Nekalbant jau apie istorinę atmintį, kultūrinį paveldą, šiandien jau ir lietuvių kalbą kai kurie „pažangūs” politikai ima traktuoti (kol kas dar nelabai drąsiai, bet jau ir nelabai varžydamiesi) kaip savotišką „istorinį rudimentą”, kurį galbūt net būtų „funkcionalu” ilgainiui pakeisti „platesnės aprėpties” kalba.
Pamenu, kaip prieš dešimt ar daugiau metų vienas švedų mąstytojas apie Lietuvą sakė (cituoju iš atminties): „Lietuva bus. Ir bus turtinga. Bet bus angliakalbė.” Maniau, žmogus svaičioja. Pasirodo, ne. Politinėje darbotvarkėje matyti aiškūs visuomenės delituanizavimo ženklai. Norėčiau apsirikti.
Žinomas prancūzų istorikas Hipolitas Tenas (Hippolyte Taine) rašė, kad kiekvienas lojalus prancūzas geriausiai pasitarnauja Prancūzijai tik susipažindamas su jos istorija, jos idėjomis ir jos papročiais.
Apie pareigą Tainas taip sakė: „Kiekviena karta yra tik brangių ir garbingų papročių laikina tvarkytoja ir atsakinga globėja. Kiekviena karta paveldi tą tradiciją iš ankstesnės kartos ir privalo ją perduoti kitai kartai.
Jei viena tų kartų per lengvabūdiškumą ar per didelį savimi pasitikėjimą, per stoką išminties ar vienpusiškumą, sukompromituoja suteiktą atsakomybę, tai ta karta nusikalsta prieš savo protėvius, kurių pasiaukojimus ji nubraukia, ir prieš palikuonis, kurių viltis ji sužlugo.“
Net jakobinas Bertranas Barèras (Bertrand Barère), advokatas, revoliucionierius, prancūzų Steigiamojo Susirinkimo ir Konvento deputatas, kovojęs su konservatyviomis tradicijomis, rašė, kad „nemokėti gimtosios kalbos yra išdavystė”.
Įdomu, tai liečia tik prancūzus, ar mums galioja taip pat?
Atsigręžus į istoriją, akivaizdu, kad mūsų tautos interesus nuolat išdavinėjo elitas, pradedant Didžiosios kunigaikštystės laikais, kai pasidavė užgožiamas lenkiškos kultūros, ir baigiant sovietine okupacija, kai jis pataikavo Maskvai ir nebedaug trūko, kad būtų „atvirtęs” į rusus.
Ir atvirkščiai: atgimimas visuomet ateidavo „iš apačios”, iš valstiečių, kurie sunkiausiomis sąlygomis išlaikė kalbą, nesugadintus papročius, tautinę kultūrą, kurie ir po karo miške iki paskutiniosios priešinosi sovietų okupacijai.
Tik ar šiandien dar Lietuvoje yra belikę valstiečių? Ar jau tik „elitas”?
Valiušaitis išlietuvino (nulietuvino), o aš vėl sulietuvinau.
Na, nebūtinai anglakalbė turi būti. Mūsų valdovai, atrodo, neprieštarauja ir lenkakalbės Lietuvos perspektyvai. Pasiskaitykite LENKŲ KALBOS IR LENKŲ BENDRUOMENĖS LIETUVOJE IŠSAUGOJIMO IR VYSTYMO STRATEGIJA „Wilenszczyzna 2040“, kurią mums paruošė Senat Rzeczypospolitej Polskiej, Kanceliaria Prezesa Rady Ministrow ir Tautinių mažumų departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės.
Taigi va, lietuvių kalbos ir lietuvių bendruomenės Lietuvoje neplanuojama nei išsaugoti nei vystyti (priešingai: yra strategija „Globali Lietuva 2030“, ruošiama 2050 – kur numatoma, kad lietuvių tauta bus emigravusi, išsibarsčiusi per pasaulį, o Lietuvoje bus sukurta naujo tipo multikultūrinė visuomenė). O Lenkija kuria kitokius planus – lenkų kalbos ir bendruomenės išsaugojimą ir plėtrą ne tik Lenkijoje, bet ir Lietuvoje.
