Lietuvių kalboje yra du bendriniai daiktavardžiai, kilę iš tikrinių. Landsbergiai ir Brazauskai. Kol kas rašykime juos iš didžiųjų raidžių, vis tiktai – pavardinė kilmė. Bet tai – daugiau, nei pavardės. Tai – daugiau, nei asmenybės. Tai – dvi skirtingos politikų, gal net žmonių rūšys.
Landsbergiai, tiek, kiek šis žodis siejamas su Vytautu Landsbergiu, vadovaujasi idėjomis. Kokios jos bebūtų. Neturėtų stebinti, kad V. Landsbergis, pradėjęs kaip nacionalistas, baigė kaip liberalus kosmopolitas.
Jo idėja yra: kuo toliau nuo Rusijos. Jei tam gali pasitarnauti tautinės valstybės konceptas, jis bus jo šalininkas, jei tam reiks dar giliau integruotis ir ištirpti globaliame projekte, jis pritars ir tam.
Mykolas Burokevičius buvo Landsbergis. Tomas Vytautas Raskevičius yra Landsbergis. Vytautas Radžvilas yra Landsbergis. Šių eilučių autorius – taip pat Landsbergis.
Landsbergiai gali pyktis vienas su kitu, varžytis tarpusavyje, net linkėti vienas kitam viso kuo blogiausio, bet tai bus kovos toje pačioje aibėje. Tai bus idėjinio žmogaus kova su kitu idėjiniu žmogumi.
Šalia idėjų gali būti pragmatiniai interesai, gali būti ambicijos, gali būti dorybės ir ydos, bet idėjos visad figūruos.
Brazauskai gi ieško naudos. Jų aibė – visiškai kita. Kiti matai, kiti kriterijai. Brazauskai gali būti bet kuo – komunistais ar liberalais, patriotais ar kosmopolitais, kad tik išsaugotų savo gerovę. Tai – geri ūkininkai, geri šeimininkai, tiesiog geri specialistai be jokių idėjinių motyvų. Absoliučiai be jokių.
Jie gali dabintis Trispalve, kurią prieš tai vadino skuduru, gali painioti skirtingas ideologijas, gali tarnauti vieniems ar kitiems okupantams arba vaidinti patriotus. Visas šias pozicijas sąlygoja paklausa.
Dalia Grybauskaitė yra Brazauskas. Saulius Skvernelis yra Brazauskas. Vilija Blinkevičiūtė – taip pat Brazauskas. Jų pasaulyje idėjų nėra. Vadinasi, idėjos gali būti bet kokios.
Ir V. Landsbergis, kalbėdamas apie raudonąją armiją „išvaduotoją“, kaip liudija viešai platinamas dokumento nuorašas, tuo metu buvo tipiškas Brazauskas.
Jis tapo Landsbergiu tada, kai išdrįso juo tapti, pirmenybę suteikdamas idėjai. Kad ir kokia ta idėja būtų beprasmė.
Beprasmiška kovoti už tautinę valstybę tik tam, kad ji taptų antiteze vienam okupantui, o po to būtų atiduota naikinti kitam okupantui. Okupacijos šiais laikais gali būti vykdomos ne tik tankais, bet ir bankais.
Džordžas Sorošas parodė tam kelią. Ir Dž. Sorošas yra Landsbergis. Jis aukoja milžiniškas sumas, kad sunaikintų Vakarų civilizacijos šaknis. Manydamas, kad margoje masėje be tautinio tapatumo lengviau tarps mažumos, su kuriomis jis pats siejasi. Destruktyvi idėja, bet idėja.
Landsbergiai mėgaujasi demonstruodami savo pranašumą, todėl paprastų žmonių masėms yra antipatiški. Jie gali būti mažumos lyderiai, bet daugumos visada vertinami priešiškai.
Brazauskai savo ūkiškumu ir liaudiškumu šioms masėms dažnai būna itin patrauklūs. Į Brazauską masės žiūri kaip į „vieną iš mūsų“. Jis kalba suprantama kalba, susivedančia į tezę, jog žmonės nori valgyti.
