Gerbiamas Palangos miesto mere,
Mieli ceremonijos dalyviai,
man nepaprastai malonu Jus pasveikinti šia gražia ir reikšminga proga. Prieš keletą metų kartu minėjome Palangos grąžinimą Lietuvai, o šiandien čia, į mylimą Palangą, simboliškai grįžta pirmasis nepriklausomos Lietuvos valstybės Prezidentas.
Nuo šiol apie Prezidentą Antaną Smetoną visiems palangiškiams ir miesto svečiams primins šis paminklas. Lyg atversta knyga jis kvies geriau susipažinti su žymiu lietuviško žodžio meistru, publicistu ir politiku, kuris greičiausiai būtent čia, Palangoje, pirmą kartą visa galva pasinėrė į draudžiamą lietuvišką spaudą ir buvo užvaldytas vadinamosios litvomanijos.
Štai taip, žingsnis po žingsnio, Lietuvoje reikšmingais ženklais įamžinama istorinė atmintis. Tai, kad šįkart pagerbiame būtent A. Smetoną, leidžia tikėtis, kad iš mūsų šalies palengva pasitrauks savotiškas varžymasis, jei ne baimė, atvirai kalbėti apie pirmojo Prezidento palikimą – ir jį visapusiškai vertinti.
Iš tiesų A. Smetona buvo pernelyg didelė ir ryški asmenybė, kad šiandien galėtume ją palikti nuošalyje. Kaskart, kai imame kalbėti apie tarpukario Lietuvos gimimą, brendimą ir skaudų likimą, neišvengiamai esame priversti paminėti ir A. Smetoną. Visa savo esybe jis tebėra nepakeičiama praėjusio amžiaus pirmosios pusės Lietuvos istorijos figūra ir tikras mūsų šalies valstybingumo simbolis.
Neatsitiktinai liberalus išeivijos istorikas ir sociologas Vytautas Kavolis – tikras nepriklausomybės kartos atstovas – yra pabrėžęs „smetonišką įsipareigojimą savo valstybei“, kaip vieną kertinių lietuvių tautinio sąmoningumo raidos elementų.
Iš tiesų A. Smetona, žengdamas Jono Basanavičiaus ir Vinco Kudirkos pėdomis, geriau nei kas kitas įkūnijo lemtingą posūkį nuo pirmųjų nedrąsių svajonių apie kultūrinę ir politinę autonomiją prie ryžtingo nepriklausomybės siekio. Ir mums jis visiems laikams paliko tvirtą tikėjimą nepriklausomos valstybės galimybe, kurio nepaneigė – negalėjo paneigti – ilgi sovietinės ir nacistinės okupacijų dešimtmečiai.
Tai, kad A. Smetona šiandien vertinamas nevienareikšmiškai, matyt, buvo neišvengiama. Iš tiesų jo, kaip modernios valstybės kūrėjo, bet kartu ir autoritarinio vadovo, palikimas pernelyg sudėtingas, kad jį galėtume lengvai aprėpti vienu žvilgsniu.
Galbūt tai lėmė, kad A. Smetonos kritikams neretai pavykdavo pritaikyti jiems patogų rėmą ir viešai parodyti Prezidentą viso labo kaip dvimatę, seklią karikatūrą.
Tie, kurie iki šiol atkakliai priešinasi A. Smetonos pagerbimui ir įamžinimui, tai daro rinkdamiesi matyti tik vieną jo turtingo ir kaip reta turiningo gyvenimo dalį, apribotą karinio perversmo, pamintos Konstitucijos ir legendomis apipinto pasitraukimo iš šalies.
Panašiai, kaip tai buvo daroma sovietinės okupacijos metais, kai viešai minėti Prezidentą buvo galima tik neigiamame kontekste.
Tačiau net ir tuo tamsiu laikotarpiu greta propagandos sukurto pirmojo Lietuvos Prezidento atvaizdo išliko kitoks požiūrio kampas.
A. Smetona buvo tapęs įtaigiu simboliu tos kitos – laisvos ir nepriklausomos – Lietuvos. Valstybės, kuri gal ir buvo neideali, bet vis dėlto sava, ir dėl to brangi daugeliui, kas su ja augo ir ją brandino.
Toji valstybė net ir ilgiems nelaisvės dešimtmečiams slenkant išliko visiškai reali ir gyva tiems, kurie ją betarpiškai patyrė, buvo išmokslinti jos sukurtame mokyklų tinkle ir išugdyti patriotizmo dvasia.
Todėl net ir tada, kai A. Smetoną karščiausiai buvo bandoma paneigti, jis ir toliau, Algirdo Juliaus Greimo žodžiais tariant, teigė Lietuvos nepriklausomybę.
Gerbiamieji,
Prezidentas A. Smetona yra sakęs, kad tauta yra ne tik dabartis, bet ir praeitis, todėl privalu šią savo praeitį tirti ir taisyti padarytas klaidas.
Aš norėčiau pridėti, kad tauta taip pat yra ir ateitis – būtent tokia ateitis, kurią mes kuriame šiandien, remdamiesi į pirmtakų anksčiau nuveiktus darbus. Taip pat, be jokios abejonės, – ir į A. Smetonos darbus.
Ir nors šį paminklo atidengimą galime laikyti ne tik Palangos pasiekimu, bet ir tam tikra Vilniaus netektimi, iš tiesų aš neabejoju, kad anksčiau ar vėliau iš klaidų bus pasimokyta, ir pirmojo Prezidento atminimas bus deramai įprasmintas ir mūsų valstybės sostinėje.
O šiandien man belieka dar kartą pasveikinti visus Palangos gyventojus ir palinkėti Jums savyje nešioti šalies saugumą ir visuomet bei visur savo darbu tvirtinti jos gerovę, kaip yra prisakęs Prezidentas Smetona. Nebėkime nuo savo praeities, priimkime ją su visomis spalvomis ir atspalviais, ir jausimės tvirčiau, žengdami pirmyn!
Rekomenduoja straipsnį Prezidentui (ir visiems) :
Venclova paminklo Smetonai idėja sostinėje nesužavėtas: pakanka tokio Kaune
tas Venclova? Kuo ir kur jis dirba? O tamsta iš lrt būsite?
Na, jei jau pats Venclova taip mano (tas, kuris Tomas), tada…
buv. nebūna, įskaitant ir tai, kad buv. studenčių nebūna. Jei jau studentė, tai visam gyvenimui 🙂 Kiekvienas žmogus kažką mano, Nieko čia tokio ypatingo.
Sveikinu Palangą su iškiliu- vieno iš garbingiausių Nepriklausomos Lietuvos kūrėjų Prezidento Antano Smetonos -paminklu.Tad,ačiū Jums ,palangiškiai.
Paminklai perversmo organizatoriams civilizuotame pasaulyje nestatomi. Nemėginkit statyti Vilniuje.
komunistų nebūna. Ura!
Tad svarstant, ar reikia statyti paminklą A. Smetonai, atsakymą galima rasti Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir prezidento Kazio Griniaus pasižadėjime. Nesuvokiama, kaip Lietuvoje liberalai, krikščionys demokratai, valstiečiai liaudininkai ir kiti gali balsuoti už paminklo statymą. A. Smetona pakankamai įamžintas tiek istorinėje Kauno prezidentūroje, tiek Vilniuje, tiek ir jo dvare Užulėnyje. Viešojoje erdvėje statyti paminklą demokratijos priešininkui ir autoritarizmo įkūnytojui niekaip neišeina, tada reikėtų atsisakyti konstitucinių vertybių.
ta ėlėrtė? Analų ištraukos? Analinės? Kaip suprasti, lietuviškai, na, paprasčiau gal galima paduoti žmogui iš gatvės?
