Lietuvos žurnalistų sąjungos (LŽS) ir Nacionalinės žurnalistų kūrėjų asociacijos (NŽKA) Vinco Kudirkos vardo premija paskirta televizijos žurnalistui Virginijui Savukynui, o Vytauto Gedgaudo premijos laureatu tapo žurnalistas Vytautas Jonas Juška.
Šios dvi premijos tradiciškai skelbiamos Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną. Laureatai bus apdovanoti iškilmingame renginyje gegužės 8 d. Kultūros ministerijos Baltojoje salėje. Jie gaus diplomus, vardinius medalius ir piniginius apdovanojimus.
V. Kudirkos premija Virginijui Savukynui paskirta už laidas „Istorijos detektyvai”, kuriose įdomiai pateikiama Lietuvos istorija.
V. Savukynas yra šios laidos redaktorius, scenarijų autorius ir vedėjas, o kūrybinėje grupėje dirba ir Kostas Kazlauskas (operatorius), Danielius Buckus (montažo režisierius).
Komisijos sprendimu buvo įvertintas naujoviškas laidos pateikimo būdas, įdomios temos, mažai žinomi Lietuvos istorijos faktai – stipriosios šios laidos pusės.
Įtaigus ir patrauklus pasakojimo būdas, gilus Lietuvos istorijos pažinimas, naujos hipotezės ir idėjos yra neabejotinos šios laidos stiprybės.
2022 metų „Istorijos detektyvų“ laidose buvo nagrinėjamos įvairios temos – nuo pačių seniausių, siekiančių indoeuropiečių laikus iki aktualios XX amžiaus istorijos. Konkursui vertinti buvo pateiktos keturios geriausios laidos.
Vinco Kudirkos premija yra svarbiausia kasmetinė Lietuvos žurnalistų sąjungos ir Nacionalinės žurnalistų kūrėjų asociacijos premija. Ji skiriama žurnalistui arba jų kūrybinei grupei už brandžius, humanistines, etines vertybes ir pilietinės-patriotinės visuomenės ugdymo prioritetus puoselėjančius bei valstybingumą stiprinančius spaudos, radijo, televizijos ar fotožurnalistikos autorinius darbus už praėjusius metus.
Vinco Kudirkos premija skiriama kasmet nuo 1990 metų. Vinco Kudirkos premiją daugiau nei dešimtmetį remia Lietuvos aludarių gildija.
Ilgamečio išeivijos leidinio „Dirva“ redaktoriaus V. Gedgaudo vardo premija paskirta žurnalistui Vytautui Jonui Juškai už tyrimą „Australijos lietuvių demografija“, skirtą didžiosios lietuvių emigracijos į Australiją 75-metį pažymėti ir remiantis šiuo tyrimu paskelbtą straipsnių rinkinį „Migracija: sampratos ir patirtys“.
Pernai Nacionalinės žurnalistų kūrėjų asociacijos narys, Australijos lietuvių visuomenės ir Pasaulio lietuvių bendruomenės veikėjas Vytautas Jonas Juška straipsnyje „Australijos lietuvių demografija“ atliko didžiulį darbą.
Jis atliko tyrimą apie lietuvius, emigravusius į Australiją po Antrojo pasaulinio karo iš DP stovyklų (DP – tai Antrojo pasaulinio karo pabaigoje sąjungininkų suteiktas vardas Vakaruose atsidūrusiems asmenims, pabėgusiems iš gimtojo krašto).
Anot paties autoriaus, duomenys paimti iš Australijos gyventojų surašymų, kurie sudaro tūkstančius puslapių ir lietuvių atradimo juose procesas buvęs ilgas bei sudėtingas.
Kad šis tyrimas stipriai papildo mūsų žinias apie lietuvių diasporą Australijoje yra rašiusi ir Vytauto Didžiojo universitetas doc. dr. Aušrinė Cemnolonskė.
