Prasidedant pavasariui, dažniau skundžiamasi įvairiais nemaloniais susirgimais, tokiais kaip peršalimas, gripas, įvairios respiratorinės bei žarnyno infekcijos. Tai gali sąlygoti dėl nevisavertės mitybos nusilpęs imunitetas, mažas fizinis aktyvumas bei per mažai gamtoje, gryname ore praleidžiamas laikas.
Stengiantis pastiprinti išsekusį kūną, dažnas griebiasi vartoti skirtingus vitaminus ir maisto papildus, tačiau tai gali atnešti daugiau žalos, nei naudos. Šeimos gydytojas Paulius Jacevičius dalijasi dažniausiomis žmonių klaidomis stiprinant kūną ir vertingais patarimais, kurie padės šiltąjį metą pasitikti kupiniems jėgų.
Kodėl kūnas nusilpsta?
Gydytojas P. Jacevičius pasakoja, kad žmogaus kūnas žiemą gali nusilpti dėl kelių priežasčių. Visų pirma, trumpėjančios dienos ir šalta oro temperatūra natūraliai skatina vis rečiau būti gryname ore bei daugiau laiko praleisti namuose.
Gaunant mažiau saulės spindulių, sutrinka vitamino D sintezė, o tai lemia bendros savijautos prastėjimą bei silpstantį imunitetą. Tyrimai rodo, kad vitamino D deficitą patiria 40 proc. europiečių, o net 13 proc. tai sukelia sunkius negalavimus.
„Prie prastos savijautos gali prisidėti ir tai, kad šaltuoju laikotarpiu žmonės vartoja daugiau termiškai apdoroto maisto, o mažiau šviežių vaisių ir daržovių. Termiškai apdorotas maistas pasižymi gerokai mažesniais vitaminų bei kūnui itin svarbių amino rūgščių, tokių kaip lizinas, triptofanas ar treoninas kiekiais. Negaudami pakankamai naudos iš maisto, galime susidurti su įvairiomis sveikatos problemomis: išsekimu, nuovargiu, odos pokyčiais, galvos odos pleiskanojimu ar plaukų slinkimu“, – įvardija medikas.
Jis pasakoja, kad dėl nevisavertės ar nesubalansuotos mitybos kūnui gali trūkti ir įvairių mineralų: kalio, magnio ar kalcio, kurie yra ypač svarbūs kaulams, raumenų ir nervų sistemoms. Tam tikrais atvejais gali trūkti ir B grupės vitaminų bei geležies. P. Jacevičius paaiškina, kad esant ryškiam maisto medžiagų deficitui gali progresuoti lėtinės ligos, pavyzdžiui, širdies ir kraujagyslių ligos, kurios vis dar yra pagrindinė mirties priežastis Lietuvoje.
„Svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, kad mityba turėtų būti ne tik visavertė, bet ir sąmoninga. Gausiai vartojant pridėtinio cukraus turinčių maisto gaminių, ilgainiui gali išsivystyti cukrinis diabetas. Dideliais kiekiais valgant sūdytą bei riebų maistą didėja išaugusių cholesterolio rodiklių rizika, taip pat kyla grėsmė susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis, o nekoreguojant mitybos ir nesikonsultuojant su gydytoju – auga rizika patirti insultą ar infarktą“, – perspėja gydytojas P. Jacevičius.
Klaidos, kurių geriau nedaryti
Anot šeimos gydytojo P. Jacevičiaus, norintiems sustiprinti kūną, reikėtų tai daryti tikslingai ir prieš tai leisti specialistams įvertinti sveikatos būklę. Jis įvardija, kad žmonės neretai daro klaidų vartodami vitaminus: geria jų per mažai arba piktnaudžiauja, vartoja ne tuos, kurių iš tiesų reikėtų, ar tai daro nepakankamą laiko kiekį.
„Žmonės neretai savo nuožiūra renkasi maisto papildus, prieš tai nepasitarę su specialistu. Viena dažniausių klaidų – klaidingas vitamino D dozės pasirinkimas. Šio vitamino kiekis papilduose varijuoja nuo 500 TV iki 4000 TV, tačiau prieš tai neatlikus specialaus kraujo tyrimo, galima prisišaukti problemų. Per maža papildo dozė gali neužtikrinti norimo efekto, o per didelė – pakenkti sveikatai.
Neretai pastebime ir piktnaudžiavimą vitaminu C. Viršijus leistinas paros dozes galimi sunkūs apsinuodijimai, o ilgalaikis didelių dozių vartojimas gali sukelti inkstų pažeidimus. Taip pat reikėtų atkreipti dėmesį dėl vartojamų papildų sąveikų su jau vartojamais medikamentais. Pavyzdžiui, kalcio papildai gali mažinti tam tikrų antibiotikų veikimą, vitaminas E – netinkamai reaguoti su kai kuriais kraujo krešumą veikiančiais vaistais, o tam tikrų vitaminų nėštumo metu iš viso negalima vartoti“, – pažymi gydytojas.
Gydytojui antrina ir Gyvybės draudimo paslaugas teikiančios bendrovės „PZU Lietuva gyvybės draudimas“ Pokyčių ir produktų skyriaus vadovė Kristina Ruseckienė, primindama, kad jei dėl savijautos kyla bent menkiausių abejonių, nederėtų užsiimti savigyda.
„Gera sveikata yra vienas iš gyvenimo džiaugsmų – juk kai nekankina skausmas, negalavimai, prasta nuotaika ar nuovargis, galime mėgautis įvairiomis veiklomis bei produktyviai dirbti. Jei jaučiame, kad organizmui reikia pastiprinimo, neturėtume pulti pirkti pirmų vaistinės lentynoje pasitaikiusių vitaminų. Geriausiai sau padėsite, jei iš tiesų žinosite, ko kūnui trūksta.
Todėl prieš metus pristatėme telemedicinos paslaugą, leidžiančią patogiu metu konsultuotis su šeimos ar bendrosios praktikos gydytojais, kurie ne tik paskirs reikiamus tyrimus, nusiųs pas specialistus, bet ir išrašys reikiamų medikamentų“, – pažymi K. Ruseckienė.
Kaip sustiprinti kūną ir susigrąžinti jėgas?
Šeimos gydytojas P. Jacevičius išskiria, kad rūpinantis savo sveikata – labai svarbu profilaktika. Tarkime, kartą į pusę metų reikėtų atlikti bendrą kraujo tyrimą, kuris parodo galimus sutrikimus, padeda nustatyti anemijos priežastis ar užkirsti jai kelią, taip pat įvertinti įmuniteto pokyčius. Profilaktiškai patariama išsitirti ir endokrininę sistemą, patikrinant gliukozės kiekius ir apytaką, skydliaukės funkcijos svyravimus. Taip pat svarbu žinoti ir blogojo bei gerojo cholesterolių santykį kraujyje, kepenų funkciją, geležies atsargas.
„Nors iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, kad profilaktinių tyrimų – apstu, tačiau iš tiesų juos visus atlikti galima vos per vieną ar kelis apsilankymus pas specialistą. Šalia jų reikėtų nepamiršti ir profilaktinei sveikatos programai priklausančių tyrimų, pavyzdžiui, gimdos kaklelio citologinio tyrimo ar slapto kraujo išmatose tyrimo. Tačiau reikia įsidėmėti, kad visus minėtus tyrimus turėtų paskirti šeimos gydytojas“, – sako jis.
P. Jacevičius priduria, kad norint sustiprinti kūną, reikėtų atkreipti dėmesį ir į gyvenimo būdą: kuo daugiau laiko praleisti gryname ore, bent 150 min. per savaitę skirti fizinei veiklai, užtikrinti pakankamą skaidulų, gaunamų su daržovėmis, kiekį, mažinti raudonos mėsos ir sočiųjų riebalų suvartojimo dažnį, taip pat pridėtinio cukraus bei turinčių produktų kiekį.
