Ketvirtadienis, 13 lapkričio, 2025
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Nuomonių ratas Lietuvos kelias

R. Jasukaitienė. Nenoriu būti gimusi Rusijoje

Regina Jasukaitienė, www.alkas.lt
2023-04-15 10:00:57
7
Tundra | Vikipedijos nuotr.

Tundra | Vikipedijos nuotr.

       

Mano pase įrašas: gimiau Rusijoje. Nors gimimo liudijime nurodyta: Inta, Komių autonominė respublika.

Nenoriu būti gimusi Rusijoje! Šis įrašas – lyg koks įdagas ant kaktos! Įsivaizduokim, kad atvykstu į kitą šalį, kurioje mažiau žinoma apie lietuvių (ir kitų tautybių) trėmimus į Rusijos gilumą…

Kaip paaiškinti, kaip pasiaiškinti, kad nesu rusė, kad gimiau politinių kalinių, priešiškai nusiteikusių sovietų valdžiai, šeimoje?

Kaip paaiškinti, jei niekas neklausia, tik įtartinai, nedraugiškai nužvelgia?

Bet svarbiausia – ne tai. Šiuo įrašu jaučiuosi išduodanti savo tėvus, jų patirtas kančias – ir fizines, ir dvasines. Dvasines juo labiau… Ir ne tik jų.

Daugybės kalinių, per kurių kaulus buvo nutiestas geležinkelis iki pat Vorkutos, per amžino įšalo žemę. Kaliniai pastatė ir Intos miestą, kuriame gimiau.

Tuo vienu įrašu nubraukiama visa skaudi istorija, uždažoma kita spalva. Teisybės ieškojimas, tiesos atstatymas reikalauja pastangų.

Anot rašytojo J. Apučio, dažų sluoksnio prakrapštymas… Nenoriu būti gimusi Rusijoje, nes tai – netiesa. Gimiau Komijoje, rusų okupuotame krašte, tautelės, kuri baigia išnykti, žemėje.

Kas tie komiai? Elnių augintojai, klajokliai, medžiotojai, žvejai…

Dangaus pašvaistė | Vikipedijos nuotr.
Dangaus pašvaistė | Vikipedijos nuotr.

Vikipedijoje radau trumpą aprašymą: žmonės dabartinėje Komijos teritorijoje apsigyveno maždaug prieš 70 000 metų.

Vadinasi, jie, kaip ir Australijos aborigenai ar Amerikos indėnai – senieji žemės gyventojai, dėl neprisitaikymo prie naujų gyvenimo sąlygų sparčiai nykstantys.

Jų dorovinės, moralinės vertybės naujajam pasauliui nesuvokiamos, nevertinamos, todėl nuvertinamos.

Komių kalba priklauso fino – ugrų kalbų šeimai, taigi, kalbos požiūriu jie giminiški suomiams, estams.

11–14 a. komių gentys mokėjo duoklę Naugardo respublikai, 14–15 a. juos imta stačiatikiškai krikštyti, bet šamanizmo (senojo tikėjimo) išliko iki pat 20 amžiaus.

1478 m. Komijos teritorija prijungta prie Maskvos valstybės, į ją ėmė keltis rusų kolonistai.

Tuo metu čia rasta vario rūdos, sidabro, vėliau – naftos. 17–18 a. imta daugiau išvežti kailių, žuvies, įsteigta ketaus, plieno lydymo gamyklų.

Atradus akmens anglies, atidarytos šachtos, bet trūko darbo jėgos. Sovietų Sąjungoje Komija tapo viena didžiausių tremties ir kalinimo vietų.

Kaliniai ir tremtiniai dirbo sunkiausiomis ir pavojingiausiomis darbo sąlygomis, jų darbas buvo nemokamas, tad buvo galima statyti miestus, tiesti geležinkelį…

Vietiniai gyventojai komiai buvo nustumti į šiaurinę dalį, kur baigiasi taiga ir prasideda tundra. Amžinas įšalas net ir trumputės vasaros metu atšyla tik pusę metro.

Augmenija skurdi. Norėdami išgyventi, komiai ieškodavo darbo mieste. Komių vaikai, norėdami išmokti rašto, apgyvendinami internatuose, tėvus jie pamatydavo tik vasaros metu.

Tuo tarpu sovietai, kaip ir visoje Sovietų sąjungoje, vedė nutautinimo politiką.

Intos tremtinių kapinės (apie 1955 m.) | Asmeninio albumo nuotr.
Intos tremtinių kapinės (apie 1955 m.) | Asmeninio albumo nuotr.

Mažos šiaurinės tautelės, neturėjusios savo rašytinio paveldo, nutautėjo greičiau: 1939 m. komiai sudarė 72% gyventojų, o 1989 – tik 23%. Komių kalba nyksta ne tik dėl gyventojų mažėjimo.