Jeigu jau Nausėdai Smetona, nevadavęs Vilniaus, nesilaikęs Vasario 16-osios nustatyto demokratinio valstybės tvarkymosi pagrindų reikalavimo, neatstatęs šalies karinės jėgos ginant valstybės suverenumą ir savigarbą nei prieš Lenkiją dėl 1938 metų ultimatumo, nei prieš sovietus – 1939 metais ir t.t. ir pan., yra “tikruoju mūsų šalies valstybingumo simboliu”, tai tada, atsiprašau, ką Prezidentas savo politikoje laiko tais – “mes”. Tai panašu į Lietuvos laikymą esant “piliakami na Litwe”… O tai jau ne Vasario 16-osios ir Kovo 11-osios atkurtos Lietuvos pozicija.
Apskritai, ką Smetonos simboliu siekiama propaguoti. Kažkokių asmeninių ar grupinių ambicijų tenkinimą sėdint valdžių postuose. Akivaizdu, kad Smetonos simboliu valstybingumo nesustiprinti. Nei partizanai, nei Sąjūdis ne už Smetoną kovojo. Sibire kenčiant ne jo laukta. Taigi jo vardas tetinka į archyvą. Na dar pastačius atitinkamą paminklą prie upelio per kurį perbrido trenkęs Lietuvą likimo valiai, verslas iš lankytojų galėtų gauti pajamų.
„prie upelio per kurį perbrido trenkęs Lietuvą likimo valiai“ – vis dar atrajoji Dekanozovo ir Paleckio veidmainiškus ir nuo senumo supelijusius ir prasmirdusius apgailestavimus, kad Smetona „trenkė Lietuvą likimo valiai“ ir todėl yra baisiai blogas? Gal dar pasakysi, kad Sibire kenčiantys žmonės kažkokio Griniaus laukė? Turbūt pats supranti, kad ne. Taigi ir pats supranti, kad tyčia nesąmones pliurpi, garbingą Lietuvai nusipelniusią asmenybę šmeiži ir niekini.
Smetona Vilniaus niekada neužmiršo, skatino visuomenėje draugijų Vilniui vaduoti veiklą ir to pasekmė buvo, kad atėjus 2-ajam pasauliniam karui visi Europoje žinojo, jog Vilnius Lietuvai yra svarbiausias miestas ir buvo linkę Vilnių Lietuvai pripažinti.
Pasirodo, net ir to nežinai, kad draugiją Vilniui vaduoti Smetona uždraudė 1938 metais, o skatino draugijos Sovietų Rusijos kultūrai pažinti veiklą.
Be to, kas dėl Vilniaus, tai apie Smetonos politiką jo klausimu, sako ir tas faktas, kad Smetonos Užsienio reikalų ministras Urbšys, Ribentropui pasiūlius 1939 m. rugsėjo 25 d. susitikti dėl Vilniaus, regis, Karaliaučiuje, ne tik kad pasiūlymo nepriėmė, bet, pasorodo, tuojau pat apie tai pranešė sovietų pasiuntiniu Kaune Poznekovui. Sovietai nedelsė ir jau rugsėjo 28 d. pasirašė su Ribentropu papildomą protokolą, pagal kurį Lietuvą su Vilniumi Vokietija perleido Sovietų įtakos žinion. Šie faktai, būtent, rodo Smetonos valdymo politiką – ką jis skatino, ką uždraudė. Akivaizdu, kad neginti valstybės suverenumo – pagal Konstituciją kvepia išdavyste. Taigi iššokta čia paties kaip Pilypo iš kanapių…
Vilniaus atgavimo klausimas per Smetonos laikotarpį buvo taip visiems Europoje išreklamuotas ir įkaltas į galvas, kad visi žinojo kam Vilnius turi atitekti ir niekas net neabejojo tuo: netgi Ribentropas ar Stalinas. Kai dalinosi kam atiteks Lietuva, tai net jie Vilnių laikė neatskiriama Lietuvos dalimi ir iš anksto perleidinėjo vienas kitam kaip nedalomą vienetą. Tai ir pasako viską apie Smetonos politiką Vilniaus klausimu.
O tu bandydamas sukurti savo iškreiptą logiką net ir įvykių datas neteisingas rašai, kad suplaktum į vieną du skirtingus slaptuosius protokolus. Bet vis tiek tavo sugalvota įvykių chronologija ir logika net neatrodo logiška.
Dediesi Eurolygos žaidėju, nors dar nė kamuolio nesugraibai… Viskas, keliauk sau sveikas…
Na gerai. Ant A. Smetonos visus “šunis pakorė”. Bet man įdomu , kai ateis laikas statyti paminklus A.M.Brazauskui (ne juokai, pirmas atkurtos Lietuvos prezidentas), o gal ir V.Lansbergiui , ką kalbės , ginčysis lietuviai. Vienas ,buvęs maskovijos balševikų atstovas Lietuvai tskp (b) , kitas , sako , kažkokį marksizmą – leninizmą dėstė. Ką manyti ? Kur kreiptis? Gal policiją išsikviesti. Galva plyšta nuo nemigos , nuo sopulio.
Artėjant II pasauliniam karui švedai svarstė, ar puls SSSR Švediją. Ir dėl viso pikto, kad nepakliūtų į nelaisvę karalius, švedai slaptą operaciją surengė saugiam jo nugabenimui į Norvegiją. Filmas apie tai yra pastatytas. O čia – “perbrido, trenkęs Lietuvą likimo valiai”. Turėkite gėdos, p. Vilna.
Viens dalykas, – šalies karaliaus – tai ne prezidento, ginkluotųjų pajėgų vado pareigos ir galios. Kitas, – kur Vakaruose atsidūrusio prezidento diplomatinis veikimas per užsienio šalių valdžias dėl Lietuvos laisvės. Jo kaip ir nebūta. Taigi, veikiau jis “brido” ne dėl Lietuvos, o dėl savęs. Negirdėta, kad jis būtų ėmęsis diplomatinių žingsnių konkrečiai per JAV, Britanijos valdžias net ir dėl Birželio 23-osios sukilimo atkurtos Lietuvos Nepriklausomybės pripažinimo, kas buvo labai svarbu, nes tokiu atveju pagal tarptautinę teisę 1940 m. atliktas inkorporavimas į Sovietų sąjungą būtų tapęs akivaizdžiai netekusiu galios. Tokiu atveju po karo Lietuva būtų išvaduota ne kaip SSSR, o kaip Sukilimo atkurtos Lietuvos nepriklausomos valstybės, teritorija. Tad būtų turėjusi lygų su Lenkija, Čekoslovakija, kitomis šalimis teisinį statusą, taigi ir lygų su jomis tolimesnį likimą. Gal nemeluotime patys sau, žodis “trenkė” šiuo atveju savo vietoje.
Jis neturi gėdos.
R. Paksas ragina balsuoti už sąžiningą politiką V. T….
Ar R. P. pritaria viskam, ką V.T. apie Vilnijos „TM” pasakojo, bei apie tai, kaip Lietuva „privalo” joms tarnauti, nes „visas civilizuotas pasaulis taip daro”?
> Vilna
O tėvas, buvęs Lietuvos karininkas, man pasakojo, kad, prieš rusams žengiant per mūsų sieną, Lietuvos kariuomenės vadas Vitkauskas kareivius apginklavo manevriniais šoviniais ir išvedė juos iš kareivinių pratyboms į laukus. Kariuomenės vadas automobiliu į Vakarus besitraukiančiam nuo rusų Prezidentui paspendė spąstus ant pereinamo tilto per Šešupę, kad galėtų jį suimti ir perduoti rusams. Kai iš jam ištikimų kariškių Prezidentas apie tai sužinojo, tai ne tiltu, o visai kitoje vietoje tada su artimaisiais perėjo Šešupę. Manote, p. Vilna, kad tokiomis sąlygomis A. Smetonai reikėjo “vadovauti” Vitkauskui ir kartu su juo priešintis rusams su kariuomene, kuri be kovinių šaudmenų to pačio Vitkausko nurodymu nurodymu “stovyklavo” lauko palapinėse?
Išdavikas vitkauskas buvo nkvd šnipas. O gal kas abejoja?
