Šeštadienis, 28 sausio, 2023
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
Advertisement
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result

Pradžia Naujienos Lietuvoje

Inžinerijos mokslai Lietuvoje vis dar šešėlyje

www.mokslolietuva.lt
2022 10 28 10:00
2
Kodėl inžinerijos mokslai Lietuvoje vis dar lieka šešėlyje? | mokslolietuva.lt nuotr.

Kodėl inžinerijos mokslai Lietuvoje vis dar lieka šešėlyje? | mokslolietuva.lt nuotr.

Kasmet aukštąjį mokslą renkasi vis mažiau stojančiųjų. Padėtis ypač blogėja inžinerijos, gamybos bei technologijų srityse.

Šiais metais minėtas studijų kryptis Lietuvoje rinkosi tik 12 proc. mokyklų absolventų, o iš jų – tik 2,5 proc. merginų.

Lietuvoje įsibėgėja energetikos sektoriaus pokyčiai – įgyvendinami ambicingi projektai, kurie remiasi naujovėmis ir pažangiomis technologijomis.

Sparčiai auga šios srities žinovų, turinčių reikiamų žinių ir įgūdžių poreikis. Čia susiduriama su problema – trūkstant inžinerijos sričių žinovų, mažėja ir investicijų iš užsienio skaičius.

Net 79 proc. Lietuvą pasirinkusių užsienio investuotojų sako, kad talentų pasiūla yra esminė atėjimo į šalį sąlyga.

To rezultate Lietuva praranda ne tik verslo sektoriaus plėtrą, bet ir kuriamų darbo vietų skaičių, kurių darbo užmokesčio rodikliai yra didesnei nei šiandieninėje darbo rinkoje.

Norint dirbti veiksmingiau ir sukurti aukštesnę vertę Lietuvos verslo sektoriui, reikia sudominti jaunimą inžinerijos sritimi.

Statistika rodo, kad Europos Sąjungoje STEAM sektoriai sukuria 49 proc. daugiau pridėtinės vertės nei kiti.

Apie šią padėtį Lietuvoje, ateities galimybes, kalbamės su Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) rektoriumi prof. dr. Romualdu Kliuku.

Pastaruosius trejus metus stebime prastėjančius mokinių mokyklos baigimo rezultatus, mažėja stojančiųjų į aukštąsias mokyklas, besirenkančių inžinerines studijas, skaičius. Kodėl susiduriame su šia padėtimi?

Europos komisija kelia aukštus tikslus Lietuvai – tapti aukštų technologijų šalimi.

Deja, matome, kad aukščiausios kvalifikacijos žinovų rinkoje trūksta, tai rodo ženkliai padidėjęs verslo įmonių noras bendradarbiauti su universitetais ir juose besimokančiais studentais jau nuo pirmojo kurso.

Verslas steigia stipendijas, skaito kviestines paskaitas, kviečia atlikti praktiką.

Mokiniai, besirinkdami, kokius dalykus mokytis aukštesniu lygiu, dažniau pasirenka lengvesnį kelią – mokosi ne tiksliųjų mokslų, o humanitarinių mokslų dalykus.

Kita problema – mokyklose trūksta mokytojų, išmanančių tiksliuosius mokslus, gebančių perteikti turimas žinias būsimai kartai.

Tuomet ir sudaroma padėtis, kad patys sumažiname besirenkančių inžinerijos, gamybos bei technologijų specialybes srautą.

Lietuvoje egzistuoja ir kitas gajus pramanas – užsienyje studijuoti yra geriau. Tačiau neįsigilinę į užsienio aukštųjų mokyklų reitingus, neretai siunčiame savo vaikus mokytis į užsienį, į mokamus trečio lygio universitetus.

Lietuvoje studijų kokybės priežiūra yra didelė, studijų kokybė kasmet gerėja, tai pripažįsta užsienio žinovai, tai rodo ir Lietuvos universitetų vieta pasauliniuose reitinguose.

Lietuvoje techniškieji universitetai skleidžia ateities inžinerijos sumanymus: dirbtinis protas, autonominis transportas, robotika ir mechatronika, skaitmeninės technologijos statyboje, fintech, atsinaujinanti energetika ir kt., tad šie sumanymai stiprinami visose VILNIUS TECH studijų programose, visų studijų metu.