Reiktų tiesiai rašyti: Lietuvą valdo lietuvių kalbos išdavikai.
Lietuvių TAUTOS išdavikai! Jei kažkur pasaulyje vienas kitas emigrantas namuose dar lietuviškai ir pačirena, tai niekis. Svarbu kad nei jų kalbos, nei jų pačių kaip Tautos neliktų čia, savo valstybėje. Sąlyga likti čia – savanoriškas nutautėjimas. Arba bus nutautinti.
Manyčiau, taip:
Your comment is awaiting moderation
2 sekundės ago
Lietuvių TAUTOS išdavikai! Jei kažkur pasaulyje vienas kitas emigrantas namuose dar lietuviškai ir pačirena, tai niekis. Svarbu kad nei jų kalbos, nei jų pačių kaip Tautos neliktų čia, savo valstybėje. Sąlyga likti čia – savanoriškas nutautėjimas. Arba bus nutautinti.
Atsakyti
Tai tik aš, ar ir visi waitinantys ir newaitinantys mato, kas katile moderuojama?
Tik „elitas”!
Toks pat, kur anais laikais iš už mėsos bei kitų deficitų skyrių prekystalių aukso dantimis blykčiojo ir niekinamai į litvinų klausimus atsakinėjo „Nėra ir nebus”. Atseit, žinok savo vietą! Ir galėjo čia pat, nesislėpdami, kitam priėjusiam iš po prekystalio gatavai suvyniotą „lauknešėlį” paduoti ir apsikeisti sakiniais, rodančiais, jog dar kažkas, dėl ko dar anksčiau susitarta, netrukus irgi bus. Na, o mums, jei ko bus, tai bus to, ko „vybrosiat”.
Kaip aptakiai, kaip diplomatiškai. O kokios lietuvių kalbos menkinimo priežastys? Kodėl apie tai nei žodelio? O juk tai svarbiausia! Bendrai kalbant, ką čia naujo sužinojome? Apie minimą elitą. Prie sovietų kas buvo tas elitas? Gal kpSS nariai: poetai, rašytojai, stalino / lenino premijų laureatai – ideologinio fronto kariai su visomis lengvatomis, spec. parduotuvėmis, butais ir kelionėmis į užsienį? Šiie nebuvo joks elitas.
Regis, kad komunistų kadrų politika visgi buvo, kad kur intelektualesnis – čiupti ir į partiją. Tokių nedaug radosi, tai kad partiją neužplūstų vien menkapročiai karjeristai, nustatė būtiną darbininkijos procentą partijoje, taip tuos į partiją besiveržusius karjeristus laikė eilėje už durų. Ar ne jie kartais per Sąjūdį plūstelėjo į naujai kuriamas ne komunistų partijas?…
Vytautas Radžvilas. Vėl „paukščių kalbos“ statusas?
– propatria.lt/2023/04/vytautas-radzvilas-vel-pauksciu-kalbos.html?showComment=1681900907104#c1571123160823796032
– Komentarai:
Pikc Kažinkavičius rašė…
Dar nereiktų pamiršti ir jų “kresinimų” planų – ko nepadarė “jedinstva”, padarys šita “waldže”: tmde.lrv.lt/uploads/tmde/documents/files/Wileńszczyzna%202040%20(LT).pdf
Anonimiškas rašė…
Pikc, ačiū už nuorodą. Ištautinamoje (išlietuvinamoje) Lietuvoje, kur visiems beveik privaloma tapo multikultūralizmo ideologija, o priminti, kad lietuvių k. yra valstybinė kalba yra beveik antivalstybinis išpuolis, pasirodo, vyriausybės įstaiga nors ir garsiai nesireklamuodama, bet visai oficialiai planuoja sukurti tautinę (lenkišką) valstybę valstybėje, kurioje planuojama saugoti lenkišką tapatybę ir įtvirtinti visuotinį lenkų kalbos naudojimą.
