Kokį studijų ir profesijos kelią rinktis?

Artėjant metui pasirinkti profesinį kelią ar studijas aukštosiose mokyklose, dauguma šalies moksleivių ir abiturientų svarsto, kokias studijų kryptis pasirinkti.

Ne vienerius metus tarp pasirinkimų pirmauja socialiniai ir humanitariniai mokslai, o štai tikslieji lieka šešėlyje.

Žinovų teigimu, taip yra todėl, kad tikslieji mokslai yra kiek sudėtingesni už humanitarinius, o mokyklose vis dar trūksta mokytojų, kurie gebėtų mokinius ne tik gerai išmokyti, bet ir sudominti.

„Labai dažnai jaunų žmonių pasirinkimai būna nulemti ne protingų priežasčių, o jausmų – renkamasi studijuoti ne tai, ką galėtų, o kas atrodo paprasčiau.

Toks požiūris pastebimas ir mokyklose – mokiniai vengia rinktis tiksliųjų mokslų mokymąsi aukštesniuoju lygiu, vis mažiau abiturientų renkasi laikyti fizikos, chemijos egzaminus, nes išmokti šias disciplinas reikia įdėti daugiau pastangų.

Tad labai svarbi grandis yra mokytojai, išmanantys tiksliuosius mokslus, norintys perteikti žinias mokiniams, sudominti juos atskleidžiant, kad tikslieji mokslai gali būti pritaikomi ne vien kažkokioje labai siauroje srityje, bet ir mene, medicinoje, muzikoje“, – sako Lietuvos inžinerijos ir technologijų pramonės asociacijos (LINPRA) direktorius Darius Lasionis.

Jam antrina ir Rapolas Gražys, „Lava Drops“ gitarų, kuriomis groja garsiausi pasaulio muzikantai, kūrėjas.

Jo teigimu, tikslieji mokslai su muzika visada yra ir buvo šalia, nes atmetus muzikos kuriamą jausmą, daug ką galima paaiškinti matematiniais dėsniais.

„Esu baigęs gaminio dizaino studijas, o ši specialybė apjungia daug sričių – meninę, inžinerinę, kažkiek ir tiksliųjų mokslų.

Šiandien labai svarbią mano veiklos dalį sudaro darbas su inžineriniu įrankiu – trimačio modeliavimo programa „Solidworks“.

Ji yra naudojama ne tik muzikos industrijoje visame pasaulyje, bet ir projektuojant lėktuvus, automobilius, jachtas.

Tai labai preciziška programa, bet dėl to ji ir yra naudinga, nes kiekvienas milimetras grojant su gitara yra labai svarbus tiek muzikanto patogumui, tiek garso skambesiui.

Taigi, šalia muzikos visada rasime ir matematiką“, – sako R. Gražys.

Jungia nesujungiamas medžiagas

Anot R. Gražio, gitarų kūrimo ir gamybos procesas yra ilgas ir daugialypis.

Pirmiausia būna kliento arba kūrėjo vizija, tuomet ateina eilė sumanymo piešimui ir eskizavimui – tai reikia atlikti kruopščiai, apsvarstyti visas įmanomas galimybes ir technologijas.

Vėliau visada projektas vizualizuojamas trimatėje erdvėje, tuomet pereinama prie bandymų ir bandymų, kuriems pavykus pradedama gamyba.

Visas šis procesas trunka nuo trijų iki penkių mėnesių, bet tai priklauso nuo projekto – pašnekovas sako, kad yra tekę gitarą gaminti ir daugiau nei metus.

Kūrėjas pasakoja, kad gitara nuo vaikystės buvo jo neatsiejamas palydovas, tad nebuvo sunku pastebėti, jog gitarų industrija ilgą laiką buvo perpildyta labai panašių gitarų, kurios taip pat atrodo, taip pat skamba.

Taip gimė idėja pasitelkiant įvairių mokslų principus bei technologijas sujungti natūralias, kartais nesujungiamas medžiagas, panaudojant savitą dizaino kalbą ir taip atrasti naują kelią styginių instrumentų pasaulyje.

„Gitaras kuriu technologijų pagalba jungdamas skirtingas natūralias medžiagas, kurių masinė gamyba negali sau leisti.

Pavyzdžiui, viename iš dizainų, kuris laimėjo garbingą „RedDot“ dizaino apdovanojimą, sujungiau kietmedį su lėktuvo aliuminiu.

Kitas bruožas – instrumentų viduje inkrustuojame karbono juostas, kurios padeda išlaikyti instrumento stabilumą ir neišsikraipo skraidant, mat muzikantams dažnai nutinka, kad po ilgo skrydžio instrumentas dėl atmosferų skirtumo ir spaudimo pradeda išsilenkinėti.

Taigi čia vėl įsijungia ir fizikos dėsniai, ir žinios apie medžiagų savybes“, – pasakoja R. Gražys.

Jo teigimu, yra gitarų, kurias pagaminus pačiam kilo nuostaba, kad pavyko. Viena tokių – gitara iš juodojo gintaro lydinio.

„Ji buvo pristatyta visame pasaulyje ir apkeliavo labai daug naujoviško meno, muzikos, inovacijų, juvelyrikos ir dizaino parodų.

Ja grojo labai daug pasaulinio lygio žvaigždžių, tarp kurių Styvas Morsas (Steve Morse) iš „Deep Purple“ ir (Dominic Miller) iš grupės „Sting“ bei daugelis kitų.

Kitas projekta Dominikas Mileris buvo bosinė penkiastygė gitara, kurios didžioji dalis buvo pagaminta naudojant kianito kristalą, taip pat gitara su meteorito inkrustacijomis“, – vardija pašnekovas.

Žinovų poreikis kasmet dvigubėja

Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti duomenimis, 2022 m. šalies universitetai į inžinerijos ir technologijų studijų krypčių grupę priėmė studijuoti 1 033 asmenis (2021 m. – 1 178, 2020 m. – 1 043), kolegijos – 1 393 asmenis (2021 m. – 1 413, 2020 m. – 1 230).

Pirmąjį pirmenybinį inžinerijos mokslą nurodė 8,4 proc. stojančiųjų į universitetus ir šie mokslai liko penktoje vietoje po socialinių (18,2 proc.), sveikatos (14,2 proc.), verslo ir viešosios vadybos (12,1 proc.), informatikos mokslų (10,5 proc.).

Tarp stojančiųjų į kolegijas inžineriją pirmuoju prioritetu nurodė 16 proc. ir tai yra trečia vieta po verslo ir viešosios vadybos (25,4 proc.) bei sveikatos mokslų (22,4 proc.).

Pasak D. Lasionio, vien iš skaičių padėtis neatrodo labai prasta, tačiau žvelgiant plačiau akivaizdu, kad inžinerinių specialybių žinovų paklausa gerokai viršija pasiūlą, o nedidėjant šių specialybių studentų skaičiui, „žirklės“ tik plėsis.

LINPRA duomenimis, inžinerijos specialistų poreikis kasmet išauga 2-3 kartus, o iki 2025 m. inžinerinėje pramonėje bus sukurta daugiau nei 12 tūkst. naujų darbo vietų.

„Jau šiandien inžinerija yra perspektyvi ir gerai apmokama specialybė,  inžinerinės pramonės sektoriuose dirbantys žmonės vidutiniškai uždirba 10–15 proc. daugiau negu Lietuvos vidurkis, o gabūs studijuojantys jaunuoliai darbo pasiūlymų neretai sulaukia dar nebaigę aukštųjų mokyklų, darbdaviai juos graibstyte graibsto, siūlydami gerai apmokamas ir perspektyvias darbo vietas.

Dėl to gaila, kad ne visi jauni žmonės, kurie galėtų studijuoti šiuos mokslus, renkasi tai daryti.

Tokia situacija ne tik gilina jau dabar esančią specialistų trūkumo problemą, bet ir atima iš jaunų žmonių galimybę dirbti perspektyviose, konkurencingus atlyginimus ir profesinę karjerą siūlančiose srityse“, – sako LINPRA direktorius.

Apie LINPRA:

Lietuvos inžinerijos ir technologijų pramonės asociacija (LINPRA) yra nepriklausoma verslo savivaldos organizacija, veikianti nuo 1993 metų.

Tarptautiniu ir nacionaliniu lygmeniu asociacija atstovauja inžinerijos ir technologijų pramonės sektoriaus interesams.

Šiuo metu LINPRA sudaro 137 nariai, tarp kurių – plastiko, metalo gaminių, mašinų ir įrangos, prietaisų, elektrotechnikos, elektronikos ir transporto priemonių gamybos įmonės bei šių sričių mokslo ir mokymo institucijos.