Nuo 1997 metų teikiama Vytauto Gedgaudo premija yra Lietuvos žurnalistų sąjungos ir Nacionalinės žurnalistų kūrėjų asociacijos kasmetinis apdovanojimas, skiriamas už praėjusių metų turiniu ir forma išskirtinius spaudos tyrinėjimus, radijo, televizijos, interneto ir fotožurnalistikos darbus. V. Gedgaudo premiją finansuoja Lietuvos kultūros taryba.
2023 metų V. Kudirkos ir V. Gedgaudo premijų darbų vertinimo komisijos nariai: Aurelija Arlauskienė, Ginas Dabašinskas, Vytautas Kvietkauskas, Laisvūnas Karvelis, Laima Lingytė, Audronė Nugaraitė (komisijos pirmininkė), Dainius Radzevičius, Rytis Sabas, Jonas Staselis ir Henrikas Vaitiekūnas.
Vinco Kudirkos premija yra 3000 eurų, Vytauto Gedgaudo premija – 1000 eurų.
V.Savukyną laikyčiau miesčioniško, turistinio lygio, Lenkijos istorikų sukurtos Lietuvos istorijos žinių propaguotoju. Be to, manyčiau, kad tai daroma dar Lietuvai istoriškai per ankstyva detektyvo žanro forma. Šio žanro naudojimas eina iš svetur – iš tautų, kurios kaip tokios savo egzistavimą pasaulyje yra įtvirtinusios istorinių pasakojimų pagrindu, yra tapusios savimi kaip valstybės, t.y. istoriniai pasakojimai joms savo vaidmenį jau yra atlikę. Taigi jos gali tuos laikus ir detektyvinti. Lietuviai savo istorijai pasakoti tokios laisvos galimybės neturėjo. Lenkybės priespaudoje gyvenusiems nuo Jogailos laikų ir lenkiškus, vėliau ir rusiškus Lietuvos istorijos pasakojimus tegirdėjusiems lietuviams, šiandien ne analitinio, o detektyvinio, žanro naudojimas jau pats savaime yra Lietuvos istorijos menkinimas. Trumpai sakant, tai tyčiojimasis iš savo istorijos juokelių pasakojimais, pasakų vaikučiams sekimo stiliumi, užuot ją šiandienos mokslo žinių šviesoje problemiškai analizavus. Taigi, regis, žurnalistų sąjungos, skirdamos V. Kudirkos vardo premiją V. Savukynui, nelabai susigaudo kas vyksta su Lietuvos istorija, kokia jos svarba tautai, valstybei, kam gali būti tarnaujama lėkštais detektyvais (juokeliais) ją pasakojant…
Manau, kad nelabai kas gali prilygti mūsų ‘ekspediciniam istorikui’ su jo pasvarstymais…
-delfi.lt/news/daily/lithuania/bumblauskas-lenkai-seniai-gerai-zino-kas-yra-ju-priesas-lietuviai-nelabai.d?id=93262327
Manau, kad tai abu labu toki… Čia dėl jų abiejų jau LRT valdžia imtina už čiuprynos. Mat 1992 m. Seimo partijų atsiųstas L.Tapinas iš LRT išlavė lietuvišką Sąjūdžio dvasią taip, kad šiandien turime viso to lenkizmo gaivinimo politikos Lietuvoje, lietuvybės trynimo per LRT pasekmes.
Kad LRT nėra laisva, netiesiogiai rodytų ir tas faktas, jog sūnui radosi reikalas kurti “Laisvės TV”.
skaitytojo Mavy Vyt mintis apie tai, kad, jei vokiečiai neskuba, galime lenkų brigadą pakviesti. Bet juk link to ir vedama! :
Būtent, to, kad Lenkijos kariuomenė gautų progą atsidurti Lietuvoje, sakyčiau, yra laukiama jau nuo 1990 metų. Tai viena lenkiška strategija, kita – trukdyti Lietuvai suartėti su Baltarusija pasitikėjimo ir ekonomine prasme. Šių Lenkijos strategijų neįžvelgiantiems – būti Lietuvos valdžioje ne vieta… Tauta partizanaudama, sąjūdžiais, sukilimais kovodama laisvės siekė ne dėl to, kad bėgdama nuo vilko meškai patektų…
Tai gal pirmiausia Lietuva turėtų suartėti su mums gimininga Latvija, o su Baltarusia šiuo metu, manau, suartėti neįmanoma, juolab, kad dabartinėje Baltarusioje uždarytos visos lietuviškos mokyklos ( Rimdžiūnuose, Pelesoje ir kt.) ir vietos lietuvių tautinei savasčiai iškilo didžiulis pavojus.