Bet Vitkauską ministru ne Maskva, o Smetona paskyrė, tai kažkokia painiava… O va tie, kur esant tokiai painavai dabar vis užveda paminklo Smetonai, net Vilniuje statymą, juk tuo gali siekti jam atsidėkoti už Vitkausko paskyrimą ministru. Taigi gali būti, kad yra to nkvd palikimo veikėjai – šnipšiai? …
Apie tą metą:
– lrt.lt/mediateka/irasas/24852/dokumentinis-filmas-lietuvos-respublikos-konsulatas-vilniuje-1939-m
Daug klausimų užkabinta, ir taip daug kas šioms dienoms tinka primena…
O kas Krašto apsaugos ministru Vitkauską vietoje S. Raštikio, regis prieš pusmetį, buvo pasistatęs, ar ne pats Smetona. Taigi jis galėjo šį ministrą 1940 m. gegužę atstatydinti ir ministru, karo vadu paskirti kitą karininką, įsakant pastoti kelią sieną peržengusiai Sovietų (Rusijos) armijai. To nedarydamas Smetona neįvykdė savo pareigos karinėmis jėgomis ginti valstybės suverenumą.
Sovietai Smetonos Vyriausbės reikalavo suimti ir perduoti Sovietų organams ministrus Skučą ir Povilaitį, pačiam Prezidentui jokių kaltinimų ar reikalavimų arešto lyg nebuvo pateikę. Akivaizdu, kad tuo atveju Maskvai buvo geriausia, kad Smetona pats dingtų iš Lietuvos, kadangi draugų Vakarų ir JAV valdžiose jis neturėjo, taigi galimybių diplomatinėmis priemonėmis kiek žymiau pakenkti Maskvos politikai neturėjo, kas ir pasitvirtino jam pasitraukus iš Lietuvos.
Vertinant to meto padėtį yra svarbūs ir kiti faktai. Antai, Smetona kaip prezidentas, pagal Konstituciją privalėjęs įsikurti sostinėje Vilniuje jau 1939 m. lapkritį, to nebuvo įvykdęs iki 1940 m. gegužę sovietų įvykdytos Lietuvos okupacijos. Objektyviai tai gali būti vertintina kaip jo asmeninė ambicija nesimti valdyti Lietuvos sostinei esant Vilniuje ir su visu prie Lietuvos prijungtu jo kraštu. Šį Vilniaus nelaikymo Lietuva principą galima įžvelgti ir, pvz., 1939 m. rugsėjo 17-20 d. Smetonos valdymo veiksmuose, kuomet, Lenkijai kapituliavus, o Sovietų armijai esant prie Minsko, tris dienas Vilnius buvo tapęs niekeno, o Lietuvos kariuomenei esant čia pat prie jo – prie už 20 km esančios demarkacinės linijos, Tauta nesulaukė Smetonos valdžios įsakymo žygiuoti į likusį neginamą Vilnių ir jame įskurti kaip savo teritorijoje.
Tai vis istorijos faktai, kurie tautai, žmonėms nėra žinomi. Jie laikomi ne tik be viduramžių, bet ir be tarpukario nuodugnesnių Lietuvos istorijos žinių. Ir tai vyksta jau per 30 metų, kai buvo atsikratyta Maskvos “globos”, bei nesant tam jokių gniaužimų iš “Briuselių”. Kur to šuo pakastas, rinkimai ant nosies …
Kaip keičiasi lietuvių karingumas?
– ziniuradijas.lt/laidos/istorines-paraleles/kaip-keiciasi-lietuviu-karingumas?video=1
(dalyviai: istorikas, VDU licėjaus „Sokratus“ vadovas M.Nefas, politikos apžvalgininkas, istorikas, šaulys L.Kontrimas)
Be kitko, primins, kaip tarpukariu, draugiškojo didžiojo brolio pastangomis ir broliška pagalba , buvo sukurta broliui labai naudinga painiava. Ar dabar nesukurs panašios painiavos pagalba iš priešingos pusės?
Mielieji, esmė glūdi tame, kad Pilsudskiui paminklą Tomašewskis ir CO nori pastatyti Vilniuje ten, kur buvo “pliažas”. Liberalai ir Laisvės partija su tuo sutiks: jeigu kas ko nors nori, tai duokim tam laisvę.
V.T. per radiją gyrėsi savo sėkme Vilniuje. Bet ir sėkme Varėnoje, Alytuje, ir dar kažkur (Švenčionyse / Širvintose?) gyrėsi.
Ar Lietuvoje bręsta valdymo krizė?
– komentaras.lt/nuomones/ar-lietuvoje-bresta-valdymo-krize/111380/
„Piliečio pastabos paminklo A.Smetonai atidarymo Palangoje proga”
> Vilna
Atbuline data visi kalbėti gudrūs.
Joks čia gudrumas – faktų pavardijimas ir tiek, kad tvirtesni valstybės pamatai galvose būtų. Kuo objektyviau savo istoriją žinosime, tuo stipresni kaip valstybė būsime.
Nesikuklink, tavo rašliava negali būti vadinama tik faktų pavardijimu. Net ir pats rašei: „Tai vis istorijos faktai, kurie tautai, žmonėms nėra žinomi.“ Kai tavo galvoje gimsta niekam išskyrus tave nežinomi „istorijos faktai“ bei išvedžiojimai, tai tikrai yra kažkas iš gudrumo kategorijos. Mažo gudrumo ar didelio, tai jau kitas klausimas.
Tai kad logikos nepagauni, o gal kalbiškai nelabai lietuviškas – kompiuteriškas esi…
Vieni Alke rašinėja apie karą, gulinėdami su katinais ant pliušinių sofų. Kiti apsimeta politologais, per visą savo gyvenimą nedirbę jokio darbo (gūglinimas internete nėra darbas). Treti knaisiojasi istorijoje, neturėdami paprasičausių žinių apie žmogaus psichikos vingius, taip pat nedirbę jokio darbo (pagaliau, nuo kada istorija yra mokslas, gal ir teologija, politologija yra mokslai?). Vienu žodžiu, tikrovė yra ne tokia, kokia savo saldžiuose sapnuose paryčiais regi kai kurie atitrūkėliai nuo tikrovės. Kaip tie kategoriški, ypač dorovingi piliečiai patys pasielgtų, kaip jie patys elgiasi savo gyvenime, kuris, matyt, be jokių priekaištų, be jokių suklydimų, skaidrus, kaip vaiko ašara? Rimtai? Eikite ravėti braškių, pjaustyti lašišų, minkyti molį, tekinti varžtus, slaugyti ligonius, dirbti tikrus darbus, o ne tariamus – pagal politinius užsakymus. Pažinkite tikrovę ne iš knygų ar interneto, o dirbdami visuomenei naudingus darbus. Tik dirbant, o ne gulinėjant, rašinėjant, sklaidant brošiūras ateis nušvitimas. Ypač dabar, kai darniai statoma Gerovės valstybė (o gal jau ir pastatyta?).
Čia, regis, vakar dar buvo pora atgarsių į tą “melioravimą”, bet jų jau nebėra, taigi, matyt, “melioratorius” turi didelią galią dėl šnektų Jono svetainėje…
Smetona ne Zelenskis…
tikekimes Nauseda netaps Smetona…
o kam priklausytu Vilnijos zeme ir Vilnius siandiena
be to pabaisos Stalino nusikaltimu….
tragiska istorija….????? taip bet …????
prisimenant sena pokalbi apie Senones genti
Galioje…antikos laikais…
staiga prisiminiau tautoniu/angliu saksu zodi
SENILE naudojamas iki siol…reiskia pasenes
nusilpes senas zmogus…ne OLD person
bet (but..angl.) ….senile….tikras deimantelis…
ir dar…..vienas baltu deimantas : JAUNE…
paplites galiu/franku kalboje….reiskia Jauna,Jaunas
….o ir dar … mano seneliai nuo Anyksciu sakydavo:
UN Stalo,un Zemes,un ARTOS…o anglo saksai sako: ON Earth….stai is kur ta Gudu/Gotu :AIRTA,
Artojas,Arejas,Arti…..Earth,Erde(vok.)….
anksti prabudau ir nusvito tie areju zodziai…
Be abejonės anglų saksų SENILE sietinas su lietuvių senas, senelis, senelė, bet ir su seniūnas ar Seniūta (pavardė) ir tokiu atveju turi reikmę valdantis (administruojantis) žmogus. Tokiu atveju angl. OLD fonetiškai ir semantiškai giminiuojasi su liet. valdyti. Tokiu atveju čia regime lietuvių ir anglo saksų kalbose išlaikymą tų pačių – sen- ir vald- šaknų arba galimą anglų saksų baltiškumo sugermanėjimą. Tiesa, čia neaišku kaip dabar tas SENILE yra tapęs anglų saksų palikuonių tariamas.Taip pat neaiškus yra JAUNE tarimas, tai kad išlaikyta jaun-, o ne jun- šaknis bylotų, jog galai frankai savo pavelde turi ne tik loyniškumo, bet ir gerą dalį baltiškumo.
Na kas dėl anglų EARTH, ERDE (vok.), tai jo ryšys su arti, arimas, artojas ir t.t., gal net su ardyti, oras kaip laukas reikšme, vestinas nuo gerokai senesnių – indouropiečių laikų.
Be abejonės anglų saksų SENILE sietinas su lietuvių senas, senelis, senelė, bet ir su seniūnas ar Seniūta (pavardė) ir tokiu atveju turi reikmę valdantis (administruojantis) žmogus. Tokiu atveju angl. OLD fonetiškai ir semantiškai giminiuojasi su liet. valdyti. Tokiu atveju čia regime lietuvių ir anglo saksų kalbose išlaikymą tų pačių – sen- ir vald- šaknų arba galimą anglų saksų baltiškumo sugermanėjimą. Tiesa, čia neaišku kaip dabar tas SENILE yra tapęs anglų saksų palikuonių tariamas.Taip pat neaiškus yra JAUNE tarimas, tai kad išlaikyta jaun-, o ne jun- šaknis bylotų, jog galai frankai savo pavelde turi ne tik loyniškumo, bet ir gerą dalį baltiškumo.
Na kas dėl anglų EARTH, ERDE (vok.), tai jo ryšys su arti, arimas, artojas ir t.t., gal net su ardyti, oras kaip laukas reikšme, vestinas nuo gerokai senesnių – indouropiečių laikų.
.
Be abejonės anglų saksų SENILE sietinas su lietuvių senas, senelis, senelė, bet ir su seniūnas ar Seniūta (pavardė) ir tokiu atveju turi reikmę valdantis (administruojantis) žmogus. Tokiu atveju angl. OLD fonetiškai ir semantiškai giminiuojasi su liet. valdyti. Tokiu atveju čia regime lietuvių ir anglo saksų kalbose išlaikymą tų pačių – sen- ir vald- šaknų arba galimą anglų saksų baltiškumo sugermanėjimą. Tiesa, čia neaišku kaip dabar tas SENILE yra tapęs anglų saksų palikuonių tariamas.Taip pat neaiškus yra JAUNE tarimas, tai kad išlaikyta jaun-, o ne jun- šaknis bylotų, jog galai frankai savo pavelde turi ne tik loyniškumo, bet ir gerą dalį baltiškumo.
Na kas dėl anglų EARTH, ERDE (vok.), tai jo ryšys su arti, arimas, artojas ir t.t., gal net su ardyti, oras kaip laukas reikšme, vestinas nuo gerokai senesnių – indouropiečių laikų.
o kam ?galioja Tarptautinės teisės įstatymai, nepripažįstantys teisėtais karų ir okupacijų laikų padarinių? Jokių – nei materialių, nei nematerialių (pvz., pakeista tautybė ir pavardė, nei okupanto rankose atsidūrusios žemės valdos)! Juk Lietuva per tarpukario okupacijas ir dėl „išvadavimo” žymiai daugiau – ne vien Lenkijai, bet ir BY atitekusių, ir kt. žemes prarado! Tai galioja, ar negalioja Tarptautinė teisė Lietuvai ir jos kaimynėms?
Pvz., ne vieno lietuvio šeimos archyve guli seni testamentai apie jiems tai Seinuose ir kt., ar Mogiliave, Alšėnuose, ar ir dar toliau link UA priklausančias žemes su visu ten buvusiu NT… Na, ir…
Na dėl Nausėdos tai jau vienos kadencijos Lietuvai per akis, antai kelias lietuviškas raides iš savo vietų jau išrovė ir į jų vietas lenkiškas sustatė. Tuos stribiškus lietuviškų raidžių rovimo darbus partijos užsimoję tęsti, o jo kaip valstybės vadovo jų teises ginančio balso negirdime… Netgi Smetoną savo užsisėdėjimu prezidento kėdėje, – be šūvio 1938 metais prieš Lenkiją bei 1939-1940 metais prieš Sovietus, sakyčiau, nuvedusį valstybę pražūtin, jis vadina valstybingumo simboliu. Tai kas čia per Prezidento, valstybės vadovo pozicija, – baisu…
Tai sakai, Nausėda lietuviškas raides išrovė, o jeigu vietoje jo būtų Šimonytė arba Skvernelis, tai, tavo įsitikinimu, būtų apsaugoję raides?
Mano įsitikinimus ne tau žinoti…
Alko kvantinio kompo greitis vel istrigo kazkur Laisvoje cenzuroje _zenzuroje….Jonai gelbek ,kur tu ?
Panašu, kad Jonui paslaugas teikiantys serveriai, komentarus cenzūruodami, papildomai uždarbiauja.
Trina. Ir mano ištrynė. Juokinga tas trynimas. Dar dažnokai pastaruoju metu ir užlaiko. Gili užuojauta trintukui. Yra tik 1 nuomonė – trintuko nuomonė. Tegyvuoja laisva ir nepriklausoma žiniasklaida. Ura!
Tai yra akivaizdus kliudymas skleisti informaciją (Konstitucijos 25 str), yra akivaizdūs žmogaus teisių pažeidimo faktai. Kad tai vyksta Lietuvoje yra garsintina visoje ES, tai visų pirma turi daryti Lietuvoje esančios Žmogaus teisių gynimo agentūros, bet dėl to turėtų viešai sušukti ir Alkas. lt svetainės vadovas.
Deja, tikrai taip…
Va šio įrašyto komentaro po moderavimo jau nebeliko, tačiau “moderatorius” nėra nurodęs priežasties, o tai privalėjo pranešti dėl ko “ištrynė”, to nedaryta, tai taip pat yra pažeidimas, bet jau administracinis, tad yra skųstinas teisėsaugos organams. .
Kažin
Your comment is awaiting moderation
2 sekundės ago
Tai yra akivaizdus kliudymas skleisti informaciją (Konstitucijos 25 str), yra akivaizdūs žmogaus teisių pažeidimo faktai. Kad tai vyksta Lietuvoje yra garsintina visoje ES, tai visų pirma turi daryti Lietuvoje esančios Žmogaus teisių gynimo agentūros, bet dėl to turėtų viešai sušukti ir Alkas. lt svetainės vadovas.
Va šio įrašyto komentaro po moderavimo jau nebeliko, tačiau “moderatorius” nėra nurodęs priežasties, o tai privalėjo pranešti dėl ko “ištrynė”, to nedaryta, tai taip pat yra pažeidimas, bet jau administracinis, tad yra skųstinas teisėsaugos organams.
Kažin
Your comment is awaiting moderation
2 sekundės ago
Tai yra akivaizdus kliudymas skleisti informaciją (Konstitucijos 25 str), yra akivaizdūs žmogaus teisių pažeidimo faktai. Kad tai vyksta Lietuvoje yra garsintina visoje ES, tai visų pirma turi daryti Lietuvoje esančios Žmogaus teisių gynimo agentūros, bet dėl to turėtų viešai sušukti ir Alkas. lt svetainės vadovas.
Alkas trina visiškai nekaltus komentarus, nekaltus pasvarstymus, kuriuose neįmanoma įžvelgti nieko blogo, kur net jokios politikos nėra. Tikrovė šiandien jau prasilenkia su mūsų vaizduote… Kokios nesąmonės! Tai tegu uždraudžia visą komentavimą, ir bus visiems ramu. Kai kažkokios taip vadinamos pajėgos be sustojimo pylė, netrynė. Tai kokia išvada peršasi? Kai pasivadinęs socialistu, komunistu čia kliedėjo, ar trynė? Kodėl netrynė?
