Kovo 10 dieną (pirmadienį), 12 val., minint Lietuvos valstybės atkūrimo metines, Vileišių rūmuose (Antakalnio g. 6, Vilniuje) rašytojui Romualdui Granauskui bus įteikta premija, kuri jam paskirta laimėjus kūrybiškiausios metų knygos konkursą. Premiją sudaro diplomas, atminimo dovana ir piniginis prizas.

Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto kasmet rengia kūrybiškiausios metų knygos konkursą, kurios nugalėtoju šiemet ir tapo rašytojas Romualdas Granauskas už 2013 m. pasirodžiusią knygą „Šventųjų gyvenimai“ (išleido Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla). Konkurso laimėtojas tradiciškai paskelbtas šiemetinėje Vilniaus knygų mugėje, aptariant kasmet instituto renkamą kūrybiškiausių knygų dvyliktuką.

„Kiekvienas rašytojas pirmiausia rašo apie savo vaikystę. Mano vaikystėje tos medžiagos, apie ką galima rašyti, užteko su kaupu. Esu pokario vaikas. Ar žmogus, neseniai palaidojęs savo tėvą, tas laidotuves gali priskirti istorijai? Ne! Lygiai taip ir mes, išgyvenę pokarį, negalime galvoti apie tą laiką kaip apie istoriją. Tai mūsų savastis, ir apie ją galime kalbėti tik iš pačios širdies“, – apie savo knygą yra sakęs R. Granauskas.

Literatūrologė habil. dr. Jūratė Sprindytė, nugalėtoją rinkusios komisijos narė, apibūdindama R. Granausko novelių apysaką, sakė:

„Vertintojus sužavėjo keli dalykai: katarsį kelianti naujoviška šventumo samprata, meistriškai įvaldytas novelės žanras, kūrybiškas žvilgsnis į pokarį –„Šventųjų gyvenimuose“ dramatiškieji ir daug kartų skaityti dalykai iškyla kitaip, per kasdienišką faktūrą, negirdėtomis konsteliacijomis, unikaliomis detalėmis. Čia būti šventam reiškia būti moraliai švariam, pasielgti teisingai; šventumas kyla iš kasdienio stoiškumo, nesąmoningo pasiaukojimo, tos aukos neheroizuojant ir nesakralinant. Dabartiniam fragmentuotam, menkai vertybiškam žmogui, kuris nebeturi tokios principų darnos, niekuo neišsiskiriantys novelių veikėjai – ūkininkas, siuvėja, mokytoja, melžėja, studentas – kelia nuostabą ypatingu savo vientisumu, vidine tiesa. Įtaigiai parodoma, kaip artėjant prie šių dienų šventumas nyksta ir mąžta. Be to, R. Granauskas apie tragiškus dalykus kalba neįtikėtinai paprastai ir sugestyviai. Absoliuti lingvistinė klausa, šimtaprocentinė dialogų autentika. Žemaitybės tai autentikai teikia tūrio ir mažoro. Tai aukštos kokybės proza.“

Prozininkas, eseistas, dramaturgas R. Granauskas gimė 1939 m. kovo 18 d. Mažeikiuose. Tarp žymiausių jo kūrinių – apsakymai „Duonos valgytojai“ (1975), apysakos „Jaučio aukojimas“ (1975 m.), „Gyvenimas po klevu“ (1988 m., tais pats metais sukurtas ir LTV filmas), pjesė apie A. Vienažindį „Rožės pražydėjimas tamsoj“ (1978 m., pastatyti spektakliai 1978 m. ir 2008 m.), romanai „Duburys“ (2003 m., pastatytas spektaklis 2005 m., sukurtas filmas 2009 m.), „Kenotafas“ (2005 m.), „Rūkas virš slėnių“ (2007), „Trys vienatvės“ (2011), kino scenarijai „Vasara baigiasi rudenį“ (1982 m.), „Neapykantos pamokos“ (1983 m.) ir kiti.

2000 m. R. Granauskui suteikta Nacionalinė kultūros ir meno premija. Apie rašytoją sukurtas filmas „Raudonu ant balto“ (2003 m., rež. A. Marcinkevičiūtė).

Spausdinti 🖨

ALKO TURINYS