Vis dažniau bendrų susibūrimų metu mūsų draugai ir artimieji, paprašyti kartu nusifotografuoti, įspėja, kad be jų sutikimo socialiniuose tinkluose neviešintume jų nuotraukų.
Taip pat vis dažniau prie duomenų, jau paskelbtų socialiniuose tinkluose, matome užrašus: „Be mano sutikimo nuotrauka (ar vaizdo įrašu) dalintis draudžiama“.
Kodėl tokių atvejų daugėja ir, tikėtina, daugės toliau? Atsakymas paprastas.
Vystantis socialiniams tinklams vis dažniau internete dalinamės duomenimis ne tik apie save, bet ir apie kitus sutiktus ar įdomius asmenis, nutikimus, savo, draugų bei artimųjų nuotraukomis iš bendrų renginių, giminės susibūrimų ar tiesiog internete rastų šaltinių.
Tačiau jei jau kartą paskelbėme tam tikrus duomenis internete, numatyti tolesnį jų plitimą ir tai, kas juos gali pamatyti, tampa praktiškai neįmanoma.
Todėl asmenys, saugodami savo privatumą ir siekdami užtikrinti savo teises, valdo savo asmens duomenis visais įmanomais būdais.
Čia į pagalbą ateina Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas (BDAR), kurio vienas iš pagrindinių tikslų – asmens duomenų valdymo sugrąžinimas į duomenų šeimininko, t. y. kiekvieno iš mūsų rankas.
Taigi, kaip elgtis, kad viešindami duomenis socialiniuose tinkluose, nepažeistume BDAR reikalavimų?
Pirmiausia, reikia įsivertinti, ar socialiniuose tinkluose skelbiamuose duomenyse esama asmens duomenų
Asmens duomenų sąvoką socialinių tinklų vartotojai neretai supranta gan siaurai, dažniausiai kaip vardą, pavardę ar asmens kodą.
Tačiau BDAR įtvirtino itin plačią asmens duomenų sampratą. Tai bet kokie duomenys apie fizinį asmenį, kurio tapatybė nustatyta arba kurio tapatybę galima nustatyti tiesiogiai arba netiesiogiai.
Todėl asmens duomenų sąvoka apima ne tik vardą, pavardę, asmens kodą, bet ir įvairiausius kitus duomenis, pagal kuriuos galime nustatyti asmens tapatybę: automobilio numerį, interneto identifikatorių, namų adresą, nuotrauką ir pan.
Pavyzdžiui, vienoje iš naujausių 2022 metais išnagrinėtų su asmens duomenimis susijusių bylų Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pirmą kartą pripažino, kad asmens duomenimis laikomi ne tik ligonio ligos istorijoje pateikti duomenys apie patį ligonį, bet ir joje užfiksuoti duomenys apie ligonio artimuosius, net jei jie nėra įvardyti vardais ir pavardėmis (LVAT 2022 m. kovo 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-233-525/2022).
Antra, jei jau nustatėte, kad duomenyse, kuriuos norite skelbti savo socialiniame tinkle, esama asmens duomenų, turite patikrinti, ar šie duomenys bus skelbiami viešai
t. y. ar savo paskyroje esančiais duomenimis dalinatės ne tik su savo artimiausiais žmonėmis, bet ir su plačiu ar neribotu asmenų ratu, pvz., viešose ar uždarose socialinių tinklų grupėse, kurių narių skaičius yra gan didelis.
Pastaruoju atveju tokių duomenų sklaidai bus taikomos BDAR nuostatos. Patariama visais atvejais, kai skelbiamuose duomenyse esama asmens duomenų, pasitikrinti savo socialinio tinklo privatumo nustatymus ir paanalizuoti, kas gali matyti Jūsų skelbiamus duomenis.
Trečia
Norint viešojoje erdvėje skelbti duomenis, kuriuose esama kito asmens duomenų, reikia įvykdyti bent vieną iš BDAR nurodytų teisėtumo sąlygų, pvz., gauti to žmogaus sutikimą.
Sutikimu laikomas bet koks laisva valia duotas konkretus, nedviprasmiškas valios išreiškimas. Tai gali būti padaryta žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais.
Asmens duomenų gali būti paprašyta vieną kartą, tačiau jei keičiasi duomenų naudojimo tikslas, apie tai iš naujo reikia pranešti susijusiam asmeniui.
Tačiau asmens sutikimas tam tikrais atvejais gali būti nereikalingas. Taip yra tuomet, kai duomenų skelbimas gali būti grindžiamas viešuoju interesu, kai skelbiami duomenys dėl savo pobūdžio yra svarbūs viešai diskusijai.
Daugiau apie tai, kaip turėtume elgtis, kad socialiniuose tinkluose viešai skelbdami duomenis nepažeistume kitų asmenų teisės į asmens duomenų apsaugą, kviečiama sužinoti iš Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos atstovės vaizdo komentaro:
Taip pat išsamias gaires apie tai, kaip saugoti savo ir kitų asmenų duomenis socialiniuose tinkluose ir nepažeisti BDAR nuostatų, galima sužinoti iš ES finansuojamo projekto „Darna ar konfliktas: įtampos tarp teisės į asmens duomenų apsaugos ir saviraiškos bei duomenų laisvės šalinimo link“ („ConCon“) metu sukurtų gairių „Kaip tvarkyti asmens duomenis socialiniuose tinkluose“, kuriose pateikiama ne tik teisinė informacija, bet ir daug pavyzdžių bei atsakymai į dažniausiai užduodamus klausimus.
Plačiau apie asmens duomenų apsaugą socialinių tinklų naudotojams: čia.
Daugiau apie asmens duomenų tvarkymą socialiniuose tinkluose žurnalistikos tikslais: čia.
Šis straipsnis yra sudėtinė ES finansuojamo projekto „Darna ar konfliktas: įtampos tarp teisės į asmens duomenų apsaugos ir saviraiškos bei duomenų laisvės šalinimo link“ (angl. „Connecting not conflicting: removing the tension between personal data protection and freedom of expression and information“ – „ConCon“) dalis.
Projekto partneriai: Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba (ŽEIT) ir Mykolo Romerio universitetas.
Daugiau apie gaires ŽEIT čia.
Projektas „ConCon“ iš dalies finansuojamas pagal Europos Sąjungos Teisių, lygybės ir pilietiškumo programą (2014–2020).
Straipsnyje pateikiama tik projektų vykdytojų nuomonė. Jie visiškai atsako už turinį. Europos Komisija neprisiima jokios atsakomybės dėl poveikio, kurį gali sukelti šiame straipsnyje pateikti duomenys.