Iš tikrųjų skleidžiamas kažkoks netilpimas savo kailyje, kažkokios vergo dejonės. O kur pastikėjimas! Va, – rinkimai po nosimi. Išrinksime išmintigesnę valdžią, ji netęs 5 Lenkijos valstybinių programų lenkų kalba transliavimo Lietuvoje, nepratęs besibaigiančios 1994 m. Liublijinio bendrumo su Lenkia sutarties ir tas dvasios apniukimas išsisklaidys kaip ryto rūkas saulutei švystelėjus.
Aplinkui girdžiu vienus verkšlenimus, šnirpštimą, bet niekas nieko nepasiūlo. Ir priežasčių nesupranta. Ak, tiesa, jau ne vienas straipsnelis Alke buvo, kur tarsi kalbama apie kažkokį galimai bendrą darinį (gal valstybę?) su slavais? Vajetau, vajetau, kas tada liktų iš mažytės Lietuvėlės? Ką?
Jeigu nemokam veikti bendruomeniškai, tai bent jau patys: kasininkė nekalba lietuviškai – palieki prekes ir nueini, taksistas nekalba – trenki durimis, kas ko klausia, jei nesugeba bent „labos dienos“ – viso geriausio.
Panašiai manė ir puode kiek apšilusi varlė, kuri nežinojo mažai kam žinomos patarlės: „geriau ANKSČIAU, negu niekada“.
Edvardas Čiuldė. Kam mes trukdėme?
– pozicija.org/edvardas-ciulde-kam-mes-trukdeme/
“Jie ima mus abordažu ir pila mus aštria karteče!..!
“Ramiai! – sušuko kapitonas, – nes dar ne vakaras, nes dar ne vakaras!”.
Nes Prezidentas, kol kas, savo vietoje, brangieji.
Koks dar prezidentas? iš kur?
Iš banko. Pavadinimas – SEB.
Kazimieras Župerka. Kodėl negalima pritarti Loretos Vaicekauskienės požiūriui į valstybinės kalbos politiką?
– tiesos.lt/kazimieras-zuperka-kodel-negalima-pritarti-loretos-vaicekauskienes-poziuriui-i-valstybines-kalbos-politika/
Kad galėtum turėti profesionalių minčių apie kalbą, reikalinga ją jausti. Lygiai kaip atitinkami jutimai yra reikalingi dailininkui, poetui ar kompozitoriui, taip kalbos jutimas reikalingas ir kalbininku būnant. To neturint tegali supratimo kas yra kalba, koks jos vaidmuo žmogaus, tautos, žmonijos dvasiniame gyvenime tik mėgėju būti, taigi tuomet mintys apie kalba tinka tik sau pasilikti. Ar Vaicekauskienė šitai suvokia?…
O jei zadanija kita, ne atitinkamų savo juslių lavinimas, o jų daigų ar likučių paralyžiavimas kituose, aplinkiniuose?
Tai neatmestina. Beje, panašūs principai veikia ir istorijos plotuose. Net ir Jogaila į karalius panašu, kad buvo pasirinktas todėl, kad žioplavotas. Tam, kad ramiausiai lenkišką politiką galėtų daryti lenkų ponija. Tas žioplavojimas politikoje Lenkijos atžvilgiu tęsiasi iki šiol. Valdžių politika ne vienu atveju laikytina žioplavota. Šia prasme ne išimtis yra ir Smetonos prezidentavime. Kažkas lyg užkerėta, beje, tą užkerėjimą esant įžvelgė ir Oskaras Milašius. O ar ne “vaicekauskišku” gali būti laikomas Bumblausko, Savykyno, kitų istorikų veikimas istorijos srityje. Reikalingi kardinaliai kitokie žmonės valdžioje.
O pažiūrėkite, kas nutiko, kai Savukynas Feisyne ar kitur neseniai „ne tą gaidą” paėmė? Koks pjudymas prasidėjo! Klapčiuku laikytas laidų vedėjas išdrįso savo nuomonę pareikšti… Nepratusiam, neužsigrūdinusiam tai ir sveikatą kainuoti gali.
