Kol Seimas stengiasi pažaboti piktavališkai besielgiančius elektrinių paspirtukų vairuotojus ir įvesti šių transporto priemonių eismo reguliavimą, jomis mūsų miestuose besinaudojantys eismo dalyviai neskuba rūpintis nei savo pačių, nei kitų asmenų saugumu. Naujausi šalies gyventojų apklausos duomenys rodo, kad šalmas nereikalingas trečdaliui dviračių ir paspirtukų vairuotojų.
Seime svarstomas elektrinių mikrojudumo priemonių teisinis reguliavimas. Viena jo nuostatų nurodytų, jog jaunesni kaip 18 metų elektrinių mikrojudumo priemonių vairuotojai, važiuodami keliu, privalėtų būti užsidėję ir užsisegę dviratininko, riedlentininko ar motociklininko šalmą. Vyresniems kaip 18 metų toks reikalavimas galiotų važiuojant važiuojamąja kelio dalimi. Tuo tarpu naujausi tyrimo duomenys rodo, kad trečdalis dviratininkų ir paspirtukų vairuotojų, išriedėdami į gatves, niekada nesideda šalmo. Tiesa, 2021 metais taip teigiančių eismo dalyvių buvo net 44 procentai.
Tai atskleidė draudimo bendrovės „Gjensidige“ užsakymu „NielsenIQ“ periodiškai šia tema atliekamos mūsų šalies gyventojų apklausos. Naujausi tyrimo duomenys gauti praėjusį mėnesį.
Jie rodo, kad vos 7 proc. Lietuvos gyventojų, vairuodami dviračius ar elektrinius paspirtukus, visuomet užsideda šalmą. Dešimtadalis Lietuvos respondentų dėvi šalmus retkarčiais. 16-19 m. amžiaus grupėje visuomet šalmą dėvi vos 2 proc. respondentų, o retkarčiais – dešimtadalis.
„Gatvėse įsibėgėja aktyviausias šių transporto priemonių naudojimo laikas. Mūsų fiksuojama draudžiamųjų įvykių statistika rodo, kad elektriniai paspirtukai Lietuvoje sparčiai populiarėja ir jų nebegalima vertinti kaip laisvalaikio atributo. Tai – sezoninė susisiekimo priemonė, kuri pilnavertiškai dalyvauja eisme. Kol važiavimo elektriniais paspirtukais reglamentavimo tvarka mūsų šalyje dar nėra priimta, svarbu prisiminti, kad šiomis transporto priemonėmis važiuojantiems asmenims galioja Kelių eismo taisyklės ir būtina jų nepriekaištingai laikytis“, – pabrėžia draudimo bendrovės „Gjensidige” Žalų departamento vadovė Baltijos šalims Viktorija Katilienė.
„Gjensidige“ duomenys rodo, jog šonkaulių, rankų, kojų lūžiai sudaro beveik 80 proc. paspirtukininkų patiriamų sužeidimų. Dažnai nelaimės priežastimi tampa neteisingai pasirinktas greitis, neatsargus manevravimas, dėmesingumo stoka, ypač dideliuose miestuose, kur pėsčiųjų ir mikrojudumo priemonių eismas labai intensyvus.
„Nerimą kelia ir tėvai, kurie lengvabūdiškai ant paspirtuko veža vaikus, sukeldami jiems didelį pavojų. Šiuo metu diegiamos technologijos, neleidžiančias judėti toliau, jei nuomojamu paspirtuku mėgina važiuoti du asmenys. Tačiau vairuodami nuosavą paspirtuką, žmonės ne visuomet elgiasi atsakingai. Turime iš esmės keisti savo požiūrį į saugumą gatvėje ir kelių eismo taisyklių laikytis visi, nuo pėsčiųjų iki vairuojančių visas transporto priemones“, – teigia V. Katilienė.
Nors, pasak draudimo bendrovės atstovės, jokios taisyklės nereglamentuoja būtinybės šių transporto priemonių vairuotojams dėvėti šalmą, tai itin svarbu ir dviratininkams, ir paspirtukų vairuotojams. „Tikėtina, kad netrukus šalmų dėvėjimo būtinybė vairuojant elektrinius paspirtukus mūsų šalyje bus įtvirtinta teisiškai. Tuo tarpu dabar visiems svarbu įsidėmėti, kad šalmas nėra aksesuaras, tai – būtina saugumo priemonė, kuri kelyje saugo šiomis transporto priemonėmis besinaudojančiųjų gyvybes“, – kalba V. Katilienė.
Tyrimo duomenys rodo, kad šalmo dažniausiai nedėvi 16-19 metų dviračių ir paspirtukų vairuotojai. Pastebėtina, kad vyrai dažniau negu moterys nuolatos dedasi šalmą, važiuodami šiomis transporto priemonėmis.
Draudimo bendrovės atstovė atkreipia dėmesį, kad ne tik šalmas, bet ir kitos apsaugos priemonės gali sumažinti eismo nelaimių riziką bei jų pasekmės. „Kelių eismo taisyklės numato, jog važiuojamojoje kelio dalyje šių transporto priemonių vairuotojai privalo dėvėti ryškiaspalvę liemenę su šviesą atspindinčiais elementais arba paspirtuko priekyje turi degti baltos šviesos žibintas, o gale – raudonos šviesos žibintas“, – įspėja V. Katilienė.
Ji atkreipia dėmesį, kad šį sezoną stebima ir kita opi su elektriniais paspirtukais susijusi problema, tai – jų palikimo vieta. „Galima teigti, kad mūsų miestuose netrukus įsivyraus paspirtukų „numetimo“ kultūra. Ji itin pavojinga ir patiems paspirtukininkams, ir kitiems eismo dalyviams. Dėl netinkamai dviračių take paliktų paspirtukų nukenčia ir pėstieji, ir dviratininkai“, – tvirtina draudikė.