Komiams, kaip ir kitoms tautoms, buvo diegiama, kad rusų tauta neša kultūrą, kad jos kalba kalbėti yra pranašumas.

Tad komių, kalbančių gimtąja kalba, sparčiai mažėjo. 1992 m. pasirašyta sutartis dėl Komijos priklausymo Rusijos Federacijai.

Ir nors komių kalba (kaip ir rusų) yra paskelbta valstybine, suprantama, kad tai – tik butaforija. Tai įrodo ir įrašas mano pase – Komijos kaip respublikos nebėra!

Apie ištuštėjusius miestus, paliktus namus, uždarytas šachtas (kalinius paleidus, daugeliui tremtinių sugrįžus į savo gimtąsias vietas, nebeliko darbo jėgos) papasakojo lietuvių fotografas, alpinistas Raimondas Puišys, apsilankęs Vorkutoje.

Jo pasakojimą vaizdžiai iliustruoja nuotraukos, kuriose užfiksuoti vaizdai primena Apokalipsę.

Faktas, kad iš 9 šachtų šiuo metu Vorkutoje veikia tik viena, daug ką pasako apie šio krašto ekonomiką. Šiuo metu Intoje gyvena apie 24 tūkst. gyventojų.

Tai prilygsta mūsų rajoniniam miesteliui. Vis ruošiausi aplankyti miestą, kuriame gimiau. Neprisiruošiau.

Iš mamos pasakojimų įsivaizduodavau per sniegu padengtą tundrą lekiančius elnių kinkinius, jurtas, švytinčias dangaus užuolaidas – pašvaistes…

Kita vertus, skaudu būtų pamatyti apleistas tremtinių kapines.

O kalinių apskritai niekas nelaidodavo, versdavo į iškastus griovius – kalinys neturėjo nei vardo, nei pavardės, tik numerį, kurį nešiodavo ant nugaros.

Kaip skaudžiai visa tai primena įvykius Ukrainoje!

Tėtis (Albertas Ragauskas) – jau laisvas žmogus, horizonte – Intos miestas, teka upė tuo pačiu pavadinimu | Asmeninio albumo nuotr.
Tėtis (Albertas Ragauskas) – jau laisvas žmogus, horizonte – Intos miestas, teka upė tuo pačiu pavadinimu | Asmeninio albumo nuotr.

Masinės kapavietės, žiaurus elgesys su belaisviais, imperinis mąstymas ir jo pasekmės.

Ne, nenoriu būti gimusi Rusijoje!

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. R. Jasukaitienė. Vorkuta šiandien
  2. Susirūpinta tremtinių kapais Rusijoje
  3. Rusijoje nerimas dėl laukiamo Ukrainos kontrpuolimo
  4. Įstatymas Rusijoje leidžia uždrausti statyti paminklus tremtiniams
  5. E. Jovaiša. Mokytojas neprivalo būti artistu ir kiekvienai pamokai prigalvoti žaidimų ir naujų triukų
  6. Rusijoje nustatomi vis nauji Afrikinio kiaulių maro atvejai
  7. NATO vadove turėtų būti geležinė ledi iš Lietuvos
  8. A.Anušauskas. „Vesna“ nereiškia pavasario
  9. Iš Rytų Lietuvos naikinimo istorijos: A. Tyla, V. Martinkėnas, K. Misius, S. Buchaveckas. Švietimas Dieveniškių krašte
  10. Iš Rytų Lietuvos lenkinimo istorijos: P. Kalnius. Dieveniškių apylinkės tautinė padėtis Nepriklausomybės pradžioje
  11. G. Baliukevičius. Pastatytas paminklas tremtiniams Galiašore
  12. Iš Rytų Lietuvos lenkinimo istorijos: K. Misius. Dieveniškių krašto lenkinimas
  13. J. Arasimavičius. Ar šiomis dienomis būna riterių? (nuotraukos)
  14. R. Bačiulienė. In memoriam vienai iš dešimčių tūkstančių Lietuvos tremtinių Rūtai Katiliūtei (1932-2018)
  15. V. Bukauskas. Omnia Mutantur

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 7

  1. Romas says:
    3 metai ago

    Pirmas šio straipsnio įspūdis – asmeninis. Žmogaus daug patyrusio skausmo, galbūt net nevilties. Bet, skaitant toliau, atsiveria visos (komių) tautos tragedija, milžiniško skaičiaus kalinių, tremtinių, visos siaubingos imperijos istorija…
    Mane tai „užkabino“, galbūt todėl, kad pats esu gimęs tremtinių šeimoje, toje pačioje Rusijoje, tik ne Komijoje, o Krasnojarsko krašte. Tai labai plati tema, sakyčiau net kosminio mastelio. Tikiuosi, kad Rusija bus paskutinė imperija žmonijos istorijoje. Kad ši istorija suteiks daug pamokų ir net ne vienai civilizacijai.