Baimės atmosfera Lietuvoje ir drąsa kaip pamatinė savybė
– pozicija.org/baimes-atmosfera-lietuvoje-ir-drasa-kaip-pamatine-savybe/
O jei ir Seime tokia pat atmosfera tvyro, jei frrakcijų partaifiureriai savo palydą su tokia sąlyga atrenka – balsuosi, kaip pasakysiu, arba… O jei ir jie patys irgi turi, kas jiems nurodo, kaip jo frakcija darbuotis privalo, arba visa spauda skambės, pvz., jo nuotykiais partinėje pirtelėje, kyšiais, ar ktk. …
čia tik vienas iš pranešimų šia tema
Bausmė už valdžios kritiką? Opozicija ir visuomenės veikėjai pliekia LRT dėl elgesio V.Savukyno atžvilgiu
– 15min.lt/naujiena/aktualu/lietuva/bausme-uz-valdzios-kritika-opozicija-ir-visuomenes-veikejai-pliekia-lrt-del-elgesio-v-savukyno-atzvilgiu-56-2041808?copied
> Pajūrietis
Nausėda. Lietuvis.
O lietuvių kalba, dėl kurios pergyvenama rašinyje, kaip būtų?
Tas kas parašė “delituanizavimas” , manau, puikiai žino lietuvišką žodį, bet tada būsi toks , kaip ir visi. O “pamandravoti’ taip norsi .
Defibriliacija, dehumanizacija, dekompresija, denacifikacija, dehidratacija, denatūracija, dekolonizacija, deitrifikacija, delituanizacija… Kokia graži mūsų kalba!
Pajūrieti – iš neturėjimo ką veikti sėdite ten savo Stikliuose ir trukdote Bartui saulėtą dieną savo sodu, bitėmis bei daržu rūpintis?! Kaip nedraugiška…
Geriau tinkamai juos perrikiuokite ir sukurkite melodiją:
Defibriliacija, dehumanizacija, dekompresija, denacifikacija, dehidratacija, denatūracija, dekolonizacija, deitrifikacija, delituanizacija … Juk tik Tamsta gebate taip jautriai įžvelgti mūsų kalbos grožį! Kažkur turiu pasidėjusi praeitą tamstos poemą lietuvių kalbai. Abu sujungus gal net himnas išeitų?
Daugybę poemų esu sukūręs lietuvių kalba. Apie detoksikaciją, demarkaciją, decentralizaciją, defliaciją bei defloracijos demonizaciją. Himnams kol kas rašau tik muziką.
Kam man tos bitės , jei kaimynas medų kopinėja. Aš jam litrą viskio , jis man litrą medaus. Medų laižau vienas, o viskį geriam abu.
Mitinge prieš valstybinę kalbą naikinančią Lietuvos valdžią dalyvavusios mūsų ukrainietės giminės stebėjosi, kad mūsų sostinės gatvėje taip mažai lietuvių kalbos. Ji pabrėžė, jog čia turi VYRAUTI LIETUVIŲ kalba, nes Lietuva yra Tautos namai .
Daugiau čia:
– respublika.lt/lt/naujienos/lietuva/kitos_lietuvos_zinios/valdantieji-nemyli-lietuviu-kalbos/ , ir čia:
– pozicija.org/kova-uz-lietuviu-kalba-prasidejo/
Verkė širdis, kai alaus dievo Ragučio vardu pavadintą alaus gamyklą Kauno lietuviai pervadino vokiškai Wolfas Engelmann.
Kai Šeimos vaistinę lietuviai—Be’nu. Beniū.
Kitą vaistinę lotyniškai Camelia.
Kai Laisvės Alėjoje ir Putvinskio, Mickevičiaus ? gatvėse pridygo itališkų iškabų. Paolo, Vero moda …..
Ukmergės centre radom didelį paminklą atgimusiai Lietuvai su romėnišku užrašu.
politinės aukštuomenės kalba… Kyla pagrįstos abejonės, ar daugelis jų mokėsi lietuvių kalbos ir kokia kalba bando galvoti…
Jei pačiais pirmaisiais metais, kai čia pradėjo rastis įv. užsienio įmonių parduotuvės, įv. svetimi prekių ženklai, kas būtų pasidomėjęs, sužinotų, kaip užsienio verslininkai vertėjų klausinėjo, kiek griežta mūsų kalbos politika, kiek jie gali sau leisti, kad nebūtų baudžiami, ar privalo sugalvoti lietuviškus pavadinimus, ir kt. dalykų klausė… Betgi čia kažkas išsijuosęs mums išvirkščiai aiškino, ką reiškia būti europiečiu, ką reikia daryti, kad europietiškai ATRODYTUM…
Sposibo, tovarišči, za bditeljnostj.
Turbūt, čia naudojamas toks netobulas dirbtinio intelekto algoritmas, kuris nepraleidžia DI „įtartinų“ komentarų. Jis gali nepraleisti, pvz., žodžio biblioteka, nes pirmos trys raidės jam įtartinai sutampa su kito necenzūrinio žodžio pradžia. Tas algoritmas dar gal tikrina ir pagal kitas kalbas (pvz., anglų) ir atsitiktinai sutampant keleto raidžių deriniui nepraleidžia kokių nors normalių lietuviškų žodžių. Aš jau įpratau prieš spaudžiant „Įrašyti komentarą“ savo tekstą nusikopijuoti į atmintį ir jei nepraėjo, tada bandyti kažką pakeisti, arba įrašinėti po fragmentą, po sakinį. Tada kažkuris fragmentas praeina, o kažkuris nepraeina.
kitose svetainėse to nėra, esu labai nusivylęs Alku
Kadangi Alkas ir Feisyne save rodo, gal šiai visai nesąmonei būtent jis pasitarnauja, nes jam kažkas paaiškino, jog Alkas – visapusis anti~ /~fobas?
Lietuvos ryte taip pat buvo, kai buvo komentarai.
Kitose komentarus priimančiose svetainėse nepakenčia tik, jei įdedu i-adresą to, ką cituoju. Kitų jokių trikdžių nepasitaikydavo – šmurkšt, ir vietoj.
Bet jie irgi, ko gero, Feisyne save rodo. Jei dėl to, kas čia dedasi, tikrai Feisynas kaltas, vadinasi, Alkui skirtas nepatikimo statusas?
Kalbant apie lietuvių kalbos išlietuvinimą, tenką sutikti, kad V. Valiušaičio nuogastąvinai yra pagrįsti. “Lietuvių kalbą reikia išsaugoti, nes ji turi raktą, kuris išsprendžia ne tik filologines, bet ir tautų raidos paslaptis,” – I. Kantas (1724 – 1804). Po tyrimų japonų mokslininkai irgi padarė išvadą: “Lietuvių kalba yra visų indoeuropiečių kalbų prokalbė”.
Šių dviejų pavyzdžių pakanka, kad Lietuvos Etninės kultūros globos taryba” kartu su Lietuvos Respublikos Kultūros ministerija kreiptųsi į Jungtinių Tautų Organizaciją, kad lietuvių kalba būtų pripažinta Pasaulio nematerialaus kultūrinio paveldo statusą turinčiu objektu. Tuomet galėsime priimti įstatymus, saugančius lietuvių kalbą nuo išlietuvinimo tarptautiniu mastu.
tik nabagas seimas – ne:
Kalbos barjeras: kodėl dirbtinį intelektą reikėtų išmokyti kalbėti lietuviškai?
– iq.lt/iq-tema/kalbos-barjeras-kodel-dirbtini-intelekta-reiketu-ismokyti-kalbeti-lietuviskai/287463
Kas pasiilgote Tetos Betos sektų vakaro pasakų gražia lietuvių kalba, bei Jos savaitgalio laidų vaikams – nuo ~38 min. galite Ją čia išgirsti:
– lrt.lt/mediateka/irasas/2000269608/bernadeta-lukosiute-stankeviciene-mano-svajone-buvo-patirti-triju-minuciu-romana-tikraji-tango