Tai, kad nesuartėta su Latvija, yra labai blogai. Nusikalstama! Gudija, gi, per tiek metų, tapo pernelyg rusiška visomis prasmėmis. Pamirškite, kas buvo prieš milijonus metų. Pasaulis keičiasi, ir tai nieko naujo. Bet nepamirškite jų pretenzijų į Vilnių, Lietuvos istorijos menkinimo. Gudijos stūmimas į Rusijos glėbį sukelia labai įvairių minčių. Tiesa, kada bus straipsnis apie taip vadinamas Gudijos opozicijas, kokios jos, ar yra kokie nors jų reikalavimai prieglobstį suteikusiai Lietuvai?
Suartėjimas pasitikėjimo ir ekonomine prasme su Latvija yra toks, koks yra šalių, tautų natūraliai geidžiamas šiuo metu. Jokių kliūčių tam stiprėti nėra, viskas pačių valioj. Suartėti minėtomis prasmėmis nereiškia, kad Latvija taptų Lietuva, o Lietuva – Latvija ar kažkas trečio rastųsi. Baltarusija nėra ES, todėl suartėjimo pasitikėjimo ir ekonomine prasme su ja turinys, akivaizdu, skirtųsi nuo suartėjimo su Latvija. Lietuvos, Baltijos šalių suartėjimo su Baltarusija formatą buvo būtina surasti vos tik įstojus į ES, tokiu atveju, galima manyti, nebūtų radęsi jos stūmimo į Rusijos glėbį, taigi gal nebūtų ir Ukrainos užpuolimo. Tad kieno politiką vykdė Lietuva, Baltijos šalys stumiant Baltarusiją nuo savęs. Demokratijos nešimo į Rytus principų laikymusi – vargu ar galima būtų ją pateisinti.
Gal biurokratai ir visokie partiniai net ir nežino, kur ta Latvija yra ir kas tai, o aš ten mokiausi, laikas nuo laiko lankausi, man labai patinka girdėti latvių kalbą… Kalbu apie dvasinio, kultūrinio ryšio stiprinimą, bendrus renginius ir pan. To nematau.
Bjaurokratai? Juk tai ne Kanarų ar kt. salos!
Net kabelinės televizijos neretransliuoja nei vieno latviško kanalo, tačiau transliuoja begalę lenkiškų,taip pat rusiškų , angliškų tv kanalų. Yra net baltarusiškas kanalas,keletas ukrainietiškų. O latviško- nei vieno. Matydami Latvijos tv, greičiau išmoktume giminingą kaimynų kalbą ir naujienas apie juos sužinotume iš jų,o ne per tarpininkus.
SS iniciatyva už lenkų TV rodymą dar ir sumokame (kad tik kuo ilgiau išlaikytume dalies mūsų valstybės piliečių nelojalumą Lietuvai?). O mokesčių mokėtojų nuomonės ponas SS atsiklausė?
Tai, kad, kol valdžia kas 5 -eri metai pratęsinės terminuotą 1994 m. bendrumo su Lenkija sutartį, tai tol mokesčių mokėtojų nuomonės dėl Lenkijos valstybės TV programų transliavimo už biudžeto pinigus ar lenkiškų raidžių įvedimo vietoje lietuviškų, atsiklausti nebereikia.
cm po cm, kažkieno didelė pėda vis giliau Vilnijos žemėn slysta…
Tamstos reikalavimui jau užbėgta už akių – Wilenszczyzna jau iki 2040 m. pasisėsta…
„LENKŲ KALBOS IR LENKŲ BENDRUOMENĖS LIETUVOJE IŠSAUGOJIMO IR VYSTYMO STRATEGIJA „VILNIAUS KRAŠTAS 2040“
Nebūtinai tyliai?