Atidesnis stebėtojas primins, kad be V. Landsbergio ir Algirdo Mykolo Brazausko moderniausioje Lietuvos istorijoje būta ir daugiau asmenybių, gal net ryškesnių: Romualdas Ozolas ir Audrius Butkevičius, Kazimieras Uoka ir Bronius Genzelis, dar daugybė kitų.
Kiekvienas jų labiau nusipelno būti epochos simboliu. Bet istorija susiklostė taip, kad simboliais tapo V. Landsbergis ir A. Brazauskas.
Lyginti Landsbergius su Brazauskais – beveik tas pats, kaip lyginti didelius obuolius su raudonais. Obuolys gali būti ir didelis, ir raudonas, raudonas, bet mažas, didelis, bet žalias, mažas ir žalias.
Lygiai taip pat yra figūrų, kurios – landsbergiškos savo arogancija, bet brazauskiškos savo pragmatiškumu. Tai ir Gabrielius Landsbergis, kurį su seneliu sieja tiktai giminystė, pavardė ir pasipūtimas, ir Viktorija Čmil, ir Ingrida Šimonytė. Kiekvienas jų galėtų būti bet kokioje sisteminėje partijoje ir nuo to mažai, kas kistų.
Taigi, vienu metu galima priklausyti dviems skirtingoms aibėms, vienai arba nė vienai iš jų, bet pačios aibės tarpusavyje lieka skirtingos. Nėra galimybės lyginti idėjinių kriterijų su pragmatiniais.
Tad Landsbergiai su Brazauskais iš principo nėra nei sąjungininkai, nei oponentai. Jų pozicijos kai kuriais klausimais, tam tikruose etapuose gali skirtis, gali sutapti, bet jie kalba skirtingomis kalbomis. Juos įkvepia skirtingi motyvai. Nėra bendros erdvės jokiai konceptualiai diskusijai.
V. Radžvilas gali konceptualiai ginčytis su T. V. Raskevičiumi, bet ne su S. Skverneliu ar V. Blinkevičiūte. Su šiais jam tiesiog nėra, apie ką diskutuoti. Nėra bendros temos. Oponentus skiria pozicijos, bet jungia erdvė, kurioje šios pozicijos skiriasi.
Diskusijos tarp žmonių, esančių skirtingose erdvėse, lieka paviršutiniškos. Neužkabinančios esmės. Nes bendros esmės ir nėra.
Idėjiniai žmonės taip pat retai būna be nuodėmės. Jie gali būti pasipūtę. Gali būti savanaudžiai. Gali net išnaudoti savo idėjas pragmatiniams tikslams, mulkindami naivius šių idėjų šalininkus.
Bet yra viena esminė charakteristika: jie idėjas turi. Tiesiog turi. Jie geba apie jas diskutuoti ir jas argumentuoti. Jų mąstysena remiasi sudėtingesnėmis kategorijomis, nei valgyti ar miegoti.
Jie gali klausti: kas man iš to? Bet net šį klausimą sau ir kitiems jie užduoda, įdėdami į jį visai kitą turinį, nei pragmatikai iš esmės. Pragmatikui iš esmės šiuo klausimu viskas prasideda ir baigiasi.
Idėjiniam žmogui rūpi mintis. Jis vertina mintį. Jam svarbu, ar siekdamas net ir paties savanaudiškiausio tikslo jis galės save išreikšti kaip dvasinę, racionalią būtybę. Ar galės savo mintis perduoti kitiems.
Pragmatikas iš esmės nėra kamuojamas tokių klausimų. Jis vadovaujasi tik naudos instinktu.
Tai, ko gero, svarbiausias skirtumas tarp Landsbergių ir Brazauskų. Ir šis skirtumas – amžinas.
Autorius yra politologas
Vytautas Landsbergis bei Algirdas Brazauskas – labai klastingi bei pavojingi Lietuvos priešai, nusispjovę ant Lietuvos konstitucijos.
2003 sausio 23, seime,
Vytautas Landsbergis balsavo už konstitucijos 47 straipsnio keitimą. Tai yra balsavo už bemaž didžiausios aferos įgyvendinimą pagal klaikią idėją – žemė užsieniečiams, o ne piliečiams. 1996 birželio 20, Vytautas Landsbergis dalyvavo konstitucijos 47 straipsnio neteisėtame dar ir pirmąjame pakeitime.