>>>Kažin Your comment is awaiting moderation
1 sekundė ago
Alkas trina visiškai nekaltus komentarus, nekaltus pasvarstymus, kuriuose neįmanoma įžvelgti nieko blogo, kur net jokios politikos nėra. Tikrovė šiandien jau prasilenkia su mūsų vaizduote… Kokios nesąmonės! Tai tegu uždraudžia visą komentavimą, ir bus visiems ramu. Kai kažkokios taip vadinamos pajėgos be sustojimo pylė, netrynė. Tai kokia išvada peršasi? Kai pasivadinęs socialistu, komunistu čia kliedėjo, ar trynė? Kodėl netrynė?
>>>Kažin Your comment is awaiting moderation
1 sekundė ago
Alkas trina visiškai nekaltus komentarus, nekaltus pasvarstymus, kuriuose neįmanoma įžvelgti nieko blogo, kur net jokios politikos nėra. Tikrovė šiandien jau prasilenkia su mūsų vaizduote… Kokios nesąmonės! Tai tegu uždraudžia visą komentavimą, ir bus visiems ramu. Kai kažkokios taip vadinamos pajėgos be sustojimo pylė, netrynė. Tai kokia išvada peršasi? Kai pasivadinęs socialistu, komunistu čia kliedėjo, ar trynė? Kodėl netrynė?
bet kuriuo atveju, kad ir kokia priežastis to būtų, kažkam tai labai naudinga prieš Kovo 11?
O prieš porą savaičių, gana ilgai per parą vos 2 (ar ir tik 1) komentarai pasirodydavo (t.y., tik tiek buvo įsi- arba pra-leidžiama?), ir taip susidarė įspūdis, kad svetainė jau praranda lankytojus (ar kažkas stengėsi sudaryti)… Gal kokia „konkuruojanti firma” darbuojasi?
manęs nepraleidžia. Apsiverkiau.
Va Jurui neleidžia atsakyti. Jau kelis kartus bandžiau. Kodėl?
3. aSSaAaulės Vilna
4. Your comment is awaiting moderation
5. 1 sekundė ago
6. Be abejonės anglų saksų SENILE sietinas su lietuvių senas, senelis, senelė, bet ir su seniūnas ar Seniūta (pavardė) ir tokiu atveju turi reikmę valdantis (administruojantis) žmogus. Tokiu atveju angl. OLD fonetiškai ir semantiškai giminiuojasi su liet. valdyti. Tokiu atveju čia regime lietuvių ir anglo saksų kalbose išlaikymą tų pačių – sen- ir vald- šaknų arba galimą anglų saksų baltiškumo sugermanėjimą. Tiesa, čia neaišku kaip dabar tas SENILE yra tapęs anglų saksų palikuonių tariamas.Taip pat neaiškus yra JAUNE tarimas, tai kad išlaikyta jaun-, o ne jun- šaknis bylotų, jog galai frankai savo pavelde turi ne tik loyniškumo, bet ir gerą dalį baltiškumo. Na kas dėl anglų EARTH, ERDE (vok.), tai jo ryšys su arti, arimas, artojas ir t.t., gal net su ardyti, oras kaip laukas reikšme, vestinas nuo gerokai senesnių – indouropiečių laikų.
7. Atsaky
SENILE angl. tariasi : sinail…
JEUNE fran. tariasi : žeoun..(pries tai suklydau rasydamas jaune..)
Tokio šių žodžių tarimo atveju kalbėti apie atskirą baltų prokalbės bendryste su šiais žodžiais sunku, veikiau juose yra tik bendros indoeuropietiškos kilmės kalbinių dalykų.
Saules Vilnai papildymas:
Senile ( budvardis) tar.: sinail…
bet stai:
Senility ( daiktavardis ) tariamas : senility…
bus daugiau ….jeigu alkas ne zen-zuruos…
Alko Zen -zura nieko nepraleidzia ,neitiketina !!!!
Kodėl neįtikėtina?
textas apie lietuviu kalba…
kodel reiketu tai nepraleisti ? todel ir neitiketina…
Mano pastebėjimą apie „knockdown‘as“ ištrynė. Tai taip pat tik apie lietuvių kalbą. Parašiau dar kartą. Kiek išbus? Tad kokia išvada būtų? Viskas tikėtina, viskas…
nesuprantu, nusibodo cia kankintis…einu prigulti sanarius senatvej skauda….
pabandysiu po pietu vel parasyti…. kazkokia nesamone….vienus tekstus praleidzia kitu ne…..akmens amzius…neolitas…
beviltiska…alko zenzura….
geras pastebejimas apie Old ir Vald-a…
niekad net nepavalvojau…semantika …
senoliu valdymas….kaip reikia isiklausyti i garsus…
apie 25 metus zinau anglu kalba.. bet tik…neseniai
pradejau girdeti panasuma su lietuviu…kazkokia mistika arba tiesiog praregejimas….fonetikoj jie iskraipo garsus bet rasyboje…lotynu rasyboje…
tiek daug panasumu su lietuviu…
pradejau ziureti i senaja anglo saksu ir gudu/ gotu
dievuleliau kiek lietuviskai skambaciu zodziu.!!!!
Tą lotynišką anglų saksų žodžių užrašymą būtų pagrindo laikyti lietuvių (baltų) žodžių užrašymu. Tam pagrindas būtų, manant, kad dabar vadinamus lotyniškus rašmenis lietuviai (baltai) ir lotynai eros pradžioje perėmė iš etruskų, taip manyti yra nemažai pagrindo. Lietuviai (baltai) tuos rašmenis prarado kartu su kalba istorijos eigoje nutautėjant jų elitui. Lietuvių (baltų) kalbą išlaikė kaimai, žemdirbiai, valstietija, kuriems gyvenime pakako bendravimo žodžiu susitikus kaip kaimynams, suvažiuojant (sujojant) į turgus, įvaires šventes ir pan.
Tokiu atveju laikyti, kad lietuviai neturėjo rašto nebūtų tiesa. Veikiau yra taip, kad dėl savo gyvenimo būdo lietuviai išlaikė kalbą, bet turėti rašmenys, buvę beveik bendri su lotynais, judresniame Vakarų gyvenime klaidingai patapo tik lotyniškais vadinami.
Toje maišalynėje radosi romėnų ir germanų kalbų grupės. Taip galėjo atsirasti ir skirtingas (angliškas) anglo saksų atsineštų lietuvišku (baltišku) skambėjimu ir raidėmis užrašytų žodžių tarimas. To priežastimi gali būti dalies raidžių kaip ženklų sutapimas su kažkurios kitos genties raidėmis, tačiau žyminčiomis skirtingus garsus. Konkrečiai kokia tai galėjusi būti gentis- tam reikalingi gilesni tyrimai.
Stai kaip Darius Alekna vercia : Sulonai (Σούλωνες)…graikiskai Ptolemajas uzrase : Soulones
Wasp -vapsva…..
Bee- bite…..
Bite- ikasti,igelti…..
Ale-alus…..
Mead- midus…..
Pile -pilti. pilis pylimas….
Plough -plugas arklas…..
Pair-pora….
Saddle- sedula sedyne…..
Sit -sesk…..
Ruddy- rudas rausvas…..
Mate -patele patinas……
Promote-isvystiti suteikti postumi -pramote…….
Mother -moteris…..
Joke- juokas pokstas…..
Rye rugiai…
Saga- saka pasaka……
Sage- ismincius pasakorius…..
Say sakyk sakyti….
Werth- Werte-Verte….
Scale- skale…..
Shoot- sauti…..
Sew -siuti…..
wool- vilna…..(saules vilna! )…
Wyll (senoji angl) vilna….
Wyllen -vilnonis….
Gutiska language- mes sakome gudiska kalba…
Sunu-suns….,teiwaz -tevas…,skula-skola…..
