Karinė įtampa pasaulyje auga

Politinis strateginis lygmuo

Kinijos atstovai pareiškė, kad Kinijos kariuomenė yra „pasirengusi kovoti“. Prieš tai tris dienas vyko plataus masto pratybos aplink Taivaną, per kurias buvo imituojamas visiškas salos blokavimas. Taip Kinija neva rodė savo reakciją į Taivano prezidentės kelionę į JAV praėjusią savaitę.

„Kovinės parengties patruliavimas“ yra įspėjimas savivaldžiam Taivanui, anksčiau pranešė Kinijos kariuomenė. „Kariuomenė yra pasirengusi <…> ir gali kovoti bet kuriuo metu, kad ryžtingai sutriuškintų bet kokią „Taivano nepriklausomybės“ formą ir užsienio kišimosi bandymus“, – grasino Kinijos kariuomenės atstovai.

Prezidentės Cai Ing-Ven (蔡英文) kelionė į JAV buvo skirta sustiprinti silpstančius Taivano diplomatinius ryšius Centrinėje Amerikoje ir padidinti JAV paramą.

Baltųjų rūmų Nacionalinio saugumo tarybos atstovas spaudai Džonas Kiorbis pakartojo prezidento Džo Baideno administracijos poziciją, kad Cai tranzitas per JAV ir Kongreso vizitas į Taivaną nebuvo įprasto diplomatinio bendravimo nukrypimas nuo vėžių. 2016–2019 m. Cai tranzitu per Jungtines Valstijas vyko šešis kartus.

„Nebuvo jokios priežasties kaip nors kariškai reaguoti“, – sakė Kiorbis. „Nėra jokios priežasties, kad įtampa per Taivano sąsiaurį peraugtų į kokį nors konfliktą.“

Kinija teigia, kad užsienio pareigūnų kontaktai su salos demokratine vyriausybe skatina taivaniečius siekti oficialios nepriklausomybės, o toks žingsnis, pasak Kinijos Komunistų partijos, sukeltų karą.

Deja, bet visa Si ir jo ištikimų kompartijos begemotų retorika ir veiksmai rodo, kad jų nuolat kartojamas teiginys, esą sala privalo vėl prisijungti prie žemyno, prireikus – jėga, yra nedviprasmiškas ketinimų demonstravimas.

Pasaulio galingųjų gebėjimai ir pasiryžimas visomis priemonėmis stabdyti Kiniją tiesiogiai susijęs su bet kurio kampelio mūsų mažytėje Žemėje saugumu.

Stebėdamas nebaudžiamus teroristinės Rusijos veiksmus ir padrąsintas Kinijos, Šėkorėjos diktatorius Kim Jong Unas vakar svaidėsi grasinimais stiprinti savo branduolinį arsenalą „praktiškesniais ir puolamaisiais“ būdais.

Susitikęs su savo generolais ir kitais aukšto rango kariniais pareigūnais, Kimas eilinį kartą aptarė šalies pasiruošimą karui.

Diktatorius nurodė tobulinti pasirengimo karui planus, siekiant atremti sąjungininkų pratybų, kurias Šėkorėja vadina invazijos repeticijomis, keliamą grėsmę. „Didysis“ Kimas apžvelgė šalies fronto puolimo planus ir įvairius kovinius dokumentus ir pabrėžė, kad reikia „vis sparčiau ir praktiškiau“ stiprinti branduolinio atgrasymo priemones.

Kol Kinija ir Šėkorėja apsiriboja pratybomis ir grasinimais, Armėnija ir Azerbaidžanas ryžtingai žengia karo eskalacijos keliu. Vakar abiejų šalių karinės pajėgos susirėmė išilgai valstybės sienos.

Susišaudymo metu mažiausiai septyni kariai žuvo. Konfrontacija kilo po kelis mėnesius trukusios įtampos dėl vienintelio kelio, jungiančio Armėniją su Kalnų Karabachu – etninių armėnų anklavu Azerbaidžane, blokavimo.

Armėnijos gynybos ministerija pranešė, kad Azerbaidžanas apšaudė karius, kurie vykdė nepatikslintus inžinerinius darbus netoli armėnų kaimo Teh, esančio maždaug už 3 km nuo sienos. Jos teigimu, keturi armėnų kariai žuvo ir šeši buvo sužeisti.

Azerbaidžanas teigė, kad šaudyti pradėjo armėnų kariai, o trys azerbaidžaniečių kariai žuvo.

Deja, bet karinė įtampa visame pasaulyje auga. Rusijos sukeltas karas Ukrainoje nors tiesiogiai dar neišplito į kitas šalis, bet netiesioginės sąsajos kaip niekada ryškios.

Visos valstybės ir visi reikšmingi įvykiai pasaulyje ir tarpusavyje susiję. Tik E. Makronas gali manyti, kad Prancūzijai užsimerkus ir apsimetant, kad niekas nevyksta, pasaulinio saugumo architektūros trūkiai jo šalies nepalies.

Prie didėjančios karinės įtampos prisideda ir migrantų antplūdis, kurį skatina maisto trūkumas ir klimato kaitos sukeltų padarinių spaudimas Afrikoje ir Azijoje.

Italijos vyriausybė vakar paskelbė šešių mėnesių nepaprastąją padėtį, kad padėtų susidoroti su migrantų, atvykstančių prie pietinių šalies krantų, antplūdžiu.

Meloni vyriausybė, kaip ir kelios ankstesnės, reikalavo daugiau solidarumo iš kitų ES šalių, kurios dažnai nevykdo pažadų priimti dalį prieglobsčio prašytojų, kurie tikisi rasti giminaičių ar darbo Šiaurės Europoje.

Italijos Vidaus reikalų ministerijos duomenimis, nuo šių metų pradžios į šalį pateko apie 31 000 migrantų, kuriuos išgelbėjo Italijos kariniai laivai ar labdaros laivai arba kurie pasiekė Italiją be pagalbos. Tai beveik keturis kartus daugiau nei maždaug 8 000 per tą patį laikotarpį kiekvienais iš ankstesnių dvejų metų.

Brazilijos prezidentas Luizas Inasiu Lula Da Silva (Luiz Inácio Lula da Silva) išskrido į Kiniją stiprinti ryšių su didžiausia savo šalies prekybos partnere ir „siekti taikos Ukrainoje“.

Lula nori, kad Brazilija, Kinija ir kitos šalys padėtų tarpininkauti karo Ukrainoje užbaigimui. Jis tikisi, kad Brazilijai pavyks „užbaigti karą“ ir tai bus šalies sugrįžimo į pasaulinę areną dalis.

Tačiau neseniai išrinkto Brazilijos prezidento siūlymai užbaigti konfliktą sukėlė ir Ukrainos, ir kai kurių Vakarų šalių nepasitenkinimą.

Kinija yra didžiausia Brazilijos eksporto rinka, kasmet nuperkanti sojos pupelių, jautienos, geležies rūdos, paukštienos, celiuliozės, cukranendrių, medvilnės ir žalios naftos už dešimtis milijardų dolerių. Pasak Kinijos valstybinės žiniasklaidos, Brazilija yra didžiausia Kinijos investicijų Lotynų Amerikoje gavėja.

Vakar Ukraina pradėjo atnaujinti elektros energijos eksportą į Europos šalis, pranešė jos energetikos ministras.

Energetikos ministro Hermano Haluščenkos pranešimas, kad Ukraina ne tik patenkina vidaus vartojimo poreikius, bet ir yra pasirengusi atnaujinti eksportą į kaimynines šalis, yra aiški žinia, kad Maskvos raketos, kuriomis buvo bandyta sunaikinti Ukrainos energetikos infrastruktūrą, ištaškytos visiškai beprasmiškai.

Ukrainos vidaus energijos poreikiai tenkinami „100 proc.“, sakė Haluščenka ir Ukraina turi rezervų eksportui dėl „titaniško darbo“, kurį atliko jos inžinieriai ir tarptautiniai partneriai.

Operacinis lygmuo

Rusų okupantams Ukrainoje nebevaldomai dreba rankos ir suka vidurius. Maskvos paskirtas okupuoto Krymo vadovas vakar pareiškė, kad Rusijos pajėgos Kryme ruošiasi ir tam sukūrė „modernią, nuodugnią gynybą“ ir turi „daugiau nei pakankamai“ karių bei įrangos, kad galėtų atremti galimą Ukrainos puolimą.

„Negalime nuvertinti priešo, bet tikrai galime pasakyti, kad esame pasirengę (puolimui) ir kad katastrofos nebus“, – bandė raminti masiškai pusiasalį paliekančius rusų „turistus“.

Nerimą maskoliams sustiprino JAV gynybos sekretorius Loidas Ostinas išsakęs savo nuomonę, kad Ukraina dabar turi pakankamai galimybių sėkmingai surengti kontrpuolimą.

Pentagono vadovas per kalbą Valstybės departamente sakė, kad yra „visiškai įsitikinęs, kad jie (ukrainiečiai) pasieks tai, ką pasiekia geri lyderiai, puikūs lyderiai“.

Ostinas sakė, kad Ukraina turi puikų aktyvių veiksmų planą, tačiau jo detalės žinomos tik prezidentui ir jo artimiausiam ratui.

„Jie turi daugybę pajėgumų, kurių jiems reikia, kad pasiektų sėkmę. Mes parengėme labai daug karių, suteikėme nemažai platformų“, – sakė jis.

CŽA direktorius Viljamas Biornsas taip pat pabrėžė Ukrainos planuojamo kontrpuolimo svarbą, sakydamas, kad artimiausiais mėnesiais ant kortos pastatyta labai daug. Biornsas mano, kad būtent Ukrainos pažanga mūšio lauke gali nulemti „diplomatijos perspektyvas“.

Kartu jis pareiškė, kad Rusijos prezidentas V. Putinas nesirengia rimtai derėtis dėl karo Ukrainoje. „Užuot atsitraukęs, jis padvigubino savo pastangas“, – sakė CŽA direktorius apie V. Putiną ir pridūrė, kad jis tiki, jog gali sutriuškinti Ukrainą ir Vakarus.

Tačiau Vakarams nesinori būti sutriuškintiems. Todėl Kanada paskelbė apie papildomą karinę pagalbą Ukrainai. Ji apima kulkosvaidžių, tūkstančių automatinių ginklų ir daugiau kaip 2 mln. šaudmenų perdavimą.

Be to, Kanados ministras pirmininkas Džastinas Trudo pareiškė, kad Kanados vyriausybė taip pat pritaikė sankcijas devyniems subjektams, susijusiems su Baltarusijos finansų sektoriumi, siekdama daryti papildomą spaudimą Rusijos tarpininkams Baltarusijoje.

Taktinis lygmuo

Socialiniuose tinkluose plinta dar vienas driskių karo nusikaltimo įrodymas. Rusijos okupantai įvykdė egzekuciją ukrainiečių kariui peiliu nupjaudami jam gyvam galvą.

Ukrainiečiai (Igor Lachenkov) pradėjo skleisti informaciją apie jį „Twitter“, kad visas pasaulis pamatytų, kokius žiaurumus Ukrainoje vykdo Rusijos kariuomenė.

Ties Kremina maskoliai net ir naudodami termobarinius užtaisus niekaip negali pralaužti ukrainiečių gynybos.

Balandžio 11 d. Ukrainos gynybos pajėgos iš viso atrėmė 72 Rusijos okupantų atakas. Pagrindinės okupantų pastangos buvo sutelktos Lymano, Bachmuto, Avdejevkos ir Marinkos kryptimis, o karščiausias taškas buvo Marinka.

Kai kurie Rusijos ginkluotųjų pajėgų daliniai yra Baltarusijoje, taip pat Kursko ir Belgorodo sričių pasienio rajonuose, kur vykdo vietovės inžinerinio aprūpinimo darbus.

Ukrainos karinės oro pajėgos 13 kartų smogė iš oro rusų karių ir karinės technikos telkiniams. Be to, Ukrainos gynėjai numušė 2 priešo „Orlan–10“ bepiločius orlaivius.

Per dieną Ukrainos raketinės ir artilerijos pajėgos atakavo 5 priešo karių, ginklų ir karinės technikos telkinius, taip pat 2 priešo radioelektroninės kovos stotis.

Lietuva

Žiniasklaida, socialiniai tinklai ir taksistai springsta nuo „žinių“ apie „nutekintus slaptus dokumentus“. Dažnas, nieko nežinodamas nei apie slaptumą, nei apie dokumentus, tvirtu balsu tūlai porina, kad „dokumentuose yra ir įrodymai apie virš Kijevo kabojusį NSO“.

Nespėjus nurimti audrai stiklinėje dėl dokumentų, ekspertai ir kasininkės jau turi naują baubą – kažkokią apklausą, kur kažkokie rusai, tiksliau, visas jų trečdalis, jau puola Baltijos šalis, o ypač – Lietuvą.

Mes gi jums, mieli skaitytojai, ramiai sakome, kad dar ne tokių dalykų išgirsim. Ypač šiandien, kai švenčiama Tarptautinė aviacijos ir kosmonautikos diena.

Lietuvoje, kaip patys žinot, kosTmonautai visada pagarboje.

Nuotraukoje: „New York Times“ duomenimis, Rusija Ukrainoje neteko apie 220 tūkstančių taip vadinamų savo karių.

Dėkojame, kad remiate ir suteikiate mums galimybę sakyti tai, ką iš tiesų galvojame.

Ypatingas ačiū rėmėjams DT Artelė, UAB ir Lietuvos aludarių gildijai. Kasdienės apžvalgos yra „Pažinti Rusiją“ projekto dalis, kurią remia Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas. Norėtumėte pakviesti diskusijai ar mokymams? Rašykite: info@visagentura.com

Visuomenės informacinio saugumo agentūra, sąskaitos Nr. LT447300010172065624