Kaip Lietuvos valdovas Gediminas prieš 700 metų rašė „visiems krikščionims, pasklidusiems po platųjį pasaulį, vyrams ir moterims“, taip šiemet Kaziuko mugės organizatoriai kreipiasi į visus vilniečius ir miesto svečius, kviesdami į kovo 3–5 dienomis vyksiančią Kaziuko mugę.
„Kaziuko mugė Vilniuje vyksta jau daugiau nei 400 metų, ir čia yra tas gerasis atvejis, kai šimtmečių tradicija išlieka, nes prisitaiko prie kintančio pasaulio. Visus vilniečius ir bet kuriame Lietuvos kampelyje gyvenančius kviečiu ir šiemet atvykti į mugę pabendrauti, pasidžiaugti, jei jau ne ką nors įsigyti ar parduoti“, – sakė Vilniaus meras Remigijus Šimašius.
Kada įvyko pirmoji Kaziuko mugė, tiksliai nežinoma. Spėjama, kad jos ištakos siekia 1604 m., kai vilniečiai eisena pasitiko iš Romos atvežtą Popiežiaus pašventintą karalaičio Kazimiero vėliavą. Kaip šios pirmosios eisenos aidas Kaziuko mugė nusidrieks per Gedimino prospektą, Šventaragio slėnį juosiančias gatves ir Maironio gatvę iki pat Rotušės aikštės.
„Legendos gyvos, kol jos pasakojamos, o mes turime nuostabią galimybę prisiliesti prie dar viduramžiais pradėtos kurti Kaziuko mugės legendos. Šiemet Senamiesčio gatvėmis nusidrieks daugiau nei keturių kilometrų ilgio amatininkų paviljonų gija, kviečianti tūkstančius sostinės gyventojų ir svečių dar kartą patirti šią legendą“, – džiaugiasi Vilniaus mero pavaduotoja Edita Tamošiūnaitė.
Mugės šurmulys prasidės penktadienį, kovo 3 d. 14 val., teatralizuotomis Šv. Kazimiero eitynėmis nuo Nepriklausomybės iki Katedros aikštės, kur 15 val. bus oficialiai atidaryta Kaziuko mugė ir pagrindinis šių metų akcentas – 10-ies metrų aukštį siekianti meninė instaliacija „700 verbų“. Anot mugės organizatorių atstovo Renaldo Gražio, šia instaliacija simboliškai siekiama įprasminti ne tik Vilniaus jubiliejų, bet ir prisidėti prie paramos iniciatyvų, skirtų Ukrainai palaikyti.
„Senovėje tikėta, kad į verbas supinti anksti pavasarį išsprogę augalai saugo namus nuo perkūno, žemę – nuo graužikų ir sausros. Sekmadienį, nuo 11 val., šią meninę instaliaciją puošiančios verbos bus dalinamos Kaziuko mugės lankytojams, kad jų namai, o drauge ir visas kraštas būtų apsaugoti nuo nelaimes skleidžiančių „graužikų“. Paramos aukciono metu bus galima įsigyti ir 30 specialiai sukurtų verbų su žinomų Lietuvos visuomenės atstovų palinkėjimais. Surinktos lėšos bus skiriamos paramos fondui „Mūsų širdys ir rankos Ukrainai“, vienijančiam „Lietuvos Raudonąjį Kryžių“, „Caritą“, „Maltos ordiną“, „Maisto banką“ ir „Gelbėkit vaikus“.
Šeštadienį, kovo 4 d. nuo 11 iki 18 val. Katedros aikštėje mugės lankytojus pasitiks folkloro grupės „Ratilai“, „Vydraga“, postfolkloro grupė „Robaksai“ ir kitos kapelos bei dainų iš šokių kolektyvai. Čia vyks ir šalia įsikūrusio ukrainiečių amatininkų miestelio dalyvių dirbinių aukcionai bei kitos socialinės paramos akcijos Ukrainai palaikyti.
Rotušės menėje, nuo 11 iki 18 val. bus kuriama meduoliais kvepianti „Vaikų Kaziuko“ pasaka. „Kelios dešimtys jaunųjų kūrėjų iš visos Lietuvos ir Ukrainos jau dabar laukia, kada galės visus nustebinti originaliais rankdarbiais. Meduolių dekoravimo dirbtuvėlėse bus galima dekoruoti istorinių Vilniaus pastatų formų meduolius, o dailės mokytoja iš Ukrainos įtrauks visus lankytojus į taikos ir laisvės paveikslo tapymą. Muzikinėje programoje – Nacionalinės M. K. Čiurlionio menų mokyklos ir Vilniaus Balio Dvariono dešimtmetės muzikos mokyklos moksleivių pasirodymai“, – pasakoja Justina Ramoškienė, Kaziuko mugės kultūrinės programos režisierė.
Sekmadienį, 11 val., Katedros aikštėje prasidės paramos Ukrainai aukcionas „700 verbų“, nuo 14 val. – geriausiųjų amatininkų apdovanojimų ceremonija ir mugės uždarymo koncertas.
Be koncertų Katedros aikštėje ir Vilniaus rotušės menėje, visą savaitgalį Senamiesčio gatvėse šventinę nuotaiką kurs mobilūs folkloro ansambliai, gatvės artistų pasirodymai ir, žinoma, pats Kazimieras su gausia miestelėnų palyda.
Gedimino prospekto pradžioje savo rankdarbius pristatys Lietuvos tautinio paveldo atstovai, už sankryžos su Jogailos gatve, nusidrieks Kulinarinio paveldo fondo sertifikatus turinčių maisto gamintojų palapinės. Keliaujant T. Vrublevskio gatve, atrasite tradiciniais maisto gaminiais prekiaujančius „Lietuvos tautinio paveldo produktų gamintojų ir kūrėjų“ asociacijos atstovus. Šventaragio gatvės pradžioje nusidrieks – „Kūrėjų meistrų respublikos“ atstovų palapinės.
Maironio gatvėje prekiaus meno mokyklų studentai, kiek tolėliau – vyks prekyba sendaikčiais. Išskirtinius, Lietuvos dizainerių kurtus drabužius ir aksesuarus bus galima įsigyti „Dizaino alėjoje“, įsikūrusioje Katedros aikštėje šalia Gedimino paminklo.
Šiais metais Kaziuko mugėje savo gaminius pristatys kiek daugiau nei 500 kūrėjų ir 400 maisto gamintojų. Visoje mugės teritorijoje veiks 15 lauko kavinių. Sudėjus visus prekybininkų paviljonus vieną po kito, senamiesčio gatvėmis nusidriektų kiek ilgesnė nei keturių kilometrų eilė.
Mugės metu bus eismo ribojimų
Nuo kovo 1 d. 11 val. iki kovo 6 d. 4 val. bus draudžiamas transporto priemonių eismas (išskyrus mugės dalyvių transportą) Gedimino prospekto atkarpoje tarp Šventaragio iki Vilniaus gatvių.
Nuo kovo 2 d. 20 val. iki kovo 6 d. 4 val. bus draudžiamas transporto priemonių eismas Pilies, Didžiojoje, T. Vrublevskio, Šventaragio, Barboros Radvilaitės ir Maironio gatvėse, taip pat jų prieigose ir aplink Rotušės aikštę.
Nuo kovo 2 d. 20 val. iki kovo 6 d. 8 val. bus draudžiamas transporto priemonių eismas (išskyrus viešąjį transportą) Gedimino prospekte nuo Jogailos iki Gynėjų gatvės, išskyrus su Gedimino prospektu besiribojančias sankryžas.
Nuo kovo 4 d. 8 val. iki kovo 6 d. 4 val. eismas (išskyrus viešąjį transportą) bus draudžiamas ir Gedimino prospekto sankryžose nuo Vilniaus g. iki J. Tumo-Vaižganto g. ir nuo J. Tumo-Vaižganto g. iki Gynėjų g.
Viešojo transporto eismas T. Vrublevskio, Šventaragio, Barboros Radvilaitės ir Maironio gatvėse bus draudžiamas nuo kovo 2 d. 21 val. iki kovo 6 d. 5 val., o kelyje tarp Vilniaus rotušės pastato ir Rotušės aikštės – kovo 3–5 d. Dėl to bus laikinai pakoreguotos 10, 11, 33 ir 89 autobusų maršrutų trasos ir tvarkaraščiai.
Kovo 3 d. Kaziuko mugės dalyvių eisenos ir mugės metu taip pat galimi ir maršrutų, kurių trasos kerta Gedimino prospektą – 1G, 3G, 11, 22, 53, 73, 88 maršrutų autobusų ir 2, 3, 4, 6, 10, 12, 17, 20 maršrutų troleibusų – nukrypimai nuo eismo tvarkaraščių. Su viešojo transporto tvarkaraščių pokyčiais susipažinti galima www.judu.lt
Va tai tau, Šimašius dvi kadencijas meraudamas negali pasakyti, kada ta Kaziuko mugė prasidėjo, iš kokios pasaulėžiūros, pasaulio sampratos – senosios lietuvių (kuziukų – kumeliukų krikštynų) ar krikščioniškosios (šv. Kazimiero vardo) šventės radosi. Aiškinantis tai, manau, praverstų prisiminti Pilėnų tragediją dėl tokių priežasčių. Kaip kryžiuočių kronikose pažymėta, prieš Pilėnus (kaip miestą, pilį), esančius Lietuvos Trapų žemėje, iš Karaliaučiaus kryžiuočių buvo išžygiuota vasario 24 d – šv. Motiejaus dieną ir po kelių dienų apgulties ir kovų juos užėmė ir sudegino. Taigi Kaziuko mugės, vykstančios kovo 4 d. ir Pilėnų tragedijos (1316 m, o ne 1336 m. ) vyksmo tomis pat dienomis laikai sutampa. Tai viena. Antra, čia svarbia detale aiškinantis klausimą laikytina ir tai, kad, kaip kronikose pažymėta, į Pulen (Pilėnus) tuo metu buvo susirinkę 4 žemių lietuviai. Šis faktas bylotų, kad žmonės iš 4-ių žemių į Pilėnus (Pulen) galėjo būti atvykę į pagoniškai šventinę Kuziuko (Kaziuko) mugę. Veikiausiai sujoję ant žirgų. Be abejonės kryžiuočiams buvo žinoma, kad Lietuvoje tokios pagoniškos mugės kada ir kur vyksta ir, kad prisiplėšus turto, nutarė jomis pasinaudoti, kad pagrobtų į mugę parduoti bajorų atsigabentus turtus. Tai gali byloti tas kronikose pažymėtas faktas, kad priešams apsupus Pulen (Pilėnus) buvo sukurtas laužas ir sudeginti visi buvę turtai. Panašu, kad jais gali būti mugėje buvusieji įvairūs brangūs dirbiniai, daiktai, gal ir jauni kuziukai. Kad žygio sumanymas buvo pagrobti į mugę sugabentus turtus, rodytų kronikos pažymėtas kryžiuočių nepasitenkinimas, jog iš žygio , parsigabeno tik šiek tiek gyvulių ir žmonių.
Pilėnų užpuolimo laiko sutapimas su dabartiniu tradicinės Kaziuko mugės vykimų laiku bei tai, kad Pilėnai buvo užpulti esant į juos susirinkusiems žmonėms iš 4 -ių žemių, o tai panašu, kad buvo mugėn suvažiuota, taip pat, kad buvo daug deginamo turto, kurio geidė kryžiuočiai, rodytų, jog Pilėnai buvo sąmoningai užpulti vykusios tradicinės mugės jame metu. Beje, tas laikas sutampa ir su iš tautosakinių šaltinių žinomomis pagal pagonišką tradiciją vykdavusiomis “Kumeliukų (kuziukų) krikštynomis”. Tokiu atveju laikytina, kad: 1) Kaziuko (Kuziuko) mugė Vilniuje radosi iš pagoniškų laikų, 2) Pulen – Pilėnų miesto, pilies vietos ieškotina Vilniuje arba artimoje jo aplinkumoje.
Tikrai ir be manęs tai žinote: vokiečiai Lenkiją Polen vadina – sau giliu O. Germanų genčių O gilumas įvairuoja, todėl gali ir į U pereiti. Todėl ten tiek O, tiek U keliai gali būti painūs ir nežinomi…