Vykdant Žuvų ir vėžių įveisimo į valstybinius vandens telkinius 2023 metų planą, praėjusią savaitę Žuvininkystės tarnybos prie LR žemės ūkio ministerijos žinovai baigė vėgėlių jauniklių įžuvinimo į neišnuomotus šalies vandens telkinius darbus.
Nemuno deltos upės ir ežeras Aukštaitijoje papildyti 6,38 mln. vnt. vėgėlių jauniklių.
Dėl gero apvaisinimo ir mažo neapvaisintų ikrų kiekio inkubacijos laikotarpiu žuvų išleista 1,58 mln. vnt. daugiau.
Vėgėlės dirbtiniu būdu veisiamos ir paauginamos Žuvininkystės tarnybos Žuvivaisos departamento Vakarų regiono žuvivaisos skyriuje – Rusnėje.
Vėgėlių dirbtinio veisimo ciklas buvo pradėtas dar pernai, kai atvėsus orams, gavus specialiosios žvejybos leidimus, buvo vykdomi šių žuvų reproduktorių gaudymo darbai.
Iš nerštui pasiruošusių žuvų patelių ir patinų buvo paimti ir apvaisinti ikrai.
Vėliau reproduktoriai buvo paleisti atgal į upę, kur buvo sugauti.
Dirbtinis vėgėlių veisimas yra vienas veiksmingiausių šių žuvų išteklių palaikymo ir didinimo natūraliuose vandens telkiniuose būdų.
Vėgėlių jauniklių išleidimui buvo pasirinktos tinkamiausios gamtos sąlygos, kurios yra ypač reikšmingos vėgėlių jauniklių prisitaikymui naujuose gyvenamuosiuose plotuose.
Vandens temperatūra įžuvinimo metu siekė 10,0–10,2 °C.
Praėjusiais metais, vadovaujantis Žuvų ir vėžių įveisimo į valstybinius vandens telkinius 2022 m. planu, vandens telkiniai gausiai praturtinti plėšriosiomis žuvys.
Jos sudarė apie 80–85 proc. viso įžuvinimui skirto žuvų kiekio.
Pernai į Lietuvos upes, ežerus ir tvenkinius įžuvinta virš 2,6 mln. vnt. lydekų, beveik 1,6 mln. vnt. sterkų, 4,8 mln. vnt. vėgėlių, 81,5 tūkst. vnt. šamų ir kitų plėšriųjų žuvų jauniklių.