Lietuvoje dažnai girdima, kad rinkoje trūksta darbo vietų, ypač ką tik baigusiems studijas. Darbdaviai skundžiasi darbuotojų trūkumu, o darbuotojų atrankų įmonės – mažu besikreipiančiųjų skaičiumi.

Kaip yra inžineriniame, technologijų ir IT sektoriuose?

Lietuvos įmonės jau dairosi žinovų užsienyje. Žinovų rengimas Lietuvoje tampa ir šalies savarankiškumo, nepriklausymo nuo iš užsienio atvykusių žinovų sąlyga.

Vystantis valstybės ekonomikai, didėja ir konkurencija dėl žinovų. Lietuvai reikia išsilavinusių žmonių, kurie prisidėtų prie pokyčių, vystytų naujus, išskirtinius technologinius sprendimus, augtų kartu su besikeičiančiu sektoriumi.

Studentų, besirenkančių inžinerines, informacinių technologijų, biotechnologijų studijas, laukia šimtai darbdavių, tūkstančiai gerai apmokamų darbo vietų, nuolatinio tobulėjimo ir asmeninio augimo galimybės.

Mokslas | pixabay.com nuotr.
Mokslas | pixabay.com nuotr.

Inžinerija jau dabar itin perspektyvi ir gerai apmokama specialybė. Tačiau norint šią sritį perprasti, reikia ne tik noro mokytis, bet ir gerų mokytojų, sudominančių technologijoms.

Šalies inžinerinės ir technologijų įmonių asociacija LINPRA pranašauja, kad per artimiausius kelerius metus iki 2025 m. inžinerinėje pramonėje bus sukurta daugiau nei 12 tūkst. naujų darbo vietų.

Inžinerijos žinovų poreikis kasmet išauga 2–3 kartus ir dar didesnį pagreitį šis augimas įgis ateityje, Lietuvoje ir pasaulyje toliau stebint sparčią elektronikos produktų pramonės plėtrą.

Taip pat noriu pabrėžti, kad per ateinančius 5 metus elektronikos inžinerijos krypties žinovams vien Vilniuje bus sukurta 5 tūkst. papildomų darbo vietų.

Lietuvos pramoninkų konfederacijos valdybos ir universitetų vadovybė neseniai susitarė bendradarbiauti, siekdami sudominti jaunimą inžinerija jau mokykloje. Kaip prie to gali prisidėti verslai?

Lietuvoje iki šiol nėra sukurta talentų ugdymo sistema bendrojo ugdymo mokyklose. Šią veiklą vykdo tik kelios, pavienės institucijos.

Deja, tik Vilniaus ir Kauno bei šių miestų rajonų vaikai turi galimybę dalyvauti gabių vaikų ugdymo programose. Tuo tarpu kitų miestų ir rajonų gabūs vaikai dėl didelio atstumo, tokių galimybių neturi.

Pirmiausia reikėtų numatyti sistemos diegimo programas ir priemones, skleisti jau sutelktą institucijų patirtį, rengti mokytojus darbui su gabiais vaikais.

Būtina siekti ir mokyklų ugdymo programų, mokytojų rengimo kokybės gerinimo, nes Lietuvoje aukštąjį ir aukštesnįjį išsilavinimą yra įgiję apie trečdalis gyventojų, tačiau stojančiųjų pasirinkimai dažnai neatitinka darbo rinkos poreikių, o baigusiems studijas trūksta reikalingų profesinių gebėjimų ir įgūdžių.

Lietuvos gyventojai vis dažniau dirba žemesnės kvalifikacijos darbą nei galėtų, o beveik trečdalis dirba su savo studijų sritimi nesusijusį darbą. Galbūt čia ir gali būti išeitis – profiliavimo atsisakymas mokyklose.

Dar vienas svarbus tikslas – siekti, kad STEAM būtų pripažinta pirmenybine ugdymo kryptimi šalyje. Tai apima STEAM viešinimą, žinovų poreikio planavimą, spėjimą, skatinimą ir žinovų, tame tarpe ir mokytojų, rengimą.