Šie žodžiai rodo, kad vis daugiau yra kalbinių, ne tik istorinių, faktų, rodančių, kad ne lietuviai yra iš romėnų, kaip lietuvių bajorų viduramžiais manyta, o šie yra iš lietuvių.
Vis tvirtesnė tampa kalbininkų teorija (vokieris Šmitdas ir kiti), kad lietuvių (baltų) kalba yra apskritai indoeuropiečių kalbos davėja – pradininkė. Taigi negali būti, kad lietuvių kalbos davėjai nebūtų turėję ir rašmenų jai reikšti. Akivaizdu, kad rašmenys tais laikais buvo reikalingi tik elito – sakraliniame gyvenime. Jiems nutaustant – tampant romėnais, germanais kartu buvo prarasti kaip ūkinime gyvenime nebūtini ir lietuvių kalbos rašmenys. Taip romėnuose ir germanuose liko lietuvių (baltų) kalbos rašmenimis užrašyti lietuviški (baltiški) žodžiai artimomis jų lietuvių kalbos reikšmėms. Tais baltiškų žodžių ir jų rašmenų nešėjais į romanų, germanų plotus – to lietuvių substrato proceso vyksmo atšviežintojais galėję būti dar būdami gana lietuviški (baltiški) būtent anglo saksai.
Šiems įrodymams patvirtinti reikalingas dar gilesnis ir detalesnis istorinių ir etninių faktų tyrinėjimas. Tačiau Lietuvos valdžioms su Landsbergiu priešakyje tas nerūpėjo ir nerūpi, lėšų tam iš ES neprašo, nors, akivaizdu, tai kartu būtų ir ES istorijos tyrinėjimai.
Šie žodžiai rodo, kad vis daugiau yra kalbinių, ne tik istorinių faktų, rodančių, kad ne lietuviai yra iš romėnų, kaip lietuvių bajorų manyta, o šie yra iš lietuvių.
Vis tvirtesnė tampa kalbininkų teorija (vokieris Šmitdas ir kiti), kad lietuvių (baltų) kalba yra apskritai indoeuropiečių kalbos davėja – pradininkė. Taigi negali būti, kad lietuvių kalbos davėjai nebūtų turėję ir rašmenų jai reikšti. Akivaizdu, kad rašmenys tais laikais buvo reikalingi tik elito – sakraliniame gyvenime. Jiems nutaustant – tampant romėnais, germanais kartu buvo prasti kaip nereikalingi ir lietuvių kalbos rašmenys. Taip romėnuose ir germanuose liko lietuvių (baltų) kalbos rašmenimis užrašyti lietuviški (baltiški) žodžiai artimomis jų lietuvių kalbos reikšmėms. Tais baltiškų žodžių ir jų rašmenų nešėjais į romanų, germanų plotus – to lietuvių substrato proceso vyksmo atšviežintojais galėję būti dar būdami gana lietuviški (baltiški) būtent anglo saksai.
Šiems įrodymams patvirtinti reikalingas dar gilesnis ir detalesnis istorinių ir etninių faktų tyrinėjimas. Tačiau Lietuvos valdžioms su Landsbergiu priešakyje tas nerūpė ir nerūpi, lėšų tam iš ES neprašo, nors, akivaizdu, tai kartu būtų ir ES istorijos tyrinėjimai.
Pašalintas,
Saulės Vilna
Your comment is awaiting moderation
2 sekundės ago
Šie žodžiai rodo, kad vis daugiau yra kalbinių, ne tik istorinių, faktų, rodančių, kad ne lietuviai yra iš romėnų, kaip lietuvių bajorų viduramžiais manyta, o šie yra iš lietuvių. Vis tvirtesnė tampa kalbininkų teorija (vokieris Šmitdas ir kiti), kad lietuvių (baltų) kalba yra apskritai indoeuropiečių kalbos davėja – pradininkė. Taigi negali būti, kad lietuvių kalbos davėjai nebūtų turėję ir rašmenų jai reikšti. Akivaizdu, kad rašmenys tais laikais buvo reikalingi tik elito – sakraliniame gyvenime. Jiems nutaustant – tampant romėnais, germanais kartu buvo prarasti kaip ūkinime gyvenime nebūtini ir lietuvių kalbos rašmenys. Taip romėnuose ir germanuose liko lietuvių (baltų) kalbos rašmenimis užrašyti lietuviški (baltiški) žodžiai artimomis jų lietuvių kalbos reikšmėms. Tais baltiškų žodžių ir jų rašmenų nešėjais į romanų, germanų plotus – to lietuvių substrato proceso vyksmo atšviežintojais galėję būti dar būdami gana lietuviški (baltiški) būtent anglo saksai. Šiems įrodymams patvirtinti reikalingas dar gilesnis ir detalesnis istorinių ir etninių faktų tyrinėjimas. Tačiau Lietuvos valdžioms su Landsbergiu priešakyje tas nerūpėjo ir nerūpi, lėšų tam iš ES neprašo, nors, akivaizdu, tai kartu būtų ir ES istorijos tyrinėjimai. Šie žodžiai rodo, kad vis daugiau yra kalbinių, ne tik istorinių faktų, rodančių, kad ne lietuviai yra iš romėnų, kaip lietuvių bajorų manyta, o šie yra iš lietuvių. Vis tvirtesnė tampa kalbininkų teorija (vokieris Šmitdas ir kiti), kad lietuvių (baltų) kalba yra apskritai indoeuropiečių kalbos davėja – pradininkė. Taigi negali būti, kad lietuvių kalbos davėjai nebūtų turėję ir rašmenų jai reikšti. Akivaizdu, kad rašmenys tais laikais buvo reikalingi tik elito – sakraliniame gyvenime. Jiems nutaustant – tampant romėnais, germanais kartu buvo prasti kaip nereikalingi ir lietuvių kalbos rašmenys. Taip romėnuose ir germanuose liko lietuvių (baltų) kalbos rašmenimis užrašyti lietuviški (baltiški) žodžiai artimomis jų lietuvių kalbos reikšmėms. Tais baltiškų žodžių ir jų rašmenų nešėjais į romanų, germanų plotus – to lietuvių substrato proceso vyksmo atšviežintojais galėję būti dar būdami gana lietuviški (baltiški) būtent anglo saksai. Šiems įrodymams patvirtinti reikalingas dar gilesnis ir detalesnis istorinių ir etninių faktų tyrinėjimas. Tačiau Lietuvos valdžioms su Landsbergiu priešakyje tas nerūpė ir nerūpi, lėšų tam iš ES neprašo, nors, akivaizdu, tai kartu būtų ir ES istorijos tyrinėjimai.