1996 birželio 20-osios, 2003 sausio 23-iosios aferistų bendrininkui Vytautui Landsbergiui dera pati didžiausia bausmė – tremtis iš Lietuvos su Lietuvos pilietybės panaikinimu.
Vytautai Landsbergi, ant kelių, bjaurybe.
Algirdas Brazauskas (būdamas prezidentu) paskelbė 1996 birželio 20 seimagyvių neteisėtai pakeistą konstitucijos 47 str įstatymą.
_________________________________________________________________
Užvaldytoji Lietuva, 30 metų komunistus dangstančiųjų, komunistinį konclagerinį režimą sukūrusiųjų bei palaikančiųjų nelegitimaus (antikonstitucinio) seimo landsberginių, brazauskinių, burokevičininkų grybauskinių, karbauskinių, skvernelinių, visokių liberalkomunistų bei panašių banditų, dabar jau pasipuošusiųjų narkomaniška bei daugialytine paleistuvyste.
2023 sausio 31
1996 birželio 20, 2003 sausio 23, apsišaukėliai seimagyviai banditai antikonstituciniu būdu keitė 47 straipsnį (du kartus ir tuometiniai prezidentai skelbė pakeitimus) nepaisydami konstitucijos (2 str, 4 str, 3 str, 9 str, 6 str, o taip pat) 153 straipsnio nuostatos, kuriame parašyta:
“153 straipsnis
Kai ši Lietuvos Respublikos Konstitucija bus priimta referendumu, Lietuvos Respublikos Seimas iki 1993 metų spalio 25 dienos 3/5 visų Seimo narių balsų dauguma gali pakeisti Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatas, kurios yra 47, 55, 56 straipsniuose, …”
Atsiradus mirtinam pavojui, dar viena paguodos žinia Tautai yra ta, kad jau 8 paskutinieji seimai – antikonstituciniai neteisėti (n_e_l_e_g_i_t_i_m_ū_s), kai seimo rinkimų įstatymas nedera su konstitucijos 55 straipsniu, kai sąrašinių negali būti seime.
Visiems visiems visiems
_____________________
I, Dabar, galioja Lietuvos respublikos konstitucijos 47 straipsnis:
“Žemė, vidaus vandenys, miškai, parkai nuosavybės teise gali priklausyti tik Lietuvos Respublikos piliečiams ir valstybei.
Žemės sklypai nuosavybės teise įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis gali priklausyti užsienio valstybei – jos diplomatinėms ir konsulinėms įstaigoms įkurti.”
II. Konstitucijos 47 straipsnis gali būti keičiamas vadovaujantis tik ir tik (šeimininko) Tautos valios išraiška (referendume) bei tik (legitimaus) seimo be sąrašinių apsišaukėlių.
III. Svetimšaliai sukčiai, apgaulės būdu pasisavinę žemę po 1996 birželio 20, t_u_r_i grąžinti valstybei (piliečiams).
2003 sausio 23-iosios aferistų Lietuvos priešų sąrašas.
