ir liaudies vietoje ant pjedestalo keliamas individas. Viskas skirta jo laisvei.

Bet jei individas siekia laisvės savaip, kitaip nei tai numato šiuolaikinių liberalų programa, jo laukia sankcijos ir represijos. Šiuolaikinis liberalas numato individui laisvę būti gėjumi, lesbiete ar migrantu, bet atmeta jo laisvę būti konservatyviu tautininku, ginančiu prigimtinę šeimą ir tautą savoje tėvynėje. Tai vadinama homofobija ir ksenofobija.

Kai kurie konservatyvesni vertintojai teigia, kad tai – išvis ne liberalizmas. Prisimenant Džoną Stiuartą Milį (John Stuart Mill), jis labai skeptiškai vertino viešuosius reglamentus, varžančius individo laisvę, kaip ji besireikštų, o Volteras (Voltaire) reiškė ryžtą gyvybės kaina ginti svetimą ir net priešingą nuomonę.

Užtai šiandien liberalizmo vardu veikianti ideologija kartais vadinama kultūriniu marksizmu, nes ji iš esmės atitinka neomarksistų Antonijo Gramšio (Antonio Gramsci), Djordžio Lukačo (György Lukács) ir Herberto Markuzės (Herbert Marcuse) linijas.

Visgi tokiame vertinime esama bent poros problemų. Karlas Marksas (Karl Marx) kūrė ekonominę, o ne kultūrinę teoriją. Kultūra pasak jo yra antraeilis reiškinys: ekonomika – bazė, kultūra – tiktai antstatas.

Tad pati sąvoka „kultūrinis marksizmas“ taip pat yra šizofreniška. Antra, totalitarinės tendencijos liberalizme yra gerokai senesnės už K. Marksą. Mažų mažiausiai – nuo Maksimiljeno Robespjero (Maximilien Robespierre), Žano Polio Marato (Jean-Paul Marat) ir Emanuelio Sen Žiusto (Emmanuel de Saint-Just) laikų.

Jakobinai pirmieji iškėlė laisvės vėliavą taip aukštai, kad konservatyvesniems piliečiams ją tapo sunku pasiekti. Nepasiekusiems grėsė giljotina. Teoriškai liberalizmas ir totalitarizmas yra priešybės, bet nuo jakobinų Prancūzijos iki Džastino Trudo (Justin Trudeau) Kanados regime liberalaus totalitarizmo pavyzdžius. Tik dabar giljotina veikia politinio, socialinio ir teisinio marginalizavimo forma.

Ideologinis radikalizmas atsiranda tada, kai bandoma visą žmogaus ir pasaulio būtį paaiškinti viena vienintele kategorija. Ar tai būtų laisvės, ar lygybės, ar tautos, ar liaudies kategorija. Kai tikrovė suspaudžiama į vieną idėją.

Skirtingos tautos skirtingai linksta į kraštutinumus. Prancūzai, rusai, vokiečiai, jeigu jau linksta į konservatizmą – tai iki juodosios šimtinės, jei į nacionalizmą – tai iki šovinizmo, jei į kairę – tai iki H. Markuzės ar Josifo Stalino. Kiek mažiau į kraštutinumus linksta italai ir ispanai.

Arčiausiai centro iš didžiųjų Europos tautų balansuoja anglai. Šia savybe pasižymi ir Vidurio Europos tautos, įskaitant lietuvius.

Užtai keista matyti centristinę tautą su kraštutine valdžia. Tokį pavyzdį matome šiandien Lietuvoje, kur liberalais ir net konservatoriais besivadinanti valdžia iš esmės atstovauja kraštutiniajai kairei.

Taip yra todėl, kad mūsų valdžia idėjų semiasi iš radikalių Vakarų partijų, o ne iš savo tautos dvasios.

Žinoma, kraštutinumo ir nuosaikumo sampratos priklauso nuo kiekvieno individualaus atskaitos taško. Kraštutinėje kairėje esančiam žmogui centristas atrodys kraštutiniu dešiniuoju ir atvirkščiai.

Radikalumas atskiru klausimu savaime nėra sisteminio radikalumo ženklas. Lietuvos Nepriklausomybės aktas buvo radikalus žingsnis, lyginant su „suverenumu“ Sovietų Sąjungos sudėtyje, bet vargu, ar visi šio akto signatarai buvo sisteminiai radikalai.

Išeitis iš padėties būtų konservatizmas racionaliąja forma. Konservatizmas nėra ideologija siaurąja šio žodžio prasme.

Tai – nuolat evoliucionuojanti filosofija. Filosofija – tai mąstymas, kuriam nėra ribų. Ideologija mintis įrėmina. Visgi ideologija plačiąja prasme – tai idėjų sistema.

