Balandžio 7-ąją minima Pasaulinė sveikatos diena, todėl tądien – puiki proga prisiminti sveikos ir subalansuotos mitybos principus, pakalbėti apie sveiko maisto, pavyzdžiui, daržovių, naudą.
„Iki“ vaisių ir daržovių skyriaus darbuotoja Jolanta Sabaitienė sako, kad nors visos daržovės yra naudingos sveikatai, tačiau kai kurios iš jų pasižymi ypatingai dideliu vitaminų ir naudingų medžiagų kiekiu. Pasaulinei sveikatos dienai artėjant, J. Sabaitienė dalijasi superdaržovių penketuku.
Špinatai. Špinatuose gausu vitaminų ir mineralų. Dėl tokių maistinių medžiagų kaip vitaminas A, folio rūgštis, vitaminai C, E, K1 bei mineralų: geležies, kalcio, natrio ir magnio, špinatai yra svarbi subalansuotos mitybos dalis. Šiuos žalumynus verta dažnai valgyti dar ir dėl antioksidantų kempferolio bei kvercetino, dalyvaujančių kasdieniuose medžiagų apykaitos procesuose, gausos. Be to, špinatai laikomi funkciniu maistu – tai reiškia, kad juose gausu fitocheminių medžiagų ir bioaktyvių junginių, ženkliai prisidedančių prie geros sveikatos būklės.
Morkos. Morkos ne tik yra traškios, skanios, pasižymi švelniu salstelėjusiu skoniu, bet ir yra labai maistingos. Jose ypač gausu beta karotino, skaidulų, vitamino K, kalio ir antioksidantų. Morkas itin mėgsta vartoti ir metantys svorį, mat jose yra labai mažai kalorijų. Be to, vartojant morkas, gerėja akių sveikata, virškinimas, mažėja cholesterolis. Ne mažiau svarbu tai, kad morkose esantis beta karotinas yra odai palanki maistinė medžiaga, kuri organizme virsta vitaminu A, o tai padeda atjauninti odos audinius, taip pat apsaugo odą nuo kenksmingos spinduliuotės. Taigi, jas itin verta valgyti saulėtu laikotarpiu.
Brokoliai. Dar viena ypač sveikatai naudinga daržovė – brokolis. Brokolių vartojimas gerina cukraus kiekio kraujyje kontrolę, stiprina imunitetą, padeda palaikyti sveiką širdies darbą, mažina uždegimą organizme. Brokoliuose gausu antioksidantų, skaidulų, vitamino C, K, kalio, magnio, geležies. Šis mineralas atlieka daug svarbių funkcijų organizme, vienas jų – pernešti deguonį į raudonuosius kraujo kūnelius.
Česnakai. Peršalus dažnai vartojame kuo daugiau česnako. Ir ne veltui, česnake randami fitoncidai veikia kaip stiprūs natūralūs augaliniai antibiotikai. Tyrimai rodo, kad česnakai gali padėti sumažinti trigliceridų ir cholesterolio kiek organizme. Česnakuose gausu mineralų, tokių kaip fosforas, cinkas, kalis ir magnis. Vitaminų C, K, folio rūgšties, ypač reikalingos nėščiosioms, taip pat niacino ir tiamino.
Briuselio kopūstai. Ši daržovė primena nedidelius, tobulai apvalius kopūstėlius, o su kiekvienu jų kąsniu gausite didelę dozę įvairiausių vitaminų ir mineralų. Briuselio kopūstai priklauso brokolių, žiedinių ir paprastųjų kopūstų šeimai. Ši daržovė turi ne tik didelį kiekį įvairiausių sveikatai naudingų maistinių medžiagų, bet ir itin nedidelį kiekį kalorijų – viename puodelyje jų galima rasti vos 56. Briuselio kopūstuose gausu vitamino C ir K, folio, kalcio, geležis ir kalio.
Valgydami daug Briuselio kopūstų galite apsisaugoti nuo skrandžio, plaučių, inkstų, krūties, šlapimo pūslės ir prostatos vėžio. Ši daržovė taip pat gali padėti išvengti kitų sveikatos problemų, tokių kaip aukštas kraujospūdis ir cholesterolio kiekis, širdies ligos bei diabetas. Briuselio kopūstai taip pat turi karotinoidų, kurie yra naudingi jūsų akims.
O kodėl nepaminėti lietuviški sūdyti lašinukai? Ką?
Apsišaukėlis!