Saulės Vilna
Your comment is awaiting moderation
2 sekundės ago
Šie žodžiai rodo, kad vis daugiau yra kalbinių, ne tik istorinių, faktų, rodančių, kad ne lietuviai yra iš romėnų, kaip lietuvių bajorų viduramžiais manyta, o šie yra iš lietuvių. Vis tvirtesnė tampa kalbininkų teorija (vokieris Šmitdas ir kiti), kad lietuvių (baltų) kalba yra apskritai indoeuropiečių kalbos davėja – pradininkė. Taigi negali būti, kad lietuvių kalbos davėjai nebūtų turėję ir rašmenų jai reikšti. Akivaizdu, kad rašmenys tais laikais buvo reikalingi tik elito – sakraliniame gyvenime. Jiems nutaustant – tampant romėnais, germanais kartu buvo prarasti kaip ūkinime gyvenime nebūtini ir lietuvių kalbos rašmenys. Taip romėnuose ir germanuose liko lietuvių (baltų) kalbos rašmenimis užrašyti lietuviški (baltiški) žodžiai artimomis jų lietuvių kalbos reikšmėms. Tais baltiškų žodžių ir jų rašmenų nešėjais į romanų, germanų plotus – to lietuvių substrato proceso vyksmo atšviežintojais galėję būti dar būdami gana lietuviški (baltiški) būtent anglo saksai. Šiems įrodymams patvirtinti reikalingas dar gilesnis ir detalesnis istorinių ir etninių faktų tyrinėjimas. Tačiau Lietuvos valdžioms su Landsbergiu priešakyje tas nerūpėjo ir nerūpi, lėšų tam iš ES neprašo, nors, akivaizdu, tai kartu būtų ir ES istorijos tyrinėjimai. Šie žodžiai rodo, kad vis daugiau yra kalbinių, ne tik istorinių faktų, rodančių, kad ne lietuviai yra iš romėnų, kaip lietuvių bajorų manyta, o šie yra iš lietuvių. Vis tvirtesnė tampa kalbininkų teorija (vokieris Šmitdas ir kiti), kad lietuvių (baltų) kalba yra apskritai indoeuropiečių kalbos davėja – pradininkė. Taigi negali būti, kad lietuvių kalbos davėjai nebūtų turėję ir rašmenų jai reikšti. Akivaizdu, kad rašmenys tais laikais buvo reikalingi tik elito – sakraliniame gyvenime. Jiems nutaustant – tampant romėnais, germanais kartu buvo prasti kaip nereikalingi ir lietuvių kalbos rašmenys. Taip romėnuose ir germanuose liko lietuvių (baltų) kalbos rašmenimis užrašyti lietuviški (baltiški) žodžiai artimomis jų lietuvių kalbos reikšmėms. Tais baltiškų žodžių ir jų rašmenų nešėjais į romanų, germanų plotus – to lietuvių substrato proceso vyksmo atšviežintojais galėję būti dar būdami gana lietuviški (baltiški) būtent anglo saksai. Šiems įrodymams patvirtinti reikalingas dar gilesnis ir detalesnis istorinių ir etninių faktų tyrinėjimas. Tačiau Lietuvos valdžioms su Landsbergiu priešakyje tas nerūpė ir nerūpi, lėšų tam iš ES neprašo, nors, akivaizdu, tai kartu būtų ir ES istorijos tyrinėjimai.
Mokslininkai atkūrė visų Europos kalbų motiną – nustebsite, kaip lietuviškai ji skamba (garso įrašas)
− geografija.lt/2016/07/mokslininkai-atkure-visu-europos-kalbu-motina-nustebsite-kaip-lietuviskai-ji-skamba-garso-irasas/
Mokslininkai atkūrė visų Europos kalbų motiną – nustebsite, kaip lietuviškai ji skamba (Video)
− technologijos.lt/n/n/zmoniu_pasaulis/S-56056/straipsnis/Mokslininkai-atkure-visu-Europos-kalbu-motina–nustebsite-kaip-lietuviskai-ji-skamba-Video
Guglas ir dar daugiau rodo
Matyt, teisingiau būtų gr. Σούλωνες lietuviškai rašyti Suolonys. Tai sakralinio senovės pasaulio žodis, plg. Vėlių suolelį lietuvių mitopoetinėje tautosakoje. Semantiškai jis giminiuotinas su latvių iela, rusų ylica – gatvė, liet. sala, siela, sėlena, rusų sielo – gatvinis kaimas ir t.t. .
man tai genties Soulon-es vardas siejasi su saule…soulenai,saulonai,sauleniai…
Žmonės Saulėje negyveno ir vargu ar galėjo vaizduotis, kad joje gyvena. Veikiau suprato, kad ji priklauso visiems, visoms gentims, yra Dangaus valdose Dievo valdomose, ji žmonėms buvo reikalinga, tad melsdavosi Dievui, kad būtų saulėta, kai tas buvo reikalinga.
Žmonės gyveno tam tikrose žemės vietose – prie upių ežerų, miškų, vieni nuo kitų į Rytus – Vakarus, Šiaurę – Pietus, gyveno kaimais , miesteliais, miestais. ir t.t. ir pan. Pagal šiuos gyvenimo vietų požymius ir genčių vardai radosi.
Upė tartum suolas jungė žmones gyvenančius (susėdusius) prie jos. Tokiu atveju upę galėjo vadinti suola, suolone, o žmonės prie jos gyvenantys vadino suolonimis, kaip pvz. kaimas – kaimynas, kaimynai.
Tokiu atveju tikriau manyti, jog Soulones genties vardas yra nuo Soulonės upės vardo, kuris giminuotinas su liet. suolas, stalas, prūsų tula, tala – žemė.
Parašiau ir dėl paties pateiktų žodžių, tačiau, matyt, serverius, teikiančius Alkas.Lt perdavimo internetu paslaugas, kurie, regis. yra Susisiekimo ministro administravime, t.y. atitinkamos partijos atsakingume, komentaro nepraleidžia.
Taigi iš Sąjūdžio iškovotų laisvės principų beliko tik pasityčiojimai…. Visiškas nesiskaitymas su žmonėmis, beje, tai daro nepaaiškinant priežasties.
Į: „Taigi iš Sąjūdžio iškovotų laisvės principų beliko tik pasityčiojimai…. Visiškas nesiskaitymas su žmonėmis, beje, tai daro nepaaiškinant priežasties.”
Kadangi nepraleidžiamos žinutės toli gražu ne visada susijusios su politika, priežastys gali būti dvi:
– kai kurie IP kažkur kažkam nepatinka, nervina;
– J. V. keršijama už apdovanojimą, norima sužlugdyti Alką, nepertraukiamai trukdant lankytojams apsikeisti komentarais. Tikimasi, kad mūsų kantrybė baigsis ir pasuksime kitomis kryptimis.
Lieknos kaip žvakė deivės Titakės, jungiančios Afriką su Šiaurės Europa, jungties taku į Šiaurę iki pat Lietuvos einanti aisčių deivė Aisia centrinėje Italijoje dešinėje rankoje laiko lietuviškų etruskų ir romėnų gyventą (romėnai liko) apskritimu aprėžtą teritoriją, kur Polveizės saloje kadais stovėjo struktūrinė astronomijos observatorija. Aisčiai Titakės (ti takė) taku, šylant klimatui, ;arėjo ėjo namo pas tėvus iš Tibesčio kalnyno į šiaurę per Graikiją ir Europą iki pat namų, iš kur buvo pasitraukę, užeinant ledams. Čia, Karšuvoje ir Vėliuonoje, laukėjų prie ledo krašto likę senoliai karšinčiai Karšuvoje, taip pat Vėliuonoje vėl pargrįžusių toli iš Pietų. Rato centre Polveizės – šiaurės Polių “veizinčioje” – saloje Italijoje etruskai tada turėjo pastatę struktūrinę astronomijos observatoriją, kur pagal toli ratu aplinkui einančių gyvenviečių pavadinimus (žvaigždynų vardų analogas) galima nustatyti tos observatorijos amžių: 19.218 m. pr. Kr.
Lietuviai yra giminiški romėnams (Tacitas) ir ne tik, todėl, kalbant apie semantiką (prof. A. J. Greimas) lingvistikoje tiek Saulės Vilna, tiek Juras abu esate teisūs. Džiaugiuosi.
Kada kas sukurs mažyliams, moksleiviams animukų, knygelių apie tai? Kad nuo mažens būtų supažindinami ir su savo tautos istorija, ne tik kitų tautų (nebūtus) nuotykius.
apie komiksus? 🙂
Anksčiau tai buvo vadinama multikais. O knygelės, žinoma, turi būti su gražiais piešinukais, ne tik suteikiančiais žinių, bet ir lavinančiais skonį bei vaizduotę.
Piešiniai labai padeda įsiminti, ką skaitei, ko vadovėliai mokė. Tarpukario gimnazisto sąsiuvinyje mačiau ne tik istorijos pamokų bei popamokinių skaitinių atpasakojimus, bet ir labai kruopščius jo paties piešinius atitinkama tema. Nežinau, ar turėjo perpiešti iš vadovėlio, ar nupiešti, kaip patys įsivaizdavo tai, apie ką mokėsi. Tačiau iki gilios senatvės iki smulkmenų įsiminė, kaip atrodė senoviniai kovų vežimai, karžygiai ir kt.
pavyzdys –
– google.com/search?q=Balčiūnienė+iliustracijos+vaikams&tbm=isch&ved=2ahUKEwiN09GP-8v9AhUTvCoKHVRJBMUQ2-cCegQIABAA&oq=Balčiūnienė+iliustracijos+vaikams&gs_lcp=CgNpbWcQDDoECCMQJ1CAEViLP2CbZmgBcAB4AIABgQGIAd0HkgEDMC45mAEAoAEBqgELZ3dzLXdpei1pbWfAAQE&sclient=img&ei=l00IZM2rHJP4qgHUkpGoDA&bih=510&biw=1132&client=firefox-b-d
Tik vaikiukai – senovės lietuvių rūbeliais, ir įvairūs senųjų laikų rykai, įnagiai (archeologai patartų, ką ir kaip pavaizduoti)
Norint, kad vaikai augtų kurybingi, geri matematikai iki kokių 5 metukų vaikams reikalinga lietuvių pasakas pasakoti, skaityti, lietuviškos dvasios daineles padainoti. Filmukai – pasakos vaizdine išraiška vėliau.
Apie tai ir kalbu – pasakų knygelė, kurią abu lovoje prieš miegą vartome, mama ar tėtis skaito (arba pasakoja), pirštu vedžiodamas piešinyje rodo, kur kas yra, kaip atrodo, vaikelis žiūri, perklausia, o dar paklausia, į ką pats dėmesį atkreipė, bet aš nepaminėjau. Taip nepaprastas, neužčiaupiamas šnekorius auga, ir jo žodynas būna nepalyginamai turtingesnis už bendraamžių. Išbandyta.
Filmukus galime įvairiai žiūrėti: su ir be garso. sustabdydami, kai norime, ir vėl paleisdami. Irgi išbandyta.
Bet – nebūtina visiems taip daryti. Renkamės, kas kam tikslinga atrodo.
Apie tai ir kalbu – pasakų knygelė, kurią mama ar tėtis su vaikeliu lovoje prieš miegą varto, skaito (arba pasakoja), ir pirštu vedžiodami piešiniuose rodo, kur kas yra, aptaria, kaip atrodo. Vaikelis klauso ir žiūri, kažką perklausia, o dar paklausia, į ką pats dėmesį atkreipė, bet mama/tėtis nepaminėjo. Taip nepaprastas, neužčiaupiamas šnekorius auga, ir jo žodynas būna nepalyginamai turtingesnis už bendraamžių. Išbandyta. Filmukus galime įvairiai žiūrėti: su ir be garso. Sustabdydami, kai norime, ir vėl paleisdami. Irgi išbandyta pagal anų laikų galimybes.
Bet – nebūtina visiems taip daryti. Renkamės, kas kam tikslinga atrodo.
Užgesinkite šviesą ir leiskite vaikui ramiai užmigti. Neblaškykite, prašau. Dienos metu skaitykite 🙂
Tai kad jau daugiau, kaip pusę amžiaus neklauso. Dargi į darbą pabėga, kad tik nereiktų mamos pasakų klausyti! Įsivaizduojat? Nežinau, ko ir griebtis.
Beje – juk joks pasakojimo būdas (net ir filmukai bei iliustracijos) niekaip netrukdo kartu ir matematikos mokyti. Priešingai – tai papildoma priemonė. Gal ir pasakų turinys gali pasiūlyti pasakų veikėjams matematinius sunkumų sprendimo būdus.
Vaikeli, ar žinai, kas yra PVM? Paaiškinsiu tau prieš miegelį, dar palyginsime, koks PVM Lietuvoje, ir koks kitur. Tai susikaupk, klausykis, užsirašinėk ir nebandyk užmgti!
Tik ką parašiau Jums, ištrynė, jokios politikos nebuvo. Išvada kokia?
Labai teisinga pastaba! Taip, ne viską, ne bet ką iš karto kūdikiui ant galvos užversti, o pagal amžių, pagal jo raidos spartą, ryškėjančius asmeninius polinkius gretinti pasaką prie gyvenimo.
Gerb. Rimgaudai ar imanoma butu nuo poezijos pereiti i proza….kad visiems butu suprantama ka jus norite
pasakyti….apie baltu praeiti….
> Juras
Pasakysiu. Vasarą. Ir apie ateitį pasakysiu knygoje “Istorija pareinant į Lietuvą”. “Tėviškės alkas” žinos. Iki.
Puiku lauksime knygos !
vel zen-zuruoja ,po perkunais…jonai kas cia dedas!
Kunigas R. Grigas atsisakė apdovanojimo – nenori būti siejamas su dabartinės kokybės Seimu
– pozicija.org/kunigas-r-grigas-atsisake-apdovanojimo-nenori-buti-siejamas-su-dabartines-kokybes-seimu/
„Žinomas kunigas, disidentas Robertas Grigas atsisakė priimti apdovanojimą „Žinia“ Lietuvos Respublikos Seime.”
Gal daugiau tokių rasis – jei žinia pasklis?
Šaunu, kad kunigas R. Grikas parodo tokiam Seimui savo vietą.
Birželio 3 d. bus 35 metai nuo Sąjūdžio atsiradimo Mokslų akademijos salėje, taigi laikas Sąjūdžio pirmeiviams, buvusiems disidentams gauti savo laiką, tarkim 1 val . per mėnesį pasisakyti dėl partijų, valdžių poitikos LRT programose.
Akivaizdu kad tai bendros indoeuropietiškos kilmės zodziai …tik kile is baltu prokalbes…o ne is Tautoniu/anglo saksu….germanu….prokalbes…
.Aciu Saules Vilnai jus esate vienintele kuri sita Lietuvotyros dialoga palaikote Alke !!!!
kadaise buvo Tvankstas ….bet jis pasidave trumpistu/putisu/murdochistu samokslo teorijoms ir emigravo
i telegram kanala…kiti komentatoriai sios temos vengia…apie profesionalus nera ka kalbeti..liurbiai…
as taip nustebau atrades Vilna ir vilnos kaip vilnones medziagos panasuma , nes visalaik galvojau kad vilna,vilnele,vilija yra upevardis ar vietoves vardas….o pasirodo sio zodzio reiksme issiplete….paziurejus i sena anglo saksu zodyna….
dar pridesiu…Daug vietovardziu yra Frankijoje su saknimi :saule, soule…
tukstanciai pavardziu su sia saknimi….nieko su saknim Suole…
O juk baltai buvo Saules,Zemes(Artos),Menulio ir Perkuno Dievo garbintojai….
man bent taip atrodo kad Virveline Kultura kuri visuotinai pripazinta yra butent Baltu kalbu kultura isplitusi Europoje nuo bent jau 3000 pries Kristu….ir jos ribas reiketu isplesti i pietus i Balkanus ,Italija,Graikija..Tukija…
ka J Basanavicius pries simtmeti pastebejo,,,,
Tarp kitko atsipalaidavimui…
dar papildysiu is sen. anglo saksu zodyno:
Sarga- trimitas
Sargian- sirgti, buti nusilpusiam
Sarigness-liudesys
Surness- surumas/rugstumas
>juras
Džiugu, kad einate teisinga kryptimi, jurai, nes yra M. Gimbutienės piešinys “Gyvybės medis”, kuris, uždėtas ant Europos žemėlapio, atspindi baltų plitimą laike, įskaitant Anglijos salos vaizdą. Piešinys vadintinas “Baltų gyvybės medžiu”, nes Viduržemio jūros šiaurė piešinio pagrinde yra atspindėta lietuvių baltiškomis penkiastygėmis kanklėmis.
Lietuvio tapatybė: kaip susiformavo XXI amžiaus lietuvis?
– ziniuradijas.lt/laidos/istorines-paraleles/lietuvio-tapatybe-kaip-susiformavo-xxi-amziaus-lietuvis?video=1
„Žvelgdami į istoriją bandome suprasti, kaip formavosi lietuvio tapatybė. Kiek praeities glūdi mūsų genuose, ką mes atsinešėme iš didžiosios Mindaugo valstybės, Vytauto kovų, Abiejų Tautų Respublikos, tarpukario kivirčų, pokario partizanų pasipriešinimo. Kas yra XXI amžiaus lietuvis?
Diskutuoja psichologas Gediminas Navaitis ir Vytauto Didžiojo universiteto prof. Šarūnas Liekis.”