Būtent tokia sistema gelbsti nuo vienos idėjos monopolio. Ideologija siaurąja prasme – tai dogmų rinkinys, kur idėjos priimamos be kritikos. Tokia ideologija visada veda tik į kvailybę ir vergystę.

Sveikas konservatizmas imlus kiekvienai racionaliai idėjai iš bet kokio rinkinio. Jis gali būti liberalus, kiek tai reiškia pagarbą žmogaus asmeniui.

Socialistinis, kiek tai reiškia stiprią bendruomenę ir valstybę. Nacionalistinis, kiek tai reiškia prigimtinę ir kultūrinę tapatybę. Žalias, kiek tai reiškia meilę kūrinijai.

Bet visais šiais atvejais tikras konservatorius pirmiausiai sieks darnos. Darnos tarp skirtingų idėjų ir žmonių.

Būtent darna yra konservatyvios filosofijos šerdis. Tebūnie darna.

Autorius yra politologas

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. M. Kundrotas. Populizmas, radikalizmas ir konservatizmas
  2. M. Kundrotas. Ar įmanomas trečias kelias?
  3. M. Kundrotas. Liberalų kelias į represinį režimą
  4. M. Kundrotas. Nacionalizmas: vertybės prieš interesus
  5. M. Kundrotas. Tauta ir ideologija
  6. M. Kundrotas. Ideologijos problema
  7. M. Kundrotas. LRT – antisemitų irštva?
  8. M. Kundrotas. Tautinio ekstremizmo baubas
  9. M. Kundrotas. Žvejyba drumstame vandenyje
  10. M. Kundrotas. Patriotai, kosmopolitai ir vatnikai: kas yra kas?
  11. M. Kundrotas. V. Radžvilo partijos nacionalizmas
  12. M. Kundrotas. Du nacionalizmai: sveikas ir liguistas
  13. M. Kundrotas. Trys nacionalizmo fazės
  14. M. Kundrotas. Kaip išsilaisvinti nuo Laisvės partijų?
  15. M. Kundrotas. Seime – maištas prieš Dievą  

Naujienos iš interneto:

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 3

  1. Kažin says:
    3 metai ago

    Ideologija – tai proto konstruktas. Jis galimas todėl, kad protas yra ribotos prigimties.

    Atsakyti
  2. Nuorodos says:
    3 metai ago

    Prezidentas pateikė du politinės krizės sprendimo variantus
    – alfa.lt/aktualijos/politika/prezidentas-pateike-du-politines-krizes-sprendimo-variantus/291357/
    I. Šimonytė – apie partijos gretose kilusį nepasitenkinimą dėl pirmalaikių rinkimų: tai nesibaigianti demokratijos šventė
    – alfa.lt/aktualijos/kultura/i-simonyte-apie-partijos-gretose-kilusi-nepasitenkinima-del-pirmalaikiu-rinkimu-tai-nesibaigianti-demokratijos-svente/291754/
    „Valstiečiai“ įpareigojo frakcijos narius balsuoti už pirmalaikius rinkimus
    – alfa.lt/aktualijos/lietuva/valstieciai-ipareigojo-frakcijos-narius-balsuoti-uz-pirmalaikius-rinkimus/291786/

    Atsakyti
  3. Jonas Memėnas says:
    3 metai ago

    Va čia tai į dešimtuką. Autorius radikalas, organizavęs “inkviziciją” su jam nepatinkančių žmonių portretų deginimu. Per jo paties partijos suvažiavimą buvo paskelbta, kad jis pasirodo ir gydėsi Vasaros gatvėje 😀

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Kaip neperlenkti lazdos vartojant vaistus nuo skausmo?
Gamta ir ekologija

Reikšminga dalis įsigytų vaistų taip ir lieka nepanaudoti

2026 05 31
Būstas
Lietuvoje

Būsto rinka ir šiemet išlieka aktyvi

2026 05 31
Tapytojos Marijos Teresės Rožanskaitės ir fotomenininkų Brolių Černiauskų paroda „Rešotai“
Istorija

M. T. Rožanskaitės ir Brolių Černiauskų parodoje – Rešotų lagerio tikrovė ir pasipriešinimas atminties naikinimui

2026 05 31
Vėjo jėgainės
Lietuvoje

Gyvenantys netoli vėjo elektrinių jau gali kreiptis kompensacijų

2026 05 31
Vilniuje vyks pasaulinis universitetinio teatro kongresas
Kultūra

Pirmą kartą Baltijos šalyse: Vilniuje vyks pasaulinis universitetinio teatro kongresas

2026 05 31
Piniginė, pinigai
Lietuvoje

Neišnaudojus neperleidžiamų mėnesių, vaiko priežiūros išmoka bus mokama trumpiau

2026 05 31
Liepos Žaidimų Pieva
Gamta ir žmogus

Vilniuje atsiras dar viena laisvalaikio erdvė

2026 05 30
Žemės ūkis
Lietuvoje

VDI ragina ūkininkus tinkamai deklaruoti veiklą ir nelaukti patikrinimų

2026 05 30
Žievėgraužis tipografas suaktyvėjo naujuose eglynų plotuose
Gamta ir žmogus

Šalta žiema ir vėsus pavasaris žievėgraužio tipografo neišgąsdino

2026 05 30
Žemės ūkis, laukai
Lietuvoje

Iš valstybinės žemės pardavimų šiemet į gynybos fondą surinkta apie 1,4 mln.