Nedalyvavo balsavime (nesipriešino) ir yra verti pačios didžiausios bausmės – tremties iš Lietuvos su Lietuvos pilietybės panaikinimu:
1 Babravičius Gintautas
2 Bobelis Kazys
3 Čekuolis Jonas
4 Glaveckas Kęstutis
5 Gražulis Petras
6 Kirkilas Gediminas
7 Klišonis Audrius
8 Klumbys Egidijus
9 Lydeka Arminas
10 Matulevičius Algimantas
11 Melianas Artūras
12 Sakalas Aloyzas
13 Steiblienė Nijolė
14 Steponavičius Gintaras
15 Šukys Raimondas
16 Vagnorius Gediminas
17 Vazbys Artūras
Susilaikė (nesipriešino) ir yra verti pačios didžiausios bausmės – tremties iš Lietuvos su Lietuvos pilietybės panaikinimu:
1 Karbauskis Ramūnas
2 Matulevičius Juozas
3 Mincevič Gabriel Jan
4 Tomaševski Valdemar
Balsavo už 47 straipsnio pakeitimą ir yra verti pačios didžiausios bausmės – tremties iš Lietuvos su Lietuvos pilietybės panaikinimu:
1 Andriukaitis Vytenis Povilas
2 Babonienė Ona
3 Balčytis Zigmantas
4 Barakauskas Dailis Alfonsas
5 Baravykas Vydas
6 Bastys Mindaugas
7 Baura Antanas
8 Bernatonis Juozas
9 Bradauskas Bronius
10 Budrevičius Jonas
11 Burbienė Sigita
12 Butkevičius Algirdas
13 Čiulevičius Jonas
14 Dalinkevičius Gediminas
15 Degutienė Irena TSKF
16 Didžiokas Gintaras
17 Dmitrijev Sergej
18 Dovydėnienė Roma
19 Einoris Vytautas
20 Fiodorov Vasilij
21 Greičiūnas Valentinas
22 Gricius Algirdas
23 Indriūnas Algimantas Valentinas
24 Jakavonis Gediminas
25 Jakučionis Povilas TSKF
26 Jučas Jonas
27 Juknevičienė Rasa TSKF
28 Juozaitienė Jūratė
29 Jurkus Jonas
30 Juršėnas Česlovas
31 Kaniava Edvardas
32 Karbauskis Vaclovas
33 Karečka Edvardas
34 Karosas Justinas
35 Kašėta Algis
36 Kniukšta Gintautas
37 Korenka Jonas
38 Kraujelis Jeronimas
39 Kriščiūnas Kęstutis
40 Kružinauskas Stasys
41 Kubilius Andrius TSKF
42 Kunčinas Algirdas
43 Kutraitė Giedraitienė Dalia
44 Kuzmickas Kęstutis
45 Kvietkauskas Vytautas
46 Landsbergis Vytautas TSKF
47 Lapėnas Saulius
48 Lapėnas Vytautas
49 Lionginas Jonas
50 Macaitis Alfonsas
51 Mačernius Zenonas
52 Maldeikis Eugenijus
53 Martišauskas Virginijus
54 Masiulis Eligijus
55 Matuzas Vitas TSKF
56 Medalinskas Alvydas
57 Medvedev Nikolaj
58 Mikolaitis Gintautas
59 Mikutienė Dangutė
60 Monkevičius Algirdas
61 Narvilienė Janė
62 Nekrašas Visvaldas
63 Olekas Juozas
64 Orechov Vladimir
65 Paksas Rolandas
66 Palaitis Raimundas
67 Palionis Juozas
68 Papovas Petras
69 Paulauskas Artūras
70 Pavilionis Rolandas
71 Plokšto Artur
72 Poplavski Aleksander
73 Popovas Vasilijus
74 Prunskienė Kazimira Danutė
75 Pulokas Alfonsas
76 Purvaneckienė Giedrė
77 Raistenskis Juozas
78 Ramanauskas Alvydas
79 Razma Jurgis TSKF
80 Rimas Algis
81 Rimšelis Klemensas
82 Rinkevičius Viktoras
83 Sabatauskas Julius
84 Sadeckas Alvydas
85 Salamakinas Algimantas
86 Saudargas Algirdas
87 Saulis Vytautas
88 Savickas Eimundas
89 Sedlickas Romanas Algimantas
90 Simulik Valerijus
91 Sinkevičius Rimantas
92 Sysas Algirdas
93 Skamarakas Kęstutis
94 Skarbalius Egidijus
95 Skardžius Artūras
96 Stankevič Vaclov
97 Stasiškis Antanas Napoleonas TSKF
98 Šablinskas Eduardas
99 Šiaulienė Irena
100 Šileikis Gintaras
101 Šivickas Gintautas
102 Teišerskytė Dalia
103 Tretjakov Valerij
104 Uspaskich Viktor
105 Utovka Jurgis
106 Valčiukas Rimas
107 Valys Antanas
108 Vareikis Egidijus
109 Vaštakas Rimvydas
110 Velička Domininkas
111 Velikonis Virmantas
112 Vėsaitė Birutė
113 Vidžiūnas Arvydas TSKF
114 Vilkas Pranas
115 Žalnerauskas Vladas
116 Žukauskas Henrikas
• Kas geriau: Vytautas Sinica ar Waldemaras Tomaszewskis?