Be investicijų ir sistemingos veiklos, stiprinant STEAM sunku tikėtis, kad daugiau jaunuolių rinksis šios srities studijas.

Kaip jau dabar galime padėti verslui? Ar padėtis Lietuvoje yra išskirtinė, o gal užsienyje su šia problema nesusiduriama?

Inžinerijos, technologijų, informacinių technologijų studijos – sudėtingesnės negu socialinių mokslų, todėl besidominčių jomis – mažiau.

VILNIUS TECH kiekvienais metais į šias studijas priima vis daugiau užsieniečių. Tačiau pastarieji, baigę studijas, retai kada lieka Lietuvoje. Čia reikia verslo pagalbos.

Lietuvoje veikiančios aukštosios mokyklos turi sudominti ne tik būsimus savo sričių žinovus, bet ir mokslininkus iš užsienio, tapti jų pritraukimo centru.

Tai padėtų ne tik stabilizuoti, bet ir vystyti darbo rinką, į šalį kasmet pritraukti vis daugiau talentų ir srities žinovų.

Verslo atstovai turi keisti savo darbo kultūrą, atmosferą, sudaryti sąlygas užsienio studentams jau nuo pirmo kurso dirbti savo būsimos specialybės sferoje.

VILNIUS TECH kreipiasi į Lietuvių užsienyje diasporas, lietuvių mokyklas, siekdamas pakviesti užsienio lietuvius studijuoti Lietuvoje.

Jų susidomėjimas didėja, vis dažniau gauname klausimų ne tik apie siūlomas studijas, tačiau ir apie padėtį Lietuvoje, kuri per daugelį metų, po jų emigracijos yra ženkliai pakitusi.

Kuo daugiau užsienio lietuvių norės studijuoti Lietuvoje ir čia pasilikti, tęsti karjeros kelią informacinių technologijų, inžinerijos, gamybos, biotechnologijų srityje, tuo aukštesniais rezultatais didžiuosis Lietuva.

###

Vilniaus Gedimino technikos universitetas (VILNIUS TECH) – inovatyvi aukštoji mokykla, ugdanti kūrybiškus ir kvalifikuotus žinovus.

VILNIUS TECH užtikrina šiuolaikines, į darbo rinką sutelktas studijas ir atlieka daugybę įvairių mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros darbų – jie vykdomi 13 institutų, 3 mokslo centruose, 22 laboratorijose.

Universitete veikia naujoviškiausias Rytų Europoje Civilinės inžinerijos mokslo centras. Turėdamas daugiau kaip 500 partnerių tarp užsienio aukštųjų mokyklų, VILNIUS TECH suteikia plačias tarptautinių studijų bei praktikų galimybes.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Kaip užauginti inžinerijos Sabonį ar matematikos Grigorian?
  2. VDU profesorius E. Aleksandravičius. Humanitariniai mokslai – vieni iš svarbių technologijos, gamtos ir kitų mokslų variklių
  3. 200 eurų valstybės stipendijas gaus matematikos, informatikos ir inžinerijos studentai 
  4. Lietuvoje kuriasi kosmoso verslai
  5. Lietuvoje statoma didžiausia Baltijos šalyse ir Skandinavijos regione anglies gamykla
  6. Kas sukurs darbo vietas dirbtiniam protui?
  7. Kaip vanduo gali padėti apsisaugoti nuo ore tykančių virusų?
  8. Nuo riterių kovų iki universitetų vadovų susitikimų – „Portalas“ atvėrė naujas bendravimo galimybes (video)
  9. Žaidimas, trauksiantis vaikus iš „skaitymo duobės“
  10. Jaunoji karta keičiasi, kartu keičiasi jų mokymosi stilius
  11. Pasirinkimas stojantiesiems į bakalauro studijas
  12. Lietuvoje pirmą kartą matuojama tikra automobilių tarša
  13. Bendradarbiaus kosminius tyrimus vykdantys Kauno ir Ispanijos universitetai
  14. Lietuvos universitetų rektoriai ragina valdžią didinti universitetų bendruomenės įtrauktį į valstybės plėtrą
  15. Ką šiemet būtina žinoti stojantiems į aukštąsias mokyklas?
  16. Greitu metu sulauksime mokyklų, kurios siūlys mokytis tik nuotoliniu būdu
  17. Artėjant Vilniaus gimtadieniui vaikai iš visos Lietuvos kurs Vilniaus judumo ateitį
  18. Sprendimas rinktis studijas universitete dar nesulaukus egzaminų rezultatų
  19. Kokia gamybos inžinierijos ateities kryptis?
  20. Prezidentų vardinių stipendijų laimėtojai