– pl.wikipedia.org/wiki/Litewska_okupacja_Wileńszczyzny
Išrinksime kitą valdžią ir ta lenkinimo strategija atsidurs stalčiuje. Rūpinkimės rinkimais. Kaip matėme per savivaldybės rinkimus, Šimonytės Benkunskas gavo tarsi prieš tai Laisvės partijos savivaldybių rinkimuose turėtą apie 10 mandatų balsų šūsnį. Toks kryptingas balsų masto pokytis bylotų galimai esant manipuliavimo balsais Vilniuje technologinės galimybės – kaip to paties, tokiu pačiu būdu kaip pagal užsakymą teikiamos paslaugos Akivaizdu, kad tokio masto galimybė yra galima tik per balsavimo komisijas ir tik joms disponuojant elektroniniais rinkėjų sąrašais ir duomenimis kas balsuodavo, kieno rinkimų dieną jau balsuota ir t.t. Taigi pats laikas kalbėti apie balsavimo komisijų sudarymo dalykus, disponavimo elektroniniais rinkėjų sąrašais komisijose tvarką, jo suvaržymus. Žodžiu, apie dešimčių ar net šimto tūkstančių pabalsavimų ir jų pažymėjimo rinkėjų sąrašuose už paprastai rinkimuose nedalyvaujančius asmenis paslaugų teikimo galimybes, kaip joms užkirsti kelią, kad abejonių dėl balsavimų skaidrumo nebeliktų. .
Kartu raginkimės iki šiol paprastai nedalyvaujančius rinkimuose juose dalyvauti, ypač Vilniuje, taip pat, kad gebantys valdyti, aukodamiesi, lyg pokariu einant į partizanus ar į Sąjūdį, kandidatuotų į Seimą, į Prezidentus.
Vilna
Your comment is awaiting moderation
1 sekundė ago
Bendruomenės sąvoka teisine prasme yra tolygi tautinės mažumos, o ne bendrijos, sąvokai. Taigi ji valstybės dokumentuose nevartotina kaip priešinga Konstitucijai. Pagal Konstituciją Lietuvos valstybės teritorija yra vientisa ir nedalijama į jokius valstybinius darinius (10 str.). Valstybėje vienytis galima tik į bendrijas, politines partijas ar asociacijas, jei šių tikslai ir veikla nėra priešingi Konstitucijai ir įstatymams (Konstitucijos 35 str.). Bendruomenės teisės yra tolygios visuomenės, tautos teisėms. Akivaizdu, kad bendrijos ir bendruomenės sąvokos teisiškai nėra tolygios, bendruomenės organizuojantis tautybiniu pagrindu pagal Konstituciją atsirasti nebegali. Kitatautiniu pagrindu gali būti vienijamasi tik į tautines bendrijas. Priešingu atveju neteisėtai bendruomene pasivadinę kitataučiai taptų pretenduojančiais susikurti teisę į valstybinio atskirumo darinius, t.y. teisę ardyti vientisą valstybės teritoriją į atskirus valstybinius darinius. O tai jau – Konstitucijai ir įstatymams – valstybei priešinga – nusikalstama veikla. Tad lenkų kaip ir kitų Lietuvoje įvairiais istoriniais laikais apsigyvenusių ar ne lietuvio tautybes prisiėmusiųjų gyventojų susivienijimai tegali vadintis ar būti žiniasklaidoje, politikų vadinami bendrijomis, o ne bendruomenėmis. Tad minimame dokumente vientisos valstybės teritorijos išskyrimas kaip atskiros lenkybės požymiu teritorijos – “Vilniaus krašto” yra priešingas Konstitucijai, o veikla dokumentą parengiant yra priešinga valstybei, taigi pagal Baudžiamąjį kodeksą – yra nusikalstama, persekiotina.
