„Geros architektūros apibrėžimas nuolat kinta. Klimato kaitos kontekste gera architektūra yra ta, kuri padeda prisitaikyti prie naujų pokyčių.
Karo Ukrainoje kontekste – ta, kuri visų pirma yra saugi. Tačiau šalia kintančių savybių yra ir nekintamų bruožų. Vienas jų – estetika.
Gera architektūra visada yra psichologiškai paveikus meno kūrinys“, – teigia Vilniaus dailės akademijos Architektūros katedros docentas Romualdas Kučinskas, pirmą kartą vykstančių Nacionalinių architektūros apdovanojimų (NAA) komisijos pirmininkas.
Iki kovo 31 d. architektų, urbanistų studijos ar pavieniai asmenys, mokslo institucijos ir kitos organizacijos gali teikti paraiškas ir pretenduoti į devynias NAA kategorijas.
Vėliau profesionalų komisija atrinks trumpąjį kiekvienos kategorijos nominantų sąrašą, o liepos 1-ąją paskelbs visus Aplinkos ir Kultūros ministerijų rengiamų apdovanojimų nugalėtojus.
„Vienas iš Nacionalinių architektūros apdovanojimų tikslų – skatinti architektų profesinę veiklą bei stiprinti bendruomenės ir valstybinių institucijų bendradarbiavimą.
Tad svarbiausias architektūros organizacijas ir mokslo institucijas pakvietėme deleguoti komisijos narius ir taip vieningai išrinkti geriausius pastarųjų dvejų metų architektūros kūrinius bei apdovanoti jų autorius“, – teigia aplinkos viceministrė dr. Daiva Veličkaitė-Matusevičė.
Komisiją sudaro 9 nariai, kuriuos delegavo svarbiausios architektūros organizacijos – Lietuvos architektų rūmai, Lietuvos architektų sąjunga, Lietuvos kraštovaizdžio architektų sąjunga ir mokslo institucijos – Vilniaus dailės akademija, Vilniaus Gedimino technikos universitetas ir Kauno technologijos universitetas.
NAA vertinimo komisijos nariai:
komisijos pirmininku išrinktas Vilniaus dailės akademijos Architektūros katedros docentas, architektas Romualdas Kučinskas, Kauno technologijos universiteto Statybos ir architektūros fakulteto docentas, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas, architektas Gintaras Balčytis, Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) profesorė, architektė Dalia Dijokienė, architektai Gintautas Vieversys, Gražina Janulytė-Bernotienė, architektai-urbanistai Saulius Motieka, Edgaras Neniškis, architektė, kultūros paveldo specialistė Irena Kliobavičiūtė, kraštovaizdžio architektas Alvydas Žickis.
Parodys visuomenei, kas vertingo sukurta
NAA vertinimo komisijos nariai pažymi, kad architektūriniai apdovanojimai svarbūs tiek architektų bendruomenei, tiek visuomenei ir kviečia teikti kūrinių paraiškas iki kovo 31 dienos www.naapdovanojimai.lt bei pretenduoti į pirmuosius Nacionalinius architektūros apdovanojimus.
„Apdovanojimai pirmiausiai svarbūs tuo, jog organizuojami nacionaliniu mastu.
Vadinasi, jie parodys, kad kokybiška architektūra yra ne tik atskirų kūrėjų, užsakovų ar profesinių bendrijų, bet ir nacionalinis valstybės interesas.
Tikiuosi, kad naujai startuojantys apdovanojimai augs, įgaus svorį ir taps solidžia platforma, visuomenei ir architektams rodančia, kas yra geri architektūros kūriniai“, – teigia R. Kučinskas.
Pasak NAA vertinimo komisijos nario E. Neniškio, apdovanojimai – svarbus profesinis įvertinimas ir motyvacinė paskata kurti toliau.
„Kiekvienam architektui – tai lyg savotiškas objektyvus pasitikrinimas, kad einama teisinga kryptimi.
O visuomenę apdovanojimai nukreipia į kokybiškos architektūros kūrinius, leidžia lengviau suvokti, kas yra gera architektūra, kritiškiau vertinti aplinką ir, atsižvelgiant į geruosius pavyzdžius, ateityje siekti geresnės kokybės“, – teigia architektas urbanistas.
Vertinant architektūros kūrinį, jis pataria pirmenybę teikti žmogui ir jo gyvenamosios aplinkos kokybei:
„Juk architektūros apibrėžimas teigia, kad tai žmogaus gyvenamosios erdvės kūrimo menas.
Žmogus ir jo gyvenamoji aplinka – ne tik namai, bet ir parkas, aikštė ir visa kita aplinka, kurioje mes būname.“
Komisijos nariui pritaria ir architektė, kultūros paveldo žinovė I. Kliobavičiūtė.
„Apdovanojimai tiek architektų bendruomenei, tiek visuomenei nurodo, į ką reikia lygiuotis ir kuo didžiuotis.
Kultūros paveldo kontekste vertinimo pirmenybė teikiama vertingųjų savybių išsaugojimui ir tinkamam naudojimui.
Visuomet verta prisiminti:
nenaudojamas kultūros paveldas yra niekam neįdomus“, – sako NAA vertinimo komisijos narė.
Pretenduoja per pastaruosius dvejus metus baigti kūriniai
Komisijos nariai vertins paraiškas 9-iose kategorijose:
Gyvenamosios architektūros kūrinys, Kultūrinės ir socialinės architektūros kūrinys, Komercinės architektūros kūrinys, Viešoji erdvė, Tvarios inovacijos architektūroje, Konversija, Kultūros paveldo objekto atnaujinimas, Urbanistikos kūrinys.
Kategorijoje Už architektūros teoriją ir sklaidą prizas bus teikiamas svariausiam baigtam architektūros moksliniam, meniniam tyrimui ar publicistikos kūriniui.
Pagrindinis apdovanojimas – didysis prizas – atiteks geriausiam kūriniui, išrinktam iš visų kategorijų nugalėtojų.
Į 2023 m. NAA apdovanojimus gali pretenduoti 2021 m. sausio 1 d. – 2022 m. gruodžio 31 d. įgyvendinti kūriniai.
NAA teikiamas architektūros objektas turi būti užbaigtos statybos originalus kūrinys, taip pat, atsižvelgiant į apdovanojimų kategorijų specifiką, bus vertinamas pagal NAA vertybes.
„Kiekvienam architektui – tai lyg savotiškas objektyvus pasitikrinimas, kad einama teisinga kryptimi…” Oho, pasirodo, tik jie gali nuspręsti, ar einama teisinga kryptimi?
Lietuva- mažas kraštas, tad, manau, jau buvo galima pasikviesti vertinimo komisijos narių ir iš užsienio šalių- Latvijos, Estijos, Lenkijos Suomijos ar Vokietijos, kad nebūtų maždaug taip- šiandien mes jus įvertinam, kitąmet jūs įvertinsite mus…Tokia mano nuomonė.