Europos sąjungoje per metus vienas žmogus vidutiniškai išmeta apie 70 kilogramų maisto.
Jei įskaičiuosime ir tai, kiek maisto sugenda prekybos grandinėje nuo gamintojo iki parduotuvės – iššvaistomo maisto kiekis yra dar didesnis.
Tiesa, kad toks maisto nepadeda nė piniginei, nė mūsų planetai. Ką galime padaryti, kad maisto išmestume mažiau.
Pradėkite nuo mažų dalykų
Pirmiausia vertėtų įvertinti, kokie įpročiai yra susiformavę jūsų namuose. Ką dažniausiai išmetate? Ar lieka jau paruošto maisto likučių, kurie taip ir nesuvalgote?
Tokiu atveju, pavyzdžiui, galbūt galite ketvirtadienį pasidaryti „likučių“ dieną – kai negaminate nieko naujo, bet valgote tai, kas prisikaupė šaldytuve per savaitę.
O gal dažniausiai pasensta įvairūs padažai, pagardai, garnyrai, kuriuos perkate konkrečiam patiekalui, bet taip ir nepabaigiate viso indelio?
Tokiu atveju, kitą kartą prieš pirkdami naują padažą sugalvokite bet 3 patiekalus, kur jį galėsite sunaudoti.
Apsipirkite atsakingai
Vienas iš pagrindinių maisto taupymo būdų yra gerai suplanuotas apsipirkimas. Ne veltui sakoma, kad jei norite sutaupyti – į parduotuvę reikėtų eiti su pirkinių sąrašu.
Ir čia kalbame apie pinigų taupymą. Juk kiekvienas išmestas maisto likutis, tai jūsų išmetami pinigai. „Lidl“ leidinys gali padėti susiplanuoti visos savaitės meniu ir susidaryti pigesnių produktų sąrašą. Taip įsigysite tai, kam šiuo metu taikoma akcija.
Monomityba – geras sprendimas, jei dažnai išmetate įvairių produktų likučius. Kaip tai veikia? Pavyzdžiui, vieną savaitę perkate tik bananus, o kitą – tik obuolius ir t. t.
Taip jums neliks pasirinkimo „nenorėti“ paskutinio banano, nes tiesiog žinosite, kad pabaigus vienus vaisius – įsigysite kitų. Tą patį galima daryti ir su garnyrais (pvz., ryžiais, bulvėmis, grikiais ir t. t.) ar daržovėmis.
Ieškokite alternatyvų
Žinoma, mažiausiai maisto išmesite, jei pirksite tik tai, ko reikia konkrečiam patiekalui gaminti. Tačiau dažnai nėra patogu kasdien lankytis parduotuvėje, be to, pavyzdžiui, prieskonių, padažų dažnai yra parduodami didesni indeliai nei vienos porcijos dydžio.
Vienas galimas šios problemos sprendimas – įsigyti mažesnes pakuotes. Pavyzdžiui, jei didesnis padažo buteliukas kainuoja 5 EUR, o mažesnis – 3 EUR, nesvarbu, kad pirkdami didesnį mokėsite mažiau už kilogramą. Jei didesnio buteliuko niekada nepabaigsite, jūs išmesite 2–3 EUR į šiukšlių dėžę.
Todėl pirkti mažesnį buteliuką jums labiau apsimokės, nes jį (nors ir brangesnį lyginant kilogramo kainą) sunaudosite visą.
Įsigykite nukainotas prekes
Kalbant apie šviežias daržoves ir vaisius – gera mintis įsigyti nukainotas prekes ir taip jas „išgelbėti“ nuo išmetimo. Pavyzdžiui, „Lidl“ leidinys dalijasi ne tik akcijomis, bet ir įvairiomis naujienomis. Šių metų naujiena – „Geradarių maišeliai“.
Tai maišeliai su specialiai atrinktais vaisiais ir daržovėmis, kurių galiojimo terminas tuoj baigsis. Tokio maišelio kaina – nuo 0,69 EUR už 1 kg.
O įsigytas daržoves ir vaisius galima ne tik valgyti šviežius, bet ir užšaldyti, kad šie išliktų geros kokybės ir juos galėtumėte panaudoti, kada jums reikės. Jūs sutaupysite, o, apskritai, mažiau maisto bus išmesta!