Vilna
Your comment is awaiting moderation
1 sekundė ago
Bendruomenės sąvoka teisine prasme yra tolygi tautinės mažumos, o ne bendrijos, sąvokai. Taigi ji valstybės dokumentuose nevartotina kaip priešinga Konstitucijai. Pagal Konstituciją Lietuvos valstybės teritorija yra vientisa ir nedalijama į jokius valstybinius darinius (10 str.). Valstybėje vienytis galima tik į bendrijas, politines partijas ar asociacijas, jei šių tikslai ir veikla nėra priešingi Konstitucijai ir įstatymams (Konstitucijos 35 str.). Bendruomenės teisės yra tolygios visuomenės, tautos teisėms. Akivaizdu, kad bendrijos ir bendruomenės sąvokos teisiškai nėra tolygios, bendruomenės organizuojantis tautybiniu pagrindu pagal Konstituciją atsirasti nebegali. Kitatautiniu pagrindu gali būti vienijamasi tik į tautines bendrijas. Priešingu atveju neteisėtai bendruomene pasivadinę kitataučiai taptų pretenduojančiais susikurti teisę į valstybinio atskirumo darinius, t.y. teisę ardyti vientisą valstybės teritoriją į atskirus valstybinius darinius. O tai jau – Konstitucijai ir įstatymams – valstybei priešinga – nusikalstama veikla. Tad lenkų kaip ir kitų Lietuvoje įvairiais istoriniais laikais apsigyvenusių ar ne lietuvio tautybes prisiėmusiųjų gyventojų susivienijimai tegali vadintis ar būti žiniasklaidoje, politikų vadinami bendrijomis, o ne bendruomenėmis. Tad minimame dokumente vientisos valstybės teritorijos išskyrimas kaip atskiros lenkybės požymiu teritorijos – “Vilniaus krašto” yra priešingas Konstitucijai, o veikla dokumentą parengiant yra priešinga valstybei, taigi pagal Baudžiamąjį kodeksą – yra nusikalstama, persekiotina.
Mēs mīlam Latviju. O valdžia?
Nepastebėjau didelės meilės ir iš latvių pusės, jie mano ( bent jau latviškų portalų komentaruose),kad savo mentalitetu yra artimesni estams, su lietuviais juos sieja tik gimininga kalba, gal dar baltiška kilmė ir dievybės.Kita vertus, tokiam požiūriuis susiformuoti galimai turi įtakos mūsų valdžios nuolankumas Lenkijai?
…manau, kad latvių savimonėje yra vokiečių kultūros įtaka, liuteronai, matyt, yra dauguma, jei prisiminti sovietmetį, tai Ryga buvo Ryga, ohoho, kai Vilnius tada buvo tik Vilnius…, daug skurdesnis kraštas, nei Lietuva, rusifikuotas (deja, Lietuva šioje srity Latviją gali labai greitai pralenkti), aukštesnės kultūros kraštas – toks vaizdas man susidarė iš anų laikų (kartais vis dar pasitvirtinantis šiandien), apsipirkti jie mėgsta atvyksta pas mus, įskaitant maistą (greičiausiai, tie, kurie gyvena pasieny, kur jų parduotuvėlės labai jau menkos), tai gal kažkiek pasąmonėje mums dėl to pavydi…, lai dzīvo Latvija!
Skaičiau, kad Latvija pereina prie visuotinio mokymo valstybinėse mokyklose tik latvių kalba, latvių kalbos egzaminą turi išlaikyti ir ne Latvijos piliečiai, gyvenantys Latvijoje. O ką daro Lietuva?
alko cenzūrai, kad mane tikrina. Gal alkui pristatyti sveikatos pažymą su nuotrauka? Gėda!!!