2026 05 30
Didysis apuokas
Gamta ir ekologija

Į gamtą paleisti du didžiųjų apuokų jaunikliai

2026 05 30
Šarūno Mikulskio filmas „Nykstančios rūšys“
Gamta ir ekologija

Dokumentinio filmo „Nykstančios rūšys“ peržiūra ir pokalbis su režisieriumi

2026 05 30

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Mikabalis apie Į liejyklą išlydėta Vytauto Didžiojo skulptūra
  • V V P I ukf 1976 apie R. Armaitis. Didžiulis strateginis proveržis Ukrainos aviacijoje ir oro gynybos srityje
  • Rimgaudas apie Į liejyklą išlydėta Vytauto Didžiojo skulptūra
  • Rimgaudas apie Į liejyklą išlydėta Vytauto Didžiojo skulptūra

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Reikšminga dalis įsigytų vaistų taip ir lieka nepanaudoti
  • Šilti ir lietingi orai gali paskatinti uodų populiacijos augimą
  • Būsto rinka ir šiemet išlieka aktyvi
  • Aplinkosaugininkai ragina atsisakyti balionų ir dangaus žibintų

Kiti Straipsniai

Tapytojos Marijos Teresės Rožanskaitės ir fotomenininkų Brolių Černiauskų paroda „Rešotai“

M. T. Rožanskaitės ir Brolių Černiauskų parodoje – Rešotų lagerio tikrovė ir pasipriešinimas atminties naikinimui

2026 05 31
Vėjo jėgainės

Gyvenantys netoli vėjo elektrinių jau gali kreiptis kompensacijų

2026 05 31
Vilniuje vyks pasaulinis universitetinio teatro kongresas

Pirmą kartą Baltijos šalyse: Vilniuje vyks pasaulinis universitetinio teatro kongresas

2026 05 31
Piniginė, pinigai

Neišnaudojus neperleidžiamų mėnesių, vaiko priežiūros išmoka bus mokama trumpiau

2026 05 31
Didysis apuokas

Į gamtą paleisti du didžiųjų apuokų jaunikliai

2026 05 30
Šarūno Mikulskio filmas „Nykstančios rūšys“

Dokumentinio filmo „Nykstančios rūšys“ peržiūra ir pokalbis su režisieriumi

2026 05 30
Renginio akimirka

Spausdinto žodžio kelias: nuo knygnešių slėptuvių iki dirbtinio proto amžiaus

2026 05 30
Švietimas

Gyvenimo įgūdžių programa: kaip sekasi mokykloms?

2026 05 30
Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos

KM kviečia pasiruošti siūlyti nusipelniusius kūrėjus Lietuvos nacionalinėms kultūros ir meno premijoms

2026 05 30
Ilgos vasaros vaikystėje, trumpėjantys metai suaugus

Ilgos vasaros vaikystėje, trumpėjantys metai suaugus: kas vyksta su mūsų laiko pojūčiu?

2026 05 29

Skaitytojų nuomonės:

  • Mikabalis apie Į liejyklą išlydėta Vytauto Didžiojo skulptūra
  • V V P I ukf 1976 apie R. Armaitis. Didžiulis strateginis proveržis Ukrainos aviacijoje ir oro gynybos srityje
  • Rimgaudas apie Į liejyklą išlydėta Vytauto Didžiojo skulptūra
  • Rimgaudas apie Į liejyklą išlydėta Vytauto Didžiojo skulptūra
  • Rimgaudas apie Į liejyklą išlydėta Vytauto Didžiojo skulptūra
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
Lietuvos delegacija Paryžiuje (iš kairės): Gytis Oržikauskas, Rūta Kačkutė, Jolanta Balčiūnienė ir Mindaugas Gabrėnas | lrkm.lrv.lt nuotr.

Lietuva išrinkta UNESCO kultūros vertybių apsaugos nuo grobstymo konvencijos komiteto nare

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

ket testai | fs25 mods | Refinansavimas | iPhone 16 Pro Max | Daigyklos | gta 5 mods | Paskolos iš SAVY | DARBO SKELBIMAI

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai