Pernai lapkritį žiemiškai pertraukai „užmigdyta“ Kauno Dariaus ir Girėno stadiono futbolo aikštė netrukus sulauks veiksmų, kurie mūsų šalies sporto aikštynuose bus atlikti pirmą kartą. Tikslas – paspartinti pavasarį ir „pažadinti“ žalią veją aktyvesnei vegetacijai, kad žaidėjai ir aistruoliai bemaž mėnesiu anksčiau turėtų progą pasimėgauti pirmosiomis šių metų futbolo emocijomis aikštėje bei tribūnose.
Pusiau hibridinę aikštės veją prižiūri gerųjų pavyzdžių panašiuose Vakarų Europos stadionuose pasisėmę ir turtingą praktinę patirtį sportinių vejų priežiūroje sukaupę VDU Žemės ūkio akademijos (ŽŪA) mokslininkai, nuolat sekantys orų prognozes ir laukiantys palankių meteorologinių sąlygų. Specialistų teigimu, geriausiu atveju naujasis futbolo sezonas čia galės startuoti balandį – maždaug trimis savaitėmis anksčiau negu įprastai.
Lemiamas faktorius – oro sąlygos
„Dažnai girdime klausimų, kodėl naujai pastatyto stadiono futbolo aikštės veja negali būti šildoma ištisus metus. Atsakymas paprastas – pagal Lietuvos gamtines sąlygas futbolo sezonas prasideda pavasarį ir baigiasi vėlyvą rudenį. Sumanius pakeisti šią tvarką, tektų gausiai šildyti aikštės dirvožemį ir pačią stadiono erdvę, užtikrinant pastovią 10–12 laipsnių temperatūrą.
Be specialių galingų ir brangių šviestuvų visame sportinės vejos plote to padaryti neįmanoma – reikalingas milžiniškas elektros energijos kiekis. Būtent todėl žiema Lietuvoje yra futbolo tarpsezonio metas – poilsis futbolininkams ir ramybė vejai. Dėl šios priežasties bent šį mėnesį Kaune profesionalios futbolo rungtynės vyks dirbtinės dangos aikštėse“, – paaiškino Kauno savivaldybės Sporto skyriaus vedėjas Tadas Vasiliauskas.
Praėjusią savaitę iškritus gausiam sniegui, Dariaus ir Girėno stadiono veją padengė baltas apie 3 centimetrų sluoksnis. Dar kelias dienas laikėsi prognozuoti krituliai ir žema temperatūra. Pasak VDU ŽŪA docento Evaldo Klimo, pavasario ankstinimas ir žolyno „budinimas“ turi prasmę tik sulaukus pastovesnės teigiamos temperatūros.
„Pernelyg skubėti negalime. Pradėjus šildyti aikštės dirvožemį ir jame susidariusią aktyvių žolių šaknų zoną, proporcingai turi didėti ir aplinkos oro temperatūra bei žolių lapijos apšviestumas. Tik taip galės vykti pilnaverčiai fotosintezės procesai. Jeigu norime naujam futbolo sezonui turėti aukštos kokybės veją, turime visapusiškai įvertinti augavietėje vykstančius fizinius, biologinius bei mikrobiologinius procesus ir priimti atsakingus profesionalius sprendimus.
Turėtume pasimokyti ir iš 2011 metais Kaune įvykusių Europos futbolo čempionato atrankos rungtynių su Ispanija. Jau tąkart galėjome UEFA informuoti, kad mūsų gamtinės sąlygos nėra tinkamos tokiems susitikimams kovo mėnesį. Vietoje to priėmėme tuometinius pasaulio čempionus ir apturėjome didelę gėdą“, – primena doc. dr. E. Klimas.
Specialistas prideda, kad Lietuvos geografinėje platumoje nuo lapkričio vidurio iki vasario pabaigos natūralios saulės spinduliuotės visiškai nepakanka fotosintezei. Tai vienas pagrindinių argumentų, kodėl dirbtinai šildyti žolę ištisus metus nepatariama.
Artėjant dirvožemio šildymo pradžiai, stadione jau atlikta ir toliau tebevyksta visa eilė aistruoliams nepastebimų darbų, ruošiantis naujam sezonui: parengti išsamūs aikštės dirvožemio agrocheminiai tyrimai, užsakytos reikiamos trąšos, dirvožemio substratas bei žolių sėklos aikštės priežiūrai.
„Visiems procesams, įskaitant ir žolės tankinimą bei šukavimą, esame pasiruošę. Kai pradėsime šildymą, dirvožemio temperatūrą matuosime kasdien. Tada atitinkamai reguliuosime šildymo intensyvumą. Surinkome išsamią informaciją apie aukščiausio lygio futbolo stadionuose naudojamą įrangą bei vejos priežiūros technologijas.
Didžiausi ir moderniausi pasaulio stadionai turi galingą specialią įrangą. Viena tokių – dirbtinis apšvietimas. Mūsų atveju būtina galvoti apie atsiperkamumą. Ruošiantis artėjančiam futbolo sezonui laukia nemažai iššūkių, todėl turime tinkamai įvertinti situaciją, remtis geriausia pasauline praktika ir priimti atsakingus, efektyvius bei ekonomiškai pagrįstus sprendimus“, – teigia ŽŪA doc. dr. E. Klimas.
Pasak stadiono veją prižiūrinčio eksperto, žiemos laikotarpiu gerųjų pavyzdžių semtasi iš futbolo gimtine vadinamos Anglijos. Čia aplankyti 6 stadionai, turintys analogišką hibridinę šildomą veją.
Laukia tikras futbolo serialas
„Dariaus ir Girėno stadionas turbūt dar ilgai išliks vieninteliu tokio masto objektu Lietuvoje. Jau dabar matyti, kaip jį vertina kauniečiai ir visos Lietuvos futbolo sirgaliai. Privalome užtikrinti nepriekaištingą priežiūrą bei eksploataciją. Dėl to ir pasitelkti aukščiausios kvalifikacijos profesionalai, kurių kompetencija nekelia abejonių. Vėliau tuo turės rūpintis atrinktas koncesininkas. Tačiau svarbiausia, kad per renginius čia susirinktų kuo pilnesnės tribūnos, nes būtent tai ir sukuria atmosferą, teikia geras emocijas“, – sako Kauno meras Visvaldas Matijošaitis.
15 tūkst. aistruolių talpinančios tribūnos Kaune šįmet sulauks oficialių Europos futbolo čempionato atrankos rungtynių. Birželio 17-ąją Lietuvos rinktinė namuose žais prieš Bulgariją, o rugsėjo 7 ir 10 dienomis savo tvirtovėje priims svečius iš Juodkalnijos ir Serbijos. Spalio 17 d. numatytas susitikimas su Vengrija.
Vasarą stadione galės vykti ir UEFA klubinių turnyrų atrankinės kovos. Lietuvos futbolo A lygos batalijų sugrįžimas numatomas jau balandį.
Šiemet vasarį Dariaus ir Girėno stadionui oficialiai suteikta Europos futbolo federacijų asociacijos (UEFA) 4 kategorijos licencija, užtikrinanti galimybę organizuoti aukščiausio lygio tarptautines rungtynes. Tokio įvertinimo siekiama ir lengvosios atletikos infrastruktūrai.