Štai Latvijos švietimo sistema pereina prie visuotinio mokymo latvių kalba. Labai aktualus klausimas ir Lietuvai, tačiau jos žiniasklaidoje laikomasi tylos. Tai V. Savukynui kaip premijos laureatui labai derėtų, kad ir detektyviškai su ta vaikiška nuostaba, pašefuojant šią mokymo problemą, imtis ir karts nuo karto nušviesti padėtį ta prasme Latvijoje ir Lietuvoje. Juk čia ir istorinių momentų – į valias. Pvz., labai praverstų J. Basanavičiaus prisiminimai iš mokymosi lenkiškoje Marijampolės mokykloje šia tema.
Rašote, kad žiniasklaidoje laikomasi tylos. Bet žiniasklaida yra laisva ir nepriklausoma: nori šneka, nori tyli. Kitas klausimas, kas yra pagrindinės žiniasklaidos savininkai: kiek ta žiniasklaida yra Lietuvos? Jei, pvz., alke išlenda užrašas anglų kalba, komentaras prapuola – cenzūruoja, ar alkas yra Lietuvos?
Jeigu jau viskas kas yra, kas vyksta Lietuvoje yra ne Lietuvos tai tokia logika veda į absurdą, į visišką beprotybę, neviltį…
Viskas kas yra, vyksta Lietuvoje yra jos. Bet, be to visko buvimo (egzistavimo) dar yra ir jo valdymas. Taigi klausimas, kodėl Lietuvos valdyme nėra lietuvybės, kodėl Lietuvos žurnalistas yra be lietuvybės, kodėl už tyčiojimosi iš jos be gėdos – valgo Lietuvos duoną… Štai žmogaus (lietuvio) sugedimas vertas botago…
Pirma. Siūlyčiau susipažinti su Konstitucija ir ne tik. Antra. Kalbant apie žurnalistiką, matau užsakomųjų rašinėlių verslą. Arba taikančiųjų į intelektualus mėgėjiškus, menkaverčius, bejėgiškus parašinėjimus. Pasitaikančios išimtys tik patvirtina, kaip yra iš tikrųjų. Trečia. Palinkėjimas gyventi tikrovėje. Taip nenusivilsite 🙂
Bendruomenės sąvoka teisine prasme yra tolygi tautinės mažumos, o ne bendrijos, sąvokai. Taigi ji valstybės dokumentuose nevartotina kaip priešinga Konstitucijai. Pagal Konstituciją Lietuvos valstybės teritorija yra vientisa ir nedalijama į jokius valstybinius darinius (10 str.). Valstybėje vienytis galima tik į bendrijas, politines partijas ar asociacijas, jei šių tikslai ir veikla nėra priešingi Konstitucijai ir įstatymams (Konstitucijos 35 str.). Bendruomenės teisės yra tolygios visuomenės, tautos teisėms. Akivaizdu, kad bendrijos ir bendruomenės sąvokos teisiškai nėra tolygios, bendruomenės organizuojantis tautybiniu pagrindu pagal Konstituciją atsirasti nebegali. Kitatautiniu pagrindu gali būti vienijamasi tik į tautines bendrijas. Priešingu atveju neteisėtai bendruomene pasivadinę kitataučiai taptų pretenduojančiais susikurti teisę į valstybinio atskirumo darinius, t.y. teisę ardyti vientisą valstybės teritoriją į atskirus valstybinius darinius. O tai jau – Konstitucijai ir įstatymams – valstybei priešinga – nusikalstama veikla.
Tad lenkų kaip ir kitų Lietuvoje įvairiais istoriniais laikais apsigyvenusių ar ne lietuvio tautybes prisiėmusiųjų gyventojų susivienijimai tegali vadintis ar būti žiniasklaidoje, politikų vadinami bendrijomis, o ne bendruomenėmis. Tad minimame dokumente vientisos valstybės teritorijos išskyrimas kaip atskiros lenkybės požymiu teritorijos – “Vilniaus krašto” yra priešingas Konstitucijai, o veikla dokumentą parengiant yra priešinga valstybei, taigi pagal Baudžiamąjį kodeksą – yra nusikalstama, persekiotina.
Pagrindinis klausimas: ar valstybė – teisinė? Kaip nebūna pusiau nėščių, taip nebūna ir pusiau teisinių. Taip arba ne. Pirmiausia teisinė, o tik po to gerovės. Teisinėse valstybėse bet koks pagrindinio įstatymo pažeidimas būtų nedelsiant teisiškai įvertintas. Neteisinėse – kaip nurodys koks nors politikierius. Jei kažkuri valstybė yra neteisinė, kiek ji yra valstybė?
Gyvenate ne Lietuvoje, jei klausiate, „o ką daro Lietuva“. Sugrįžkite, išvysite, išgirsite. Velkam, dobro požalovatj, witamy na pokładzie! Tiesa, Tamstos klausimas klaidinintis: valdžia nėra Lietuva.
Klaidinintis…
yra libernaujadaras.
O kaipgi nėra, – Lietuvos valdžia taipogi yra Lietuva, kadangi nevaldoma šalis nėra galima, o jos valdžia renkama Lietuvos žmonių iš joje gyvenančiųjų…
O kaipgi nėra, – Lietuvos valdžia taipogi yra Lietuva, kadangi nevaldoma šalis nėra galima, o jos valdžia renkama Lietuvos žmonių iš joje gyvenančiųjų…
Nemokama politologijos pamokėlė: daug kas į seimą patenka pagal sąrašus, o ministrai – skiriami.
Baltų vienybės dienos paminėjimas, užkuriant aukurus, plačiai yra švenčiamas ir Latvijoje. Net plačiau, atrodo, kaip tai daroma Lietuvoje. Kita vertus, be Latvijos, nemažai pasakos “Eglė žalčių karalienė” variantų turime ir Estijoje (Leonardas Sauka), todėl nėra ko liūdėti, kad latviai su estais gerai sutaria.
Dėl to, kad Latvija yra daugiau liuteroninė kaip katalikiška Lietuva ir ypač Lenkija, prastesniems santykiams su Latvija, kaip kad mano ir “taiva”, tokiai minčiai pritarčiau.
Aš varde “taiva” matyčiau paestintą liet. Daivą, rus. ‘dieva’ – mergina.
Santykių su Latvija šildymui kviesčiau dukart per metus padaryti Lietuvos Seimo ir Latvijos Saeima bendrus posėdžius (vieną kartą pirmininkaujant Lietuvai, o antrą kartą pirmininkaujant Latvijai). Su Lenkija tokie bendri Seimai, tai, daromi.
Reikalingas kasdieninis pranešinėjimas LRT informacinėse programose apie įvykius, gyvenimą, sprendžiamas problemas Latvijoje, kaip dabar yra pranešama apie įvykius Lietuvoje. Žodžiu, turi būti nušviečiama kuo gyvena Latvija, o gal ir Estija. Tik taip būtų galima suartėti. Dėl Lenkijos informacijos, tai Lietuvai turėtų atrodyti kaip jos nėra.
Reikalingas bent vienas tv kanalas latvių kalba Lietuvoje,o lietuvių kalba- Latvijoje ( valdžia turi įpareigoti kabelinės televizijos įmones, taip užtikrinant retransliaciją tv bokštų pagalba, kaip kad retransliuojami Lenkijos tv kanalai už Lietuvos biudžeto pinigus.
Lenkijos valstybės TV programų transliavimas už valstybės pinigus daugeliu atžvilgių yra bloga Skvernelio pradėta praktika. Akivaizdu, kad Lenkija iš to pelno didžiulę strateginę lenkybės plėtojimo naudą ne tik Lietuvos, bet ir regiono apskritai atžvilgiu. Iš esmės tai Lietuvos suverenumo pažeidimas savo pačių rankomis, todėl kuo greičiau ta sutartis baigtina. Kad nebūtų preteksto ją su Lenkija tęsti, su Latvija dėl jos programų retransliavimo tokia sutartis nesudaryta. Lietuva Latvijos gyvenimą turi nušviesti lietuviškai, o Latvija latviškai, savo programose.