– ziniuradijas.lt/laidos/vilniaus-ringas/kas-geriau-vytautas-sinica-ar-waldemaras-tomaszewskis?soundtrack=1
„Vienoje pusėje – Nacionalinio susivienijimo kandidatas į sostinės merus Vytautas Sinica, kitoje – Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-krikščioniškų šeimų sąjungos kandidatas Waldemaras Tomaszewskis. Ką jie gali pasiūlyti Vilniui?
Debatus komentuoja Mykolo Romerio universiteto politologas Vytautas Dumbliauskas, o taip pat antroje laidos dalyje – kandidatų į Vilniaus merus proto mankšta.
Diskusijų laida „Vilniaus ringas“ yra skirta savivaldos rinkimams. Laida parengta „Žinių radijo“ iniciatyva.”
Visos „Vilniaus ringo“ laidos –
– ziniuradijas.lt/laidos/vilniaus-ringas
Buvo Anarchija matj poriadka , dabar aną matj pakeitė „Laisve” be ribų…
Man atrodo, autorius per daug vienus suidėjina, kitus supragmatina. Ir vieni, ir kiti turi savas raudonas linijas, kurios pasislinkusios tai į vieną, tai į kitą pusę. Čia tas pats, kaip su temperamento tipais, kurių grynų žmoguje nebūna.
Neteisybė. Absoliuti manipuluacija. Landsbergistai nuo asmeninės naudos skulptūrai besimeldžiantys stabmeldžiai. Galvojantys ne tik kaip apsirūpinti SAVE, bet ir kaip įsiamžinti SAVE. Teisingai, jei prireiks taps kgb agentų, nacionalistu ar neoliberalu. Tai tipiški kgb agentai. Brazauskai tipiški kgb agentų kontroliuoti tarybiniai funkcionieriai dirbę po partiniu, o ne po agentūriniu bilietu. Daug labiau ūkiški nei Landsbergiai, bet tingumas ir nepraktiškumas pirmūjų, visai nereiškia jų idėjinės viršenybės. Intrigantas idėjiškai stovi netgi žemiau už koegzistuoti, bendradarbiauti geriau sugebantį kombinatorių. Tokia pataisa: landsbergynas- intrigantai, naudos siekia per intrigas, kurių todėl o ne dėl gilesnio idėjiškumo prisibijoma. Brazauskynas kolaborantai, kombinatoriai, naudos siekia per susitarimus, nors ir su pačiu velniu. Todėl brazauskimiai, kur reikia, visuomet susitaria su landsberginiais ir asmeniniai ryšiai šitų dviejų salyginių elito sudedamųjų reiškia daugiau, nei politikavimas po viena ar po kita vėliava.
Genocido tyrimo centras atsisako suteikti informaciją VRK apie buvusius KGB bendradarbius
– respublika.lt/lt/naujienos/lietuva/kitos_lietuvos_zinios/genocido-tyrimo-centras-atsisako-suteikti-informacija-vrk-apie-buvusius-kgb-bendradarbius/
„Anksčiau to niekad nėra buvę
Susiklosčiusi situacija VRK pirmininkę J. Petkevičienę glumina. Pasak jos, prieš tris metus, artėjant Seimo rinkimams, LGGRTC suteikė reikalingą informaciją apie kandidatus, bendradarbiavusius su KGB struktūromis.”
Kažkaip suprantamai apie skirtingas diskusijų erdves. Mane į tas “erdves” kviečia man atrodanti netiesa. Brazauskai – “pragmatiški savanaudžiai”? Netikiu. Todėl, kad Patriarcho Brazausko veiksmai atskirti partiją ir tautą nacionaliniu pagrindu – jokios pragmatikos. Dar todėl, kad defacto TURTIŠKAI jie atrodo nebesulyginami su Landsbergiais. Tas visuotinai įsigėręs Brazauskų nacionalumo neigimas…