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 2

  1. nepykite says:
    3 mėnesiai ago

    ir labai atsiprašau, jei ką giliai įžeisiu, bet inžinerijos mokslai yra mokslai, o ne vandenėlio (kartais net labai drumsto) pilstymas, kaip kad kituose „moksluose“.

    Atsakyti
    • Žemyna says:
      3 mėnesiai ago

      Tai ir yra jų trūkumas! Jie juk lavina moksleivį, studentą. Moko mąstyti, kurti. O tokia Lietuva kai kam labai trukdytų. Tam kai kam šioje teritorijoje reikia tik lyčių įvairove, jų kaitaliojimu 24×7 besidominčių padarėlių. …

      Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Verslas | plcc.lt nuotr.

Tarptautinės verslo parodos: kaip padidinti dalyvavimo naudą

2023 01 27
Bus užtikrinta efektyvi laukinių gyvūnų priežiūra ir globa | lrv.lt nuotr.

Veiksminga laukinių gyvūnų priežiūra ir globa

2023 01 27
Valstybės stipendijas gauna daugiau sportininkų | smsm.lrv.lt nuotr.

Valstybės stipendijas gauna daugiau sportininkų

2023 01 27
Ruošiamasi remontuoti krašto apsaugai svarbų valstybinės reikšmės kelią Švenčionių rajone | sumin.lrv.lt nuotr.

Bus atnaujintas krašto apsaugai svarbus kelias

2023 01 27
Pūčkorių atodanga | lrv.lt nuotr.

Vilniuje – daug gamtos, kurią būtina saugoti

2023 01 27
Ukraino sgynėjai | https://www.facebook.com/GeneralStaff.ua nuotr.

JAV Ukrainai siųs tankus. Kada NATO šalys ten siųs karius?

2023 01 26
Tarptautinė konferencija „Champion Cities Summit 2023: Champions Think Bold“ | Vilniaus miesto savivaldybės nuotr.

Miestai čempionai Vilniuje dalijosi sėkmėmis

2023 01 26
Miškininkai ruošiasi pavasariniam paukščių sugrįžimui | lrv.lt nuotr.

Miškininkai ruošiasi pavasariniam paukščių sugrįžimui

2023 01 26
Pasaulinę pelkių dieną rengiami žygiai saugomose teritorijose | lrv.lt nuotr.

Pasaulinę pelkių dieną rengiami žygiai saugomose teritorijose

2023 01 26
Tarptautinė dokumentinio kino šventė „FipaDoc“: industrijos fokusas – Baltijos šalys ir Suomija | LKC nuotr.

Prancūzijoje – pasauliniu lygiu pripažinta lietuviška dokumentika

2023 01 26
Rodyti daugiau

Naujienos

Ukraina nepasiduos ruskiams | facebook.comGeneralStaff.ua nuotr. nuotr.
Ukrainos balsas

Rusijos kerštas vakarams – masinis raketų smūgis ukrainai

2023 01 27
Lazdynų baseinas | S. Žiūrosa nuotr.
Lietuvoje

Baigta Lazdynų baseino statyba Vilniuje

2023 01 27
Klaipėda kviečia į laivų paradą (video)
Lietuvoje

Klaipėda suplanavo artimiausių metų darbus

2023 01 27
Elektra | enmin.lrv.lt nuotr.
Lietuvoje

Pusė gyventojų mažino elektros vartojimą

2023 01 27
Požeminė perėja Karaliaus Mindaugo prospekte | kaunas.lt nuotr.
Lietuvoje

Atnaujinama ugniagesių tuneliu praminta perėja

2023 01 27
Ministrų susitikimas | enmin.lrv.lt nuotr.
Lietuvoje

Ministrai aptarė energetinio saugumo aktualijas

2023 01 27
Kariai | R. Dačkaus nuotr.
Lietuvoje

Lietuvos karininkai tarnaus ES kovinėje grupėje

2023 01 27
Mobilus internetas telefone | pixabay.com nuotr.
Lietuvoje

Ką reikėtų žinoti apie duomenų apsaugą internete?