    Dėkui autorei, tokie straipsniai tikra atodanga imperialistiniam blogiui perprasti. Jie naudingi, ypač jaunimui…

    Atsakyti
    • Regina Jasukaitienė says:
      3 metai ago

      Dėkoju Jums, gerbiamas Romai.

      Atsakyti
  2. Išeitis - 2-lapis pasas says:
    3 metai ago

    Dvilapiai / dvikalbiai pasai galėtų puikiai tam pasitarnauti – kad pasuose būtų atspindėta tai, kas archyvuose įrašyta saugoma. – To reiktų, kad
    šiandien ir ateityje (kad ir kokius politinius perversmus tie archyvai patirtų), tie, kas ieškos (proproanūkiai, istorikai), juose galėtų rasti tą įrašą.
    Tas įrašas būtų pagrindas į mūsų duomenynus įkelti išsamesnį įrašą apie ieškomą asmenį (šeimą, giminę), patikslinantį ir jo giminės istoriją (taip ir su bendrapavardžiais nesupainios);
    o sykiu būtų prierašas, paaiškinantis, jog tai – Rusijos imperijos kolonija.
    (Kolonija „teisuolės”, besityčiojusios dėl to paties iš Vakarų imperijų, tačiau ne tik neatsisakiusios savo kolonijų, bet ir siekiančios bet kokia kaina susigrąžinti išslydusias iš jos glėbio tautas).

    Atsakyti
  3. Irena says:
    3 metai ago

    Jautru ir prasminga.

    Atsakyti
  4. Galima išeitis says:
    3 metai ago

    Ir čia galėtų pasitarnauti dvilapiai / dvikalbiai pasai (už kuriuos tiek parašų sudėjome!). Tam tik reikia patvirtinti latviško pavyzdžio pasą, ir praplėsti jo paskirtį, kad, esant reikalui, pasuose galima būtų atspindėti ir tai, kas (ir kaip įrašyta!) apie šį asmenį saugoma kur nors pasaulio archyvuose. Tokia informacija, be kitko, praverstų proproanūkiams, istorikams, tyrėjams, rašytojams ar kt., šiandien ar ateityje naršysiantiems archyvus. Kad žinotų ko, ir kaip parašyto ieškoti, kad tai padėtų rasti reikiamą įrašą (kad ir kokius politinius perversmus tie archyvai patirtų).
    Toks įrašas antrame paso lape būtų pagrindas ir į mūsų duomenynus įkelti išsamesnius duomenis apie asmenį (šeimą, giminę), patikslisiančius ir jo giminės istoriją (taip ir su bendrapavardžiais nesupainios). Tokiais, kaip straipsnio Autorės, atvejais sykiu čia galėtų rastis ir prierašas, paaiškinantis, jog čia minima vietovė – Rusijos imperijos kolonija*. Taip ilgainiui ir Lietuva sukauptų duomenų archyvui apie Kremliaus grobtus, kalintus, tremtus mūsų piliečius, paaiškintų, kur dingo kadaise gausi tauta.
    . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .
    * Kolonija „teisuolės”, besityčiojusios dėl to paties iš Vakarų imperijų, tačiau ligi šiol ne tik neatsisakiusios savo užgrobtų kolonijų, bet ir siekiančios bet kokia kaina susigrąžinti išslydusias iš jos glėbio tautas.

    Atsakyti
  5. Romas says:
    3 metai ago

    Yra labai prasminga daina, jos žodžiai – „Ant slenksčio mes abu pasaulį padalinom…“ Iš „Vairo“, berods, repertuaro.
    Dabar vis ryškesnis tampa panašus pasaulio pasidalinimas, pagal vertybes. Kai kam vertikalūs santykiai tarp žmonių, valstybių, imperiniai siekiai, netgi fašizmas yra norma. Kad tik man ar mums, tai būtų naudinga…
    Kitiems, tai jokiu būdu nepriimtina… Kodėl? Iš kur tokie skirtumai? Apie tai esu parašęs net kelis straipsnius – „ Involiucija ar evoliucija“, „Tamsieji“, „Dominavimas“, „Demokratija“, „Kalba“. Bet net alko cenzūros jie nepraeina, o ką jau kalbėti apie laikraščius. Tiesa, juos galima perskaityti svetainėje sarmatai. lt.
    Matyt per giliai bandau „kapstyti“…

    Atsakyti
  6. jo says:
    3 metai ago

    Norėčiau, kad Rusijos imperija subyrėtų, būtų dekolonizuota. Karaliaučiaus kraštas būtų atiduotas Lietuvai, Kuolos pusiasalis ir Karelija būtų prijungti prie Suomijos, atsirastų nepriklausoma Komija, Udmurtija, Čuvašija, Tatarstanas atgavęs istorines etnines teritorijas ir turėdamas sieną su Kazachstanu parodantis Rusijos rytines ribas….

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

VRK: referendumams - NE!
Pilietinė visuomenė

E. Čibirauskas, Z. Vaišvila, G. Ustinavičius. Būti ar nebūti referendumui?

2025 11 13
Seimas
Lietuvoje

Seimas papildė atmintinų dienų sąrašą

2025 11 13
Susitikimas Prezidentūroje
Lietuvoje

Prezidentas susitiko su NATO karinio komiteto pirmininku

2025 11 13
Elektra
Energetika

„Litgrid“ pradeda elektros linijos Lietuvos elektrinė–Neris atnaujinimą

2025 11 13
Pinigai
Lietuvoje

Savivaldybių projektams ministerija paskirstė 2,4 mln. eurų

2025 11 13
Saulės žybsnis
Astronomija ir kosmonautika

Žemę talžanti magnetinė audra: kas vyksta ir ko tikėtis?

2025 11 13
Mėsa, maistas
Lietuvoje

Žemės ūkio ir maisto politika pripažinta strategiškai svarbia nacionaliniam saugumui

2025 11 13
Pinigai
Lietuvoje

Trečiąjį ketvirtį sukčiai iš gyventojų išviliojo apie 5 mln. eurų

2025 11 13

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • +++ apie V. Budnikas. Dviveidė valstybė: gelbsti raginančius kitus šaudyti ir teisia už meilę Tėvynei
  • Tikrai apie Seimas papildė atmintinų dienų sąrašą
  • +++ apie V. Budnikas. Dviveidė valstybė: gelbsti raginančius kitus šaudyti ir teisia už meilę Tėvynei
  • Tik apie Žemės ūkio ir maisto politika pripažinta strategiškai svarbia nacionaliniam saugumui

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • A. Navys, M. Sėjūnas. Rusijos informacinio karo veiksmų intensyvumas auga
  • E. Čibirauskas, Z. Vaišvila, G. Ustinavičius. Būti ar nebūti referendumui?
  • Seimas papildė atmintinų dienų sąrašą
  • Prezidentas susitiko su NATO karinio komiteto pirmininku

Kiti Straipsniai

Lavrovo propaganda

A. Navys, M. Sėjūnas. Rusijos informacinio karo veiksmų intensyvumas auga

2025 11 13
VRK: referendumams - NE!

E. Čibirauskas, Z. Vaišvila, G. Ustinavičius. Būti ar nebūti referendumui?

2025 11 13
Saulės žybsnis

Žemę talžanti magnetinė audra: kas vyksta ir ko tikėtis?

2025 11 13
Burbiškio dvaro popietėje – susitikimas su dvarų kultūros tyrėjais

Burbiškio dvaro popietėje – susitikimas su dvarų kultūros tyrėjais

2025 11 13
Šiaulių berniukų gimnazija XX a. pr. Atvirukas

J. Nekrašius. Šiaulių berniukų gimnazija ir Vasario 16-osios Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarai

2025 11 13
Rimas Armaitis, Pokrovsko kryptis

R. Armaitis. Pokrovsko sritis (ar viskas beviltiška)

2025 11 12
Pinigai

Siūloma išplėsti šeimų, gaunančių vaiko priežiūros kompensacinę išmoką, ratą

2025 11 12
Timūras Mindičius ir Volodymyras Zelenskis

Korupcijos skandalas Zelenskio aplinkoje: ar karas pateisina dvejopus standartus?

2025 11 12
Alina Laučiuvienė

V. Budnikas. Dviveidė valstybė: gelbsti raginančius kitus šaudyti ir teisia už meilę Tėvynei

2025 11 12
Alvydas Medalinskas

A. Medalinskas. Apie Ukrainos tragediją: dvi Ukrainos pusės

2025 11 12

Skaitytojų nuomonės:

  • +++ apie V. Budnikas. Dviveidė valstybė: gelbsti raginančius kitus šaudyti ir teisia už meilę Tėvynei
  • Tikrai apie Seimas papildė atmintinų dienų sąrašą
  • +++ apie V. Budnikas. Dviveidė valstybė: gelbsti raginančius kitus šaudyti ir teisia už meilę Tėvynei
  • Tik apie Žemės ūkio ir maisto politika pripažinta strategiškai svarbia nacionaliniam saugumui
  • Kažin apie Žemės ūkio ir maisto politika pripažinta strategiškai svarbia nacionaliniam saugumui
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
Draudikai: kotedžai patiria daugiausiai nuostolių

Draudikai: kotedžai patiria daugiausiai nuostolių

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

Furnitūra | fs22 mods | ket testai | Farming Simulator 25 mods | Inbank vartojimo paskolos | fs25 mods | DARBO SKELBIMAI | Refinansavimas | iPhone 16 Pro Max

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai