Kylančios maisto, paslaugų bei kuro kainos nemenkai paveikė daugybės šalies gyventojų asmeninį ar šeimos finansinį stabilumą. Dažnam kyla klausimai, ar pavyks įgyvendinti artimiausius planus, ar užteks lėšų tam tikriems pirkiniams bei veikloms, ar neteks griebtis „juodai dienai“ sukauptų santaupų? Visgi, tikslingai planuojant ir paskirstant savo finansus, šių problemų galima išvengti.
Pagrindinė taisyklė – planuoti
Pandemijos laikotarpiu teko išgyventi net keletą karantinų, todėl daugeliui žmonių pavyko susitaupyti lėšų išvengiant kelionių į biurą ir dirbant iš namų, negalint naudotis tam tikroms pramogomis bei paslaugomis. Visgi, pastaruoju metu šoktelėjusios kainos išbalansavo daugelį – žmonėms natūraliai kyla nerimas dėl finansinės padėties.
Skaitmeninių finansinių paslaugų įmonės „Credit24“ Klientų patirties valdymo vadovė Donata Stoškuvienė įvardija, kad kylant finansiniams iššūkiams, bene pagrindinė taisyklė, kuria reikėtų atsakingai vadovautis yra tikslingas planavimas.
„Siekiant išsaugoti ar susigrąžinti finansinį stabilumą, patartina planuoti pirkinius, pramogas, paslaugas ir kitus išlaidų reikalaujančius aspektus kuo toliau į priekį – bent mėnesiui ar keliems. Mėnesio pradžioje rekomenduočiau pasirengti planą, kuriame būtų surašytos veiklos, stambesni pirkiniai ar pramogos, kurių negalima atsisakyti, ir jo laikytis“, – sako D. Stoškuvienė.
Pasak jos, panašių planavimo principų reikėtų imtis ir vykstant apsipirkti maisto prekių. Produktų krepšelį vertėtų susikrauti ne vienai ar kelioms dienoms, bet savaitei ar dvejoms, o į prekybos centrą ar parduotuvę vykti su pirkinių sąrašu ir nuo jo nenukrypti.
Atsisakyti impulsyvaus pirkimo
Dažnai dalis lėšų yra skiriama impulsyviai sugalvotoms veikloms ar ką tik pamatytiems pirkiniams, o visa tai, nors ir pareikalauja išlaidų, ne visuomet yra būtina. Natūralu, kad atėjęs į prekybos centrą žmogus pamato tam tikrą daiktą ar paslaugą ir staiga jos užsinori – juk tokiu principu ir veikia reklaminės iškabos vitrinose. Tokiais ar panašiais atvejais dažniausiai vadovaujamasi emocijomis ir ne visada pasveriama, ar tai vėliau neatsilieps finansams.
„Siekiant sutaupyti ar pakoreguoti šeimos finansinę būklę, taip pat svarbu susidėlioti prioritetus. Net ir planuoti savo išlaidas reikėtų remiantis prioritetais. Tarkime, akivaizdu, kad sveikata turėtų būti viename aukštesnių laiptelių, tačiau naujo madingo drabužio ar pažangesnio technologinio prietaiso įsigijimas – galėtų kurį laiką ir palaukti“, – paaiškina vadovė.
Pasak jos, tai nereiškia, kad reikėtų visiškai atsisakyti savęs palepinimo, tačiau ir jis turėtų būti suplanuotas, gerai apskaičiavus savo finansines galimybes.
Ieškoti pigesnių alternatyvų
Sušilus orams ir artėjant vasarai norisi pasinerti į aktyvias pramogas – keliauti, lankytis lauko kavinėse ar restoranuose. Tačiau prieš tai darant, reikėtų gerai apgalvoti, ar galima sau tai leisti. Anot D. Stoškuvienės, suvokus, kad trokštama pramoga reikalauja nemažų išlaidų, labai svarbu ne iš karto atsisakyti gero laiko, o paieškoti alternatyvių sprendimų.
„Tarkime, keliones į užsienį būtų galima iškeisti į įvairių Lietuvos kraštų pažinimą. Juk turime daug lankytinų objektų, parkų, piliakalnių, paplūdimių, stovyklaviečių. Pietūs restorane galėtų virsti piknikais lauke su savo pačių pagamintais patiekalais. Šis variantas pasitarnaus ir kaip edukacinė veikla tiems, kurie nėra taip artimai susipažinę su kulinarija. Užsiėmimai sporto klubuose ar privatūs treneriai gali atsieiti taip pat brangiai, tačiau sušilus orams visa tai galima perkelti į lauką – turime daugybę sporto aikštynų, lauko treniruoklių, pasivaikščiojimo takų“, – patarimais dalijasi vadovė.
Likus šiek tiek pinigų – neskubėti jų išleisti
Vadovaujantis minėtais principais, iš tiesų galima sutaupyti šiek tiek pinigų, tačiau, anot D. Stoškuvienės, nederėtų skubėti jų išleisti. Likus tam tikrai daliai lėšų po viso mėnesio išlaidų, vertėtų jas atsidėti įvairiems brangesniems, būtiniems pirkiniams ateityje ar galimiems finansiniams iššūkiams.
Vadovė sako, jog nors ne visi linkę atsidėti pinigų „juodai dienai“, pakitusi ekonominė situacija šalyje turėtų padėti susimąstyti apie galimas finansines problemas ir būdus jų išvengti. Turėti šiek tiek santaupų yra pravartu ne tik nutinkant kasdieniams iššūkiams, bet ir nenumatytoms situacijoms, netikėtai užklupus sunkumams.
„Norint jausti finansinį stabilumą, neužtenka žinoti, kad netrukus gausi atlyginimą. Tvirtas asmeninis ar šeimos ekonominis pagrindas yra paremtas nuolatiniu išlaidų ir pajamų organizavimu, planavimu, prioritetų paskirstymu ir taupymu nenumatytiems, papildomų lėšų reikalaujantiems aspektams“, – patvirtina D. Stoškuvienė.