2023 01 27
Baltiški papuošalai Baltiški papuošalai Baltiški papuošalai
Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • jo apie A. Bajor. Asmenvardis – tautinės tapatybės atspindys
  • baisu apie A. Bajor. Asmenvardis – tautinės tapatybės atspindys
  • Žemyna apie A. Bajor. Asmenvardis – tautinės tapatybės atspindys
  • suktas klausimas (buduliams) apie A. Bajor. Asmenvardis – tautinės tapatybės atspindys

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Rusijos kerštas vakarams – masinis raketų smūgis ukrainai
  • Baigta Lazdynų baseino statyba Vilniuje
  • Klaipėda suplanavo artimiausių metų darbus
  • Pusė gyventojų mažino elektros vartojimą
Lininės rankinės Lininės rankinės Lininės rankinės

Kiti Straipsniai

Tarptautinės verslo parodos: kaip padidinti dalyvavimo naudą

by Kristina Aleknaitė
2023 01 27
0
Verslas | plcc.lt nuotr.

Naujovių agentūra kviečia eksportuotojus prisistatyti jungtiniuose nacionaliniuose stenduose tarptautinėse verslo parodose. Šiemet atrinktos septynios tikslinės tarptautinės parodos užsienyje, kuriose bus...

Skaityti toliau

Veiksminga laukinių gyvūnų priežiūra ir globa

by Kristina Aleknaitė
2023 01 27
0
Bus užtikrinta efektyvi laukinių gyvūnų priežiūra ir globa | lrv.lt nuotr.

Vyriausybė pritarė, kad Lietuvos sveikatos mokslų universitetui (LSMU) būtų pavesta teikti laukinių gyvūnų gydymo, globos, paleidimo į gamtinę aplinką ar...

Skaityti toliau

Valstybės stipendijas gauna daugiau sportininkų

by Kristina Aleknaitė
2023 01 27
0
Valstybės stipendijas gauna daugiau sportininkų | smsm.lrv.lt nuotr.

Pusę metų valstybės stipendijų skyrimą ir mokėjimą administruojanti Nacionalinė sporto agentūra praneša, kad nuo liepos 1 d., įsigaliojus Sporto įstatymo pakeitimams,...

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • jo apie A. Bajor. Asmenvardis – tautinės tapatybės atspindys
  • baisu apie A. Bajor. Asmenvardis – tautinės tapatybės atspindys
  • Žemyna apie A. Bajor. Asmenvardis – tautinės tapatybės atspindys
  • suktas klausimas (buduliams) apie A. Bajor. Asmenvardis – tautinės tapatybės atspindys
  • Petras apie J. Skirius. Lietuvos valdovas Gediminas – karalius?

Kitas straipsnis
Gabrielės Petkevičaitės-Bitės atminimo medalis. Medalio autorius – skulptorius Alfridas Pajuodis | lrs.lt nuotr.

Kviečiama siūlyti nusipelniusius G. Petkevičaitės-Bitės apdovanojimui gauti

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt

   https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | Auskarai su deimantais | https://www.aleina.lt | CBD aliejus Lietuvoje | Mažoji Indija | Pakavimo prekės | Farming Simulator 22 mods | ETS2 Mods | FS22 Mods | FS22 mods download | Bigbank.lt | Žūklės reikmenys internetu | Darbo skelbimai | kemi.lt | Šalikai | TIK BALDAI | ATS Mods | Skyrybos internetu - skyrybos bendru sutarimu | fs22 mods | ATWINS | Srotas24.lt - Dalys | Zuza